Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Contitrans“ kreditoriaus Nordic Trucking Logistics A/S netiesioginį ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo BUAB „Contitrans“ kreditorius Nordic Trucking Logistics A/S kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo AB „SEB lizingas“ įvykdytą vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-24 nutartimi civilinę bylą nutraukė šalims sudarius taikos sutartį. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, nurodė, kad taikos sutartimi nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir interesus. Taikos sutartimi skolininkui atsisakius savo galimų realių reikalavimo teisių į atsakovą, buvo atsisakyta galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o tuo atveju, jeigu būtų atsiskaityta su jais visais, sumažintos galimos grąžintos lėšos akcininkui. Tai reiškia, kad nurodytos taikos sutarties sąlygos turi įtakos pareiškėjo teisėms bei jo interesams ir juos pažeidžia. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, su juo nesutiko, nurodė, kad ieškovo kreditorius, kreipdamasis į teismą su ieškiniu turtinio pobūdžio reikalavimų atsakovui pareiškė. Šio ginčo ribose buvo pasirašyta 2012-08-22 taikos sutartis, kurios pagrindu iš esmės buvo pasiektas naudingas BUAB „Contitrans“ sprendimas – be nuostolių užbaigtas ginčas su atsakovu. Su turtinio pobūdžio reikalavimais susiję klausimai taikos sutartimi nebuvo sprendžiami ir tai netrukdo BUAB „Contitrans“ reikšti turtinio pobūdžio reikalavimų atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą atnaujinti procesą atmetė. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu ieškovui UAB „Contitrans“ 2012-05-29 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, todėl konstatavo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Konstatavo, kad pagrindo įtraukti BUAB „Contitrans“ akcininką A. K. į civilinės bylos Nr. 2-7039-909/2012 nagrinėjimą, nebuvo, nes sudarant 2012-08-22 taikos sutartį BUAB „Contitrans“ vardu veikė bankroto administratoriaus UAB „VERMOSA“ įgaliotas asmuo. Pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjama byla yra susijusi su jo kaip akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir pareigomis

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7039-909 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismas neatskleidė bylos esmės. BUAB „Contitrans“ galėjo turėti 1 671 646 Lt reikalavimo teisę į atsakovą. Realizavus lizinguotą turtą buvo taikoma tik vienašalė restitucija, ieškovas taikos sutartimi atsisakė savo reikalavimo teisių, kylančių iš dvišalės restitucijos taikymo. Ieškovui atsisakius savo reikalavimo teisių į atsakovą buvo atsisakyta galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir sumažintos grąžinimo lėšos akcininkui. Todėl taikos sutarties sąlygos pažeidė pareiškėjo, kaip bankrutuojančios įmonės akcininko, teises ir interesus. Taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens – pareiškėjo – materialiųjų teisių ir pareigų.

2. Teismo nutartis nemotyvuota. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, jog nutartis patvirtinti taiko sutartį pažeidžia pareiškėjo ir kitų kreditorių teises ir interesus bei nutarties prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui. Tokios taikos sutarties sąlygos, kai bankrutuojanti įmonė atsisako savo reikalavimo teisių pažeidžia kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bankroto bylų viešajam interesui ir tikslams. Bankroto administratorius dėl taikos sutarties nešaukė kreditorių susirinkimo. Taikos sutarties sąlygos, apribojančios BUAB „Contitrans“ teisę į dvišalę restituciją, yra negaliojančios.

Atsakovas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas klaidina teismą, nes taikos sutartyje kalbama tik apie reikalavimų, susijusių su lizingo sutarčių vykdymu, atsisakymą. Byloje nebuvo sprendžiamas dvišalės restitucijos klausimas.

2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad BUAB „Contitrans“ neva galėjo turėti 1 671 646 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl sutarčių nutraukimo AB „SEB lizingas“ patyrė 45 192,15 Lt nuostolį, taigi, taikos sutarties sudarymas niekaip nepažeidė pareiškėjo interesų.

3. Pareiškėjas nebuvo lizingo teisinių santykių šalimi ar BUAB „Contitrans“ laiduotoju, todėl taikos sutartis nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėju kaip BUAB „Contitrans“ kreditoriumi ir akcininku, taikos sutartis taip nebuvo tvirtinta BUAB „Contitrans“ bankroto byloje, todėl pareiškėjas neprivalėjo būti įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą.

4. Pareiškėjas nurodo, kad lizinguotas turtas tuo metu dar nebuvo parduotas, t.y. teismas, tvirtindamas taikos sutartį, net neturėjo galimybių vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

5. Įstatymas teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu suteikia tik administratoriui ir nenumato pareigos sudarant taikos sutartį papildomai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl pritarimo gavimo.

Kreditorius Nordic Trucking Logistics A/S atsiliepimu prašo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą stmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti pareiškėjui 10 000 LT baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skiriant kreditoriui Nordic Trucking Logistics A/S. atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Taikos sutartimi užbaigtas ginčas nebuvo turtinio pobūdžio, todėl pareiškėjo ginčijama taikos sutartis nedaro jokios įtakos ir netrukdo BUAB „Contitrans“ reikšti turtinio pobūdžio reikalavimo AB „SEB lizingas“.

2. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi pradiniame kreditoriaus Nordic Trucking Logistics A/S ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl tariamo turto vertės ir skolos likučio skirtumo, nes ginčo metu AB „SEB lizingas“ pateikė tikslius duomenis apie turto vertę, likusias įsiskolinimo sumas.

3. Pareiškėjas ginčo metu elgėsi itin aplaidžiai, savo veiksmais siekė sukelti kaip įmanomą didesnę žalą UAB „Contitrans“ ir visiems savo kreditoriams, pats inicijavo lizingo sutarčių nutraukimą, siekia trikdyti BUAB „Contitrans“ bankroto procedūrą, tokie pareiškėjo veiksmai siekiant atnaujinti pasibaigusį procesą turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir skiriama bauda.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Aptariamu atveju apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra proceso atnaujinimo pagrindų.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-24 nutartimi civilinę bylą nutraukė šalims sudarius taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ir teisingai nurodė, kad apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka proceso atnaujinimo pagrindo, nustatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo A. K. atskirojo skundo argumentu, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą yra vienintelė galimybė jam ginti pažeistas teises. Nutartis, kuria buvo patvirtinta BUAB „Contitrans“, AB „SEB lizingas“ ir Nordic Trucking Logistics A/S taikos sutartis, nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų (CPK 365 str. 1 d.), todėl nurodytu pagrindu proceso atnaujinimas yra negalimas. Nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nei CPK normos nenumato, kad kreditoriai turėtų būti įtraukiami į bankrutuojančios įmonės ieškinių nagrinėjimą. Teismų praktikoje, nagrinėjant bankrutuojančių įmonių ieškinius, šių įmonių kreditoriai tokių bylų nagrinėjime nedalyvauja.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad taikos sutarties patvirtinimas atėmė iš jo galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą. A. K. kartu su kitais kreditoriais galės pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Contitrans“ turto.

Atsisakymas atnaujinti procesą neatima iš pareiškėjo teisės išieškoti skolą iš bankrutuojančios įmonės, todėl argumentas dėl viešo intereso pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Materialinį suinteresuotumą turi šalys (ieškovas ir atsakovas), pareiškėjas ypatingojoje teisenoje ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą. Procesinį suinteresuotumą turi tie proceso dalyviai, kurie neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tai reiškia, kad priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nesukurs, nepakeis ir nepanaikins šių asmenų subjektinių teisių ar pareigų. Konstatuotina, jog pareiškėjo interesas, grindžiamas ne materialine, o procesine teisės norma – LR įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) numatyta teise į kreditorinio reikalavimo patenkinimą (ĮBĮ 3 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjas turi ne materialinį, o procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas pareiškėjui teisių ar pareigų nenustatė, nepripažino, nepakeitė ir nepanaikino. Nepakanka turėti turtinį reikalavimą bankroto byloje, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Pareiškėjo teiginys, jog administratorius, sudarydamas taikos sutartį ir atsisakydamas ieškovo reikalavimo teisių į atsakovą, pažeidė kreditorių teises, grindžiamas bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, todėl atmestinas kaip neįrodytas.

Kadangi kreditorius Nordic Trucking Logistics A/S bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorius tokias išlaidas patyrė. Atsižvelgiant į tai pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Dėl baudos skyrimo

Vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 str. 2 d. numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai gali būti taikomos atitinkamos pasekmės, numatytos CPK 95 str. 1 d.- dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 95 str. 1 d. numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo skirti pareiškėjui baudą. Pažymėtina, kad paties prašymo dėl proceso atnaujinimo ar atskirojo skundo dėl teismo nutarties padavimas pats savaime nelaikomas piktnaudžiavimu teise, jeigu tai nėra daroma nesąžiningai, pvz., jau išsprendus analogišką prašymą, arba įsitikinus, kad skundas paduodamas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti pareiškėjui baudą, nes nėra galimybės daryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė aiškiai nepagrįstą skundą dėl atsisakymo atnaujinti procesą. Kreditoriaus Nordic Trucking Logistics A/S prašymas paskirti pareiškėjui A. K. baudą atmestinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.