Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nuotoliu dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laurai Morkūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. U. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nepilnamečio vaiko motinai K. J. 2022 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7314-913/2022 neterminuotai apribota motinos valdžia, tuo pačiu teismo sprendimu atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia. Po atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo praėjo 2 metai (2023 m. sausio 7 d.), todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl V. U. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kadangi jokių teigiamų pokyčių neįvyko, situacija nesikeičią, vaiko tėvas neketina rūpintis savo sūnumi ir jo auginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, kad yra teisinis pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžia sūnaus K. U. atžvilgiu.

4. Kadangi nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir nuolatinės globos nustatymo klausimai jau yra išspręsti bylose dėl laikino tėvo valdžios apribojimo bei nuolatinės globos nustatymo (civilinės bylas Nr. e2-185-913/2023 ir Nr. e2YT-1644-913/2023) šioje byloje keliamas klausimas tik dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

5. 2025 m. vasario 3 d. pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyta, kad nepilnametis K. U. šiuo metu gyvena su močiute, globėja R. U.. Jam nustatyta nuolatinė globa. K. U., nuo teismo sprendimo laikinai apriboti Atsakovo V. U. tėvo valdžią, gyvena globėjos šeimoje, tėvas nededa pastangų ir nesistengia auginti sūnaus pats. „Kadangi tėvas dėl Skyriui nežinomų priežasčių nerodo iniciatyvos, kad susigrąžinti sūnų į šeimą, reikalinga teikti paslaugas V. U. šeimai, taikyti atvejo vadybą, kad motyvuoti tėvą susigrąžinti vaiką.“ 2025 m. vasario 4 d. Skyriaus specialistei susisiekus su vaiko tėvu V. U. telefonu. V. U. paaiškino, kad šiuo metu yra išvykęs darbo reikalais. Jis turi kitą šeimą ir jo sugyventinės santykis su sūnum K. nėra geras, todėl K. gyvent geriau su močiute. K. močiutė yra artimiausias žmogus, su ja praleidžia daugiausia laiko. Dabar pagerėjo K. elgesys ir emocinė savijauta, todėl kažką keisti vaikui būtų didelis stresas. V. U. prisideda prie K. išlaikymo, nuperka vaikui reikalingų daiktų.

6. 2025 m. vasario 5 d. Skyriaus el. paštu gautas V. U. sutikimas, kuriuo jis išreiškia savo sutikimą dėl tėvo valdžios ribojimo savo sūnaus K. U., gim. (duomenys neskelbtini). atžvilgiu. Savo sutikime, atsakovas išdėstė argumentus dėl kurių negali paimti K. į savo šeimą: jis darbo dienomis būna išvykęs ir negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, o jo sugyventinė rūpinasi trimis mažamečiais jų vaikais, todėl jai per sunku būtų rūpintis ir K.. Sutikime, Atsakovas teigia, kad K. gyventi su močiute yra geriau, nes vaikas ten yra pripratęs ir ten geriau jaučiasi.

7. Atsakovas V. U. atsiliepimo nepateikė.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. U. atsiliepimo nepateikė.

9. Į bylą pateikta 2025 m. vasario 4 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. 3P-(duomenys neskelbtini) kurioje užfiksuota vaiko nuomonė. Su nepilnamečiu K. U. bendrauta vaiko gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini). K. U. paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini), 5 klasėje. Jam patinka sportuot, lanko sporto ir medžio darbų būrelius po pamokų. Su tėčiu K. matosi beveik kiekvieną savaitgalį, nes jis atvažiuoja padėt babai (taip K. vadina savo globėją, močiutę R.). Su tėčiu sutaria gerai, bendrauja, padeda jam dirbt ūkio darbus. Pas tėtį gyvent K. nenorėtų, nes nesutaria su jo sugyventine J. Su savo trimis broliais D., T. ir Ž. (jie yra tėčio ir jo sugyventinės vaikai) susitinka, bendrauja, bet santykiai nėra labai artimi. K. norėtų gyvent pas močiutę, jam čia patinka, jaučiasi gerai. Čia jo mokykla ir draugai, todėl kitur gyvent nenorėtų.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10. 2025 m. kovo 27 d. Teismo posėdyje ieškovo atstovė Laura Morkūnė palaikė ieškinį, nurodė, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią, nes atsakovas tinkamai vaiko neauklėja, neprižiūri, negyvena kartu su vaiku, visą darbo savaitę su vaiku nebendrauja, vaiko nepasiima pas save, vaikas nuolat gyvena su močiute, kuri yra vaiko globėja. Atsakovui jau buvo terminuotai apribotos tėvo teisės, po apribojimo praėjo beveik du metai.

11. 2025 m. kovo 27 d. Teismo posėdyje atsakovas V. U. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, su vaiku susitinka beveik kiekvieną savaitgalį, prisideda prie vaiko išlaikymo, skiria 100 Eur – 150 Eur per mėnesį, nuperka reikalingų daiktų, padeda vaiko globėjai, savo mamai. Su vaiku bendrauja kaip su sūnumi, matosi reguliariai, bendrauja ne tik savaitgaliais telefonu, tariasi dėl susitikimų. Pagal galimybes vaiką savaitgaliais nuveža pramogauti, vežasi į sporto varžybas, kuriose pats dalyvauja. Su vaiko sveikatos būkle yra susipažinęs, žino, kad vaikui reikalingi vaistai, specialistų paslaugos. Negali vaiko pasiimti į šeimą, nes vaikas turi specialių poreikių, vaikas konfliktuoja su kitais atsakovo vaikais, atsakovo sugyventinė negali tinkamai pasirūpinti vaiku, nes nevairuoja, negali nuvežti pas gydytojus. Jei atsakovo mama nebegalėtų vaiko globoti, spręstų susidariusią situaciją, stengtųsi užtikrinti, kad vaikas neliktų be priežiūros.

12. 2025 m. kovo 27 d. Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. U. nurodė, kad vaikas yra traumuotas, gyvenant su mama buvo mušamas, prie jo buvo girtaujama, nesirūpinama. Dėl to vaikas turi sveikatos problemų, nelankė mokyklos. Vaikas gauna reikalingas paslaugas, lankosi pas gydytojus, psichologus, vartoja paskirtus vaistus. Vaikas yra jautrus, linkęs užstoti kitus skriaudžiamus vaikus. Vaiko situacija gerėja, jis ramesnis, geriau lanko mokyklą. Tėvas reguliariai bendrauja su vaiku, gerai sutaria, nuolat prisideda prie išlaikymo, paprašytas suteikia kitokią reikalingą pagalbą, atvažiuoja kiekvieną savaitgalį, savaitgalius praleidžia tik jei suserga. Jaudinasi dėl vaiko, jei ji nebegalėtų eiti globėjos pareigų. Konfliktai tarp vaiko ir atsakovo šeimos kyla tik jei vaikas nuskriaudžia kitus vaikus, bet jis mokosi, yra ramesnis. Vaikas labiausiai nori gyventi pas globėją, kuri yra vaiko močiutė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Byloje nustatyta, kad V. U. a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio K. U. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, K. J. a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio K. U. motina (el. b. 1 t., b. l. 8).

14. 2018 m. lapkričio 2 d, 2019 m. gegužės 22 d., 2021 m. kovo 23 d., 2023 m. sausio 17 d., 2025 m. vasario 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio K. U. atžvilgiu, 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. sausio 25 d. nustatytas galimas smurtas nepilnamečio K. U. atžvilgiu (el. b. 1 t., b. l. 58). Atsakovo šeimai nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos (el. b. 1 t., b. l. 56). Nustatytas rizikos veiksnys: 25.3.9 kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (el. b. 1 t., b. l. 50).

15. Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-727-913/2022, buvo leista paimti nepilnametį K. U. iš jo atstovų pagal įstatymą, t. y. tėvų K. J. ir V. U. (el. b. 1 t., b. l. 11).

16. Vaiko tėvui V. U. 2023 m. vasario 6 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-185-913/2023 laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus K. U., atžvilgiu. (el. b. 1 t., b. l. 9 – 20). Teismas konstatavo, kad atsakovas V. U. neįgyvendina ar nepakankamai įgyvendina savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, t. y. vaiko neaugino ir neauklėjo, nesirūpino jo kasdienių poreikių tenkinimu, nuo pat vaiko gimimo vaikas gyveno su mama, o vėliau savo pareigą atsakovas V. U. perkėlė savo motinai R. U.. Atsakovas V. U. gyvena su sugyventine, su kuria turi tris nepilnamečius vaikus (el. b. 1 t., b. l. 15). Atsakovas nesikreipė į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (el. b. 1 t., b. l. 50). Tuo pačiu sprendimu nepilnamečio vaiko motinai K. J. neterminuotai apribota motinos valdžia.

17. K. U. nustatyta nuolatinė globa, K. U. globėja paskirta R. U., jo gyvenamoji vieta nustatyta globėjos R. U. gyvenamojoje vietoje (el. b. 1 t., b. l. 20 – 22).

18. Iš 2025 m. vasario 3 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad nepilnametis K. U. šiuo metu gyvena su močiute, globėja R. U.. K. U., nuo ankščiau minėto teismo sprendimo laikinai apriboti Atsakovo V. U. tėvo valdžią, gyvena globėjos šeimoje, tėvas nededa pastangų ir nesistengia auginti sūnaus pats, nerodo iniciatyvos, kad susigrąžinti sūnų į šeimą (el. b. 1 t., b. l. 38 – 39).

19. Iš 2025 m. vasario 5 d. ieškovui siųsto atsakovo V. U. sutikimo matyti, kad jis išreiškia savo sutikimą dėl tėvo valdžios ribojimo savo sūnaus K. U., gimusio (duomenys neskelbtini). atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad jis darbo dienomis būna išvykęs ir negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, jo sugyventinė rūpinasi trimis mažamečiais jų vaikais, ir vaiku taip pat negali pasirūpinti. Atsakovas nurodo, kad vaikui gyventi su močiute yra geriau, nes vaikas ten yra pripratęs ir ten geriau jaučiasi (el. b. 1 t., b. l. 47). Analogišką poziciją atsakovas išdėstė ir teismo posėdžio metu.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

20. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

21. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.

22. Pagal įstatymą nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

23. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vaiko K. U. motinai K. J. 2022 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7314-913/2022 neterminuotai apribota motinos valdžia, tuo pačiu teismo sprendimu atsakovui V. U. laikinai apribota tėvo valdžia. Atsakovui tėvo valdžia apribota laikinai, tai tęsiasi jau daugiau nei dviejų metų laikotarpį. Per šį laikotarpį situacija nepasikeitė, atsakovas nesiėmė priemonių pašalinti kliūtis, trukdžiusias rūpintis vaiku, atsakovas tai pripažįsta, nurodo, kad jis darbo dienomis būna išvykęs ir negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, o jo sugyventinė rūpinasi trimis mažamečiais jų vaikais, todėl jai per sunku būtų rūpintis ir K.. Atsakovas teigia, kad K. gyventi su močiute yra geriau, nes vaikas ten yra pripratęs ir ten geriau jaučiasi (el. b. 1 t., b. l. 47).

25. Atsakovas, nors su vaiku susitinka beveik kiekvieną savaitgalį, pagal galimybes prisideda prie vaiko išlaikymo, skiria 100 Eur – 150 Eur per mėnesį, nuperka reikalingų daiktų, padeda vaiko globėjai, savo mamai; su vaiku bendrauja kaip su sūnumi, matosi reguliariai, tačiau nurodo, kad negali vaiko pasiimti į šeimą, nes vaikas turi specialių poreikių, vaikas konfliktuoja su kitais atsakovo vaikais, atsakovo sugyventinė negali tinkamai pasirūpinti vaiku, nes nevairuoja, negali nuvežti pas gydytojus. Iš to, ką nurodė atsakovas, galima daryti išvadą, kad atsakovą tenkina susidariusi situacija, jis neplanuoja jos keisti. Kaip nurodė atsakovas, susidariusią situaciją svarstytų keisti tik vienu atveju – jei atsakovo mama nebegalėtų vaiko globoti, tuomet jis stengtųsi užtikrinti, kad vaikas neliktų be priežiūros. Dėl šių aplinkybių atsakovas tiek ieškovui iki bylos iškėlimo (el. b. 1 t., b. l. 47), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

26. Taigi, ginčo tarp šalių dėl ieškinio reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo nėra. Atsakovas su šia ieškinio dalimi sutinka (el. b. 1 t., b. l. 47).

27. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, į išklausytą nepilnamečio vaiko K. U. nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su ieškovo reikalavimu sutinka, konstatuoja, kad atsakovas neatlieka savo pareigų auginti ir auklėti vaiką, taip pat, kad per laikiną tėvo valdžios apribojimo laikotarpį situacija dėl vaiko auginimo nepasikeitė, t. y. atsakovas neatlieka aktyvių veiksmų dėl saugių ir sveikų sąlygų vaikui augti šeimoje sukūrimo; nesistengia patenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, neskiria tinkamo dėmesio vaiko raidai užtikrinti, neužtikrina vaiko fizinio saugumo, minimaliai ir nenuosekliai prisideda prie vaiko išlaikymo. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįgyvendina ar nepakankamai įgyvendina savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, t. y. neaugina ir neauklėja, nesirūpina vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, šią savo pareigą atsakovas V. U. yra perkėlęs savo motinai R. U.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra duomenų leidžiančių teigti, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo sūnaus K. U. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

28. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

29. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

30. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

31. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad globėjas nepilnamečiam vaikui paskirtas 2023 m. kovo 13 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi, civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo neinicijuojama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 111,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo valstybės naudai (CPK 80 str., 83 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407, 496¹ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas Valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, banko kodas 73000.

Sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.