- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1405-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01092-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- I. R., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. R. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. R. ir D. M. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. R. ir D. M. pateikė teismui pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėjai prašo atnaujinti pareiškėjams įstatymo nustatytą ir praleistą terminą V. M. palikimui – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 daliai priimti. Pareiškimo pagrindu nurodė, jog pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo A. M. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po V. M. mirties. Pareiškėjai gavo paveldėjimo teisės liudijimus ir savo nuosavybės teisės dalis į paveldėtą turtą įregistravo valstybės įstaigoje Registrų centre. Suinteresuotas asmuo A. M. jau daugiau kaip 10 metų neatlieka jokių veiksmų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą 1/3 dalį turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjų I. R. ir D. M. pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:
2.1. Teismo vertinimu, pareiškėjai ginčija suinteresuoto asmens A. M. palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas tai yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kurio pagrindu atsiranda įpėdinio teisės į palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.63 straipsnio 1 dalis), šio sandorio ginčijimas galimas tik bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Sandorį ginčijantys proceso dalyviai civilinį procesą inicijuoja, vadovaujantis ginčo teiseną reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis, o ne ypatingosios teisės normomis.
2.2. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai, gindami pareiškime nurodytas teises ir teisėtus interesus, turi teisę teikti ieškinį teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, ieškinį pareiškiant teismui pagal atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą Vilniaus miete – Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjai I. R. ir D. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas pareiškimo priėmimo stadijoje padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai ginčija suinteresuoto asmens A. M. palikimo priėmimą. Pareiškėjai nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. M. palikimo nėra priėmęs, t. y. jam nėra išduotas palikimo priėmimą liudijantis dokumentas, kuriuo yra įgyjamas palikimas. Civiliniai teisiniai santykiai į turtą A. M. atsirastų tik išdavus paveldėjimo pažymėjimą ir jam jį priėmus.
3.2. Šioje situacijoje nėra sandorio (palikimo priėmimo), kurį būtų galima ginčyti ieškinio teisena. Tokiam ieškiniui pareikšti reikėtų, jog būtų nurodytas momentas, nuo kurio laikoma, jog sandoris, kurį siekiama nuginčyti, atsirado.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą, nes padarė išvadą, kad pareiškėjai ginčija suinteresuoto asmens A. M. palikimo priėmimą, todėl gindami pareiškime nurodytas teises ir teisėtus interesus turi teisę teikti ieškinį teismui pagal atsakovo (A. M.) nurodytą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste – Vilniaus miesto apylinkės teismui. (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).
9. Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tačiau tai gali būti atliekama tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bet ne procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Procesinio dokumento priėmimo stadijoje kaip atsisakymo priimti procesinį dokumentą teisinis pagrindas negali būti vertinamas nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei pareiškimu (ieškiniu) reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi šiuos pareikšto pareiškimo (ieškinio) aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės.
10. Apeliantai teigia, kad teismas pareiškimo priėmimo stadijoje neteisingai nurodė, kad pareiškimu pareiškėjai ginčija suinteresuoto asmens A. M. palikimo priėmimą. Teismas klaidingai įvertino pareiškimo reikalavimą, nes pareiškėjai neginčija suinteresuoto asmens A. M. palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundo nuostata sutinka.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atnaujinti pareiškėjams įstatymo nustatytą ir praleistą terminą V. M. palikimui – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 daliai priimti. Teisė apibrėžti pareiškimo ribas priklauso į teismą besikreipiančiam asmeniui, o teismo pareiga yra teisiškai įvertinti pareiškimo pagrįstumą pagal pareiškime nurodytas faktines aplinkybes bei įstatymo normas ir pasisakyti dėl to galutiniame procesiniame dokumente.
12. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje neteisingai kvalifikavo pareiškimo dalyką ir nustatinėjo dar nepareikšto ieškinio teismingumą, todėl skundžiama teismo nutartis kaip nepagrįsta ir neatitinkanti pareiškimo priėmimo klausimą reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos naikintina ir klausimas dėl pareiškėjų I. R. ir D. M. pareiškimo priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.