Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-17 pagal BK 140 str. 2 dalį ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Specialisto išvadoje 2024-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad: 1.V. R. nustatyta poodinės kraujosruvos veide. Nustatyti sužalojimai, remiantis makromoribloginiais požymiais, padaryti kietu buku daiktu (-ais) 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2.Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti nugriuvus. 4. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose kūno vietose. 5. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima pasisakyti apie žalojusių daiktų individualias savybes. 6. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas (b. l. 44).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvito duomenimis, 2024 m. gegužės 12 d. 00:38 val. kaltinamajam R. R. nustatytas 2.11 promilių girtumas (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku R. R. ir V. R. buvo sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikata savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis R. R. padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą. To neneigė ir pats kaltinamasis R. R., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios V. R., jis būdamas neblaivus su koja sudavė vieną kartą sutuoktinei į veidą. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusios V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių V. R. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina policijos pareigūnės D. K. tarnybinis pranešimas, liudytojo L. A. parodymais. Specialisto išvadoje 2024-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. nustatyta poodinės kraujosruvos veide. Nustatyti sužalojimai, remiantis makromoribloginiais požymiais, padaryti kietu buku daiktu (-ais) 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios 2024 m. gegužės 12 d. V. R. protokole–pareiškime bei policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės ir kiti bylos rašytiniai duomenis.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. R. savo veiksmais mušdamas V. R. nežymiai sutrikdė jos sveikata. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi R. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu su koją vieną kartą tyčia sudavė sutuoktinei K. B. į veidą, padarydamas jai poodinės kraujosruvos veide ir taip nežymiai sutrikdė V. R. sveikatą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. R. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajai V. R. su koją sudavė vieną kartą į veidą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (b. l. 111-113), už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą – fizinio skausmo sukėlimas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo (b. l. 110), dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. R. už padarytą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).‏‏‎ Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo R. R. atžvilgiu atsižvelgiama į tai, kad jis neigiamai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiąją, V. R. atleido kaltinamajam, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirba. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus R. R. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – neteks darbo. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. R. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti R. R. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtiną laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-05-11 23.30 val. iki 2024-05-12 13.03 val. - vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (b. l. 59, 67).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

R. R. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nėra paskirta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje prie bylos viršelio pridėtas voke esantis DV-D diskas su BODY kameros įrašu (1 vnt.) bei garso įrašas iš BPC (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2024 m. gegužės 23 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo R. R. gynėjai advokatui Remigijui Mockevičiui buvo sumokėta 83,33 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. R. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. R. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje prie bylos viršelio pridėtame voke esantį DV-D diską su BODY kameros įrašu (1 vnt.) bei garso įrašu iš BPC (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

R. R. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.