- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- e2-185-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00991-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- K. J., V. U.
- Trečiasis asmuo
- R. U.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,
atsakovui V. U.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. J., V. U., trečiajam asmeniui R. U. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė laikinai apriboti atsakovui V. U. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus K. U. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovei K. J. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus K. U. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės K. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. U. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2022-02-08 iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš V. U. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. U. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2022-02-08 iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko K. U. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti globėjos R. U. gyvenamojoje vietoje.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai K. J. ir V. U. yra nepilnamečio vaiko A. K. tėvai. Ieškovės vertinimu, yra du savarankiški pagrindai laikinai apriboti atsakovui V. U. tėvo valdžią: 1) tėvas iš dalies nusišalinęs nuo tiesioginių tėvo pareigų vykdymo ir sūnumi nesirūpina; 2) tėvas nesudaro tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti šeimoje; ir yra keturi savarankiški pagrindai neterminuotai apriboti atsakovės K. J. motinos valdžią: 1) motina iš dalies nusišalinusi nuo tiesioginių motinos pareigų vykdymo ir sūnumi nesirūpina; 2) motina nesudaro tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti šeimoje; 3) piktnaudžiauja motinos valdžia; 4) žiauriai elgiasi su vaiku. Ieškovų K. J. ir V. U. šeima žinoma nuo 2017 m. liepos 24 d., kai K. J. buvo įrašyta į socialinės rizikos apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Nuo 2018 m. lapkričio 7 d. K. J. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2018-11-07 iki 2021-01-11 K. J. šeimai buvo paskirta atvejo vadyba Vilniaus r., teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2021-03-25 iki 2021-09-10 šeimai buvo paskirta atvejo vadyba Vilniaus r., teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2021-09-14 šeimai paskirta atvejo vadyba Anykščių r., teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovas yra registravęs vaiko K. U. teisių pažeidimus. 2021 m. lapkričio 29 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė informavo, kad 2021 m. lapkričio 29 d. pastebėta, kad K. U. į gimnaziją atėjo su smurto žymėmis ant veido ir kojos. Berniuko teigimu prieš jį smurtauja patėvis M. G.. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovo atstovai atliko nepilnamečio K. U. situacijos vertinimą, kurio metu buvo pakartotinai išklausyti nepilnamečio K. U. tėvai: K. J. sakė, kad ir toliau gyvena pas sugyventinį M. G., ir planuoja toliau kartu būti; V. U. telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad apie sūnaus situaciją žino iš ieškovo darbuotojų ir policijos pareigūnų. Vyras nurodė, kad sūnui K. šiuo metu būtų geriau pagyventi pas močiutę R. U.. Anot tėvo, jis su nauja šeima gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame mažai vietos, jis pats namuose būna mažai, nes su darbo reikalais važinėja po visą Lietuvą ir į namus sugrįžta vėlai, apie 9, 10 val. vakaro. Jis pats su sugyventine augina tris mažamečius vaikus ir jam pasirūpinti sūnumi K. dabar būtų sunku. Teigė, kad su sugyventine yra kalbėję apie K. pasiėmimą į šeimą, todėl jei bus sprendžiamas sūnaus paėmimo iš mamos klausimas, patikino, kad sūnumi K. pasirūpins. Vertinant K. U. situaciją, buvo bendrauta su nepilnamečio K. U. močiute R. U., kuri paaiškino, kad žino, jog prieš vaiką dažnai smurtauja M. G.. Vaikas dažnai atvyksta pas ją pasisvečiuoti ir apie tai jai papasakoja ir ji ne kartą buvo pastebėjusi ant vaiko kūno mušimo žymių. Vaikas apie smurtavimą prieš jį nekalbėdavo, sakydavo, jog bijo, kad mama jį išvis. Nagrinėjant gautą pranešimą ir atliekant Vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti rizikos veiksniai numatyti Aprašo 30.1, 30.5 p., t. y. vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (30.1 p.); vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę (30.5 p.). Vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsnio nuostatomis buvo nutarta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, t. y. 2021 m. gruodžio 2 d. buvo organizuota nepilnamečio K. U. laikinoji priežiūra pas su vaiku emociniais ryšiais susijusį asmenį, t. y. pas močiute R. U., jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas, 2021 m. lapkričio 29 d. gavęs pranešimą apie galimą K. U. teisių pažeidimą, 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, pranešdama apie galimą smurtą K. U. atžvilgiu. 2021 m. gruodžio 2 d. gautas pranešimas, kad pagal gautą informaciją Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Tarnyba nustačiusi vaiko apsaugos poreikį 2021 m. gruodžio 2 d. kreipėsi dėl mobiliosios komandos (toliau - MK), sudarymo darbui su nepilnamečio K. U. tėvais ir pačiu nepilnamečiu K. U.. Tėvas V. U. atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą. K. J. sutiko priimti intensyvią MK pagalbą. MK darbo laikotarpiu buvo stebima, kad motina K. J. dėl esamos situacijos buvo labiau linkusi kaltinti sūnų ir teisinti sugyventinį, kuris galimai smurtavo prieš mažametį K. U.. Moteris teigė, kad vaikas labai judrus, atsikalbinėja, keikiasi, nesimoko, todėl moters manymu, vaikas „savo neklausymu galimai išvedė iš kantrybės sugyventinį, kuris vaikui sudavė per koją žabine. MK darbo metu moteris MK specialistėms teigė, kad planuoja gyventi su sugyventiniu M. bei kurti bendrą ateitį. Moteris teigė, kad šeimoje problemų nekiltų, jei sūnus mokytųsi savaitinėje mokykloje ir į namus grįžtų tik savaitgaliais. K. J. vykusių MK konsultacijų metu pripažino, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą įtaką šeimos gerovei bei turi nemalonių pasekmių. MK darbo metu pastebėta, kad moters galimai iki galo nesuvokia esamos situacijos, ji nemano, kad įvykęs smurtas vaiko atžvilgiu galimai turės neigiamų pasekmių vaiko emocinei, psichologinei būsenai. Stebėta, kad K. J. linkusi nekeisti situacijos iš esmės. Turi sunkumų suprasti priežasties-pasekmių ryšį, menki problemų sprendimo įgūdžiai. Stebėta, kad motinai, sprendžiant problemas, sunku nustatyti prioritetus, atsižvelgti į pirmaeilius sūnaus poreikius, ji daugiau linkusi ieškoti pasiteisinimų bei pateisinimų, nei galimybių. Bendraujant su nepilnamečiu K. U. pastebėta kad vaikas yra nerimastingas: jam buvo sunku nusėdėti vietoje, kalbėdamas buvo apglėbęs kelius, akių kontaktas nepalaikomas. Berniukas epizodiškai užsiminė, kad mamos šeimoje patiria fizinį ir psichologinį smurtą nuo patėvio: vadinamas žeminančiais žodžiais, klupdomas ant kelių, patyręs smūgius į galvos sritį ir pan. K. U. teigimu, mama jo neskriaudžia, tačiau ir neapgina. Berniukas teigė, kad bijo grįžti namo, taip pat netiki, kad mama galėtų pasikeisti ir jį ginti nuo patėvio. K. U. išsakė norą gyventi močiutės šeimoje, o su tėvais susitikti savaitgaliais. MK, atlikusi šeimos krizės ir intensyvios mobiliosios komandos pagalbos šeimai poreikio vertinimą, teikdama intensyvią pagalbą šeimai, identifikavo šeimos problemas: motinos socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, motina nepakankamai supranta sūnaus poreikius ir jų neatliepia, negeba užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Šiuo metu K. J. ir toliau gyvena su sugyventiniu M. G., kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto K. U. atžvilgiu. Vaiko laikinosios priežiūros metu 2022 m. sausio 12 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, į kurį atvyko K. J. ir jos sugyventinis M. G.. Posėdžio metu socialinė darbuotoja teigė, kad K. J. buvo siūlyta kreiptis pagalbos į specialistus dėl sūnaus elgesio problemų, tačiau į rekomendacijas kreiptis pas vaikų psichiatrą konsultacijai dėl vaiko tolimesnio sveikatos ištyrimo nereagavo. K. J. nesugebėjo užtikrinti vaiko psichologinės ir fizinės sveikatos, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas M. G. atžvilgiu dėl galimo smurto prieš K. U.. 2022 m. sausio 12 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio, jame dalyvavę specialistai priėmė sprendimą, tęsti atvejo vadybos procesą ir priimtas sprendimas, kad tiek vaiko motina, tiek tėvas nėra pasiruošę savarankiškai ir tinkamai pasirūpinti savo sūnumi, vaiko motina negeba užtikrinti jam saugios aplinkos, tinkamai atliepti jo emocinius poreikius. 2022 m. sausio 20 d. Tarnyba nutraukė vaiko laikinąją priežiūrą, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo panaudotos, bet jos buvo neveiksmingos ir nepilnamečio K. U. atstovai pagal įstatymą - tėvai K. J. ir V. U. nedėjo pakankamai pastangų, nekeitė savo elgesio, nedėjo ir nededa jokių pastangų ir nesistengia suprasti ir atliepti berniuko K. U. emocinių poreikių, neskyrė tinkamo dėmesio vaiko raidai užtikrinti, fiziniams, dvasiniams, emociniams poreikiams patenkinti, netaikė nuoseklių auklėjimo metodų, neužtikrino fizinio saugumo, ir tai turi neigiamos įtakos tolimesnei vaiko emocinei savijautai, elgesiui ir kt. Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-727- 913/2022, buvo leista paimti nepilnametį K. U. iš jo atstovų pagal įstatymą, t. y. tėvų K. J. ir V. U.. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. U. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. vasario 8 d. K. U. globėja paskirta R. U., nustatyta K. U. globos vieta globėjos R. U. gyvenamojoje vietoje. Nustačius K. U. laikinąją globą, nepilnamečio tėvams ir toliau buvo taikoma atvejo vadyba. Nepilnamečio K. U. tėvams buvo skirtos ir teiktos socialinės paslaugos, turint tikslą, kad nepilnametis K. U. galėtų augti ir gyventi šeimoje. Buvo sudarytas pagalbos šeimai planai, kuriuose numatytos pagalbos priemonės, kurias įgyvendinus būtų išspręstos šeimoje kilusios problemos. Po 2022 m. vasario 7 d. teismo leidimo išdavimo paimti nepilnametį K. U., buvo surengti kiekvienam iš tėvų du atvejo vadybos posėdžius. 2022 m. rugpjūčio 30 d. K. J. atvejo vadybos posėdžio metu buvo fiksuota, kad vaiko motina pagalbos planą įgyvendino iš dalies, pokyčiai šeimoje minimalūs, K. J. laikinosios globos K. U. nustatymo metu nebendradarbiavo su ugdymo įstaigos specialistais, nesidomėjo K. U. ugdymosi rezultatais, atsisakė lankyti psichologo konsultacijas. Atsakovas V. U. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. neišsprendė jo šeimoje išskylusių problemų, t. y. nepakeitė savo darbo (darbo dienomis išvyksta iš savo gyvenamosios vietos ir grįžta į namus tik savaitgaliais, o jo sugyventinė viena augina tris nepilnamečius vaikus ir jiems teikiamos socialinės paslaugos), savo kaip tėvo pareigas yra perkėlęs savo motinai R. U.. 2022 m. rugpjūčio 30 d. K. J. ir V. U. atvejo vadybos posėdžiu metu, visi dalyvavę specialistai priėmė sprendimą siūlyti ieškovui kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir laikino tėvo V. U. tėvo valdžios apribojimo ir nuolatinės globos K. U. nustatymo. 2022 m. kovo 24 d. buvo atlikta K. U. globos peržiūra, kurios metu, buvo vertinta situacija šeimoje, šeimos pokyčiai. Peržiūros metu, buvo nustatyta, kad vaiko tėvas sūnų lanko savaitgaliais, bet pats sūnaus neaugina, nes darbo dienomis išvažiuoja į komandiruotę, o jo sugyventinė pati turi tris nepilnamečius vaikus ir nesutinka, kad K. gyventų kartu, nes berniukas nesutaria su jaunesniais broliais, juos nuolat muša, skriaudžia. K. motina K. J. vaiko nelanko, neišlaiko. Atsakovė K. J. nagrinėjamu metu nedėjo ir nededa pakankamai pastangų ir nesistengia suprasti ir atliepti nepilnamečio K. U. emocinių ir fizinių poreikių (fiksuotas vaiko socialinis apleistumas, medicininė nepriežiūra, fizinis ir psichologinis smurtas, nepastovi gyvenamoji aplinka, piktnaudžiavimas alkoholiu), neskyrė tinkamo dėmesio vaiko raidai užtikrinti, netaikė nuoseklių auklėjimo metodų, neužtikrino vaiko fizinio saugumo, dėl ko sutriko vaiko K. U. kasdienis funkcionavimas bei vaiko adaptacija, taip pat nuosekliai ir reguliariai su vaiku nebendrauja, tik minimaliai prisideda prie sūnaus išlaikymo, ir tik iš dalies priima valstybės institucijų siūlomą pagalbą. Atsakovas V. U. nagrinėjamu atveju vaiko K. U. neaugino ir neauklėjo, nesirūpino jo kasdienių poreikių patenkinimu, nuo pat vaiko gimimo, berniukas gyveno tik su mama. Aktualiu metu atsakovas V. U. pats tiesiogiai nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir nepasiima sūnaus gyventi pas save, šią pareigą yra perkėlęs savo motinai R. U.. Atsakovas V. U. gyvena su sugyventine, turi ir augina dar tris nepilnamečius vaikus, o jo ir sugyventinės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Ieškovo vertinimu, esant minimaliems atsakovo V. U. teigiamiems pokyčiais (sūnų lanko savaitgaliais, stengiasi spręsti jo šeimoje iškilusiais problemas, kad turėtų galimybę sūnų auginti į savo dabartinę šeimą) yra pagrįstas pagrindas laikinai apriboti V. U. tėvo valdžią sūnaus K. U. atžvilgiu. Ieškovo vertinimu laikinas atsakovo valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų suderinamas su atsakovų sūnaus geriausių interesų užtikrinimu ir būtų proporcingas atsakovo teisės į privataus (šeimos) gyvenimo apsaugą ribojimas. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad atsakovų sūnus augtų sveikoje aplinkoje ir galėtų tinkamai vystytis bei būtų sudarytos galimybės vaikui palaikyti ryšius su savo šeima. Atsakovė K. J. dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei įstatyme įtvirtintas neturtines ir turtines pareigas savo vaiko K. U. atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlyga. Atsakovės vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu daro vaikui neigiamą žalą, kadangi vaikas, augdami be motinos dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę, patiria neigiamus išgyvenimus. Esant šioms aplinkybėms, yra tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės K. J. motinos valdžią nepilnamečio K. U. atžvilgiu.
3. Apribojus V. U. ir K. J. tėvų valdžia K. U. atžvilgiu, jiems išlieka pareiga išlaikyti vaiką. Atsakovė yra iš dalies darbingas asmuo, todėl iš atsakovės K. J., atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, taip pat įvertinus tai, kad ji neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, išskyrus K. U., turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. U. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas V. U. yra darbingas asmuo, nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovui dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovas turėtų imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir nepilnamečio sūnaus poreikius, todėl iš atsakovo V. U., atsižvelgiant į tai, kad jis turi dar tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus, turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. U. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad K. U. globėja tinkamai vykdo savo pareigas, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, prašo K. U. gyvenamąja vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti R. U. gyvenamojoje vietoje.
4. Atsakovė K. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Atsakovas V. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Tretysis asmuo R. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Renata Pekštenienė ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais ir prašė teismo ieškininius reikalavimus tenkinti visa apimtimi.
8. Atsakovė K. J. (G.) posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ji gyvena su vyru, o vyrui uždrausta prie to vaiko artintis. Ji ištekėjo už M. G. 2022 m. rugsėjo mėn. Su vaiku šiuo metu nebendrauja. Išlaikymo vaikui neteikia, yra davusi po 50 Eur kelis kartus. Ji su vyru dabar gyvena pas tėvus, ji nedirba, šeimą išlaiko vyras. Turi neįgalumą. Sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur kas mėnesį. Ji ketina įsidarbinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. U. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutinka, kad jo mama globotų sūnų. Jo darbas toks, kad jis grįžta tik savaitgaliais, todėl net ir gyvenant kartu jis vaiko nematytų. Be to, pas jį yra dar trys vaikai. Jis su vaiku kartu būna savaitgaliais, jų santykiai su sūnumi puikūs.
10. Tretysis asmuo R. U. paaiškino, kad vaikas patyręs daug traumų ir išgyvenimų, geria vaistus. Dabar K. eina į mokyklą, nebepraleidžia pamokų. Jis jau pradėjo rašyt, skaityt skiemenimis, išsėdi visas pamokas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. U. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, buvo patvirtinta tarp ieškovės K. J. ir atsakovo V. U. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią iš atsakovo V. U. priteistas išlaikymas sūnui K. U. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir iš atsakovo yra išieškomas išlaikymas, ieškovo atstovė 2023-01-17 teismui pateiktu prašymu atsisakė nuo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo K. U. iš atsakovo V. U..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai. Byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. U. nutrauktina.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
12. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
14. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai K. J. ir V. U. yra nepilnamečio K. U., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022-02-07 nutarties nustatyta, kad teismas leido paimti nepilnametį vaiką K. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos K. J. ir tėvo V. U.. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-02-11 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad likusiam be tėvų globos K. U. nustatyta laikinoji globa nuo 2022-02-08, vaiko laikinąja globėja paskirta R. U., K. U. globos vieta nustatyta globėjos namuose.
16. Ieškovė nurodė, kad pagrindas apriboti atsakovės K. J. motinos valdžią yra tai, kad K. J. yra iš dalies nusišalinusi nuo tiesioginių motinos pareigų vykdymo ir sūnumi K. U. nesirūpina, motina nesudaro tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti šeimoje, piktnaudžiauja motinos valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė K. J., žinodama ir aiškiai suvokdama motinos valdžios neįgyvendinimo sūnaus atžvilgiu pasekmes, neįgyvendina savo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, t. y. neatlieka aktyvių veiksmų, kad sukurti saugias ir sveikas sąlygas vaikui augti šeimoje; neatliepia vaiko emocinių ir fizinių poreikių, neskyrė tinkamo dėmesio vaiko raidai užtikrinti, neužtikrino vaiko fizinio saugumo, minimaliai ir nenuosekliai prisideda prie vaiko išlaikymo; nepriima institucijų pagalbos ar ją priima tik iš dalies; nesidomi vaiku, jo mokymusi ir sveikata. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė K. J. visiškai nesirūpina nepilnamečiu vaiku K. U., todėl yra pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu išimtinę priemonę – neterminuotą motinos valdžios apribojimą, kadangi duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nustatyta nėra (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
18. Ieškovė nurodė, kad pagrindas apriboti atsakovo V. U. tėvo valdžią yra tai, kad V. U. yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo ir sūnumi K. U. nesirūpina bei tai, kad tėvas nesudaro tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti šeimoje.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas V. U., žinodamas ir aiškiai suvokdamas tėvo valdžios neįgyvendinimo sūnaus atžvilgiu pasekmes, neįgyvendina ar nepakankamai įgyvendina savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, t. y.: neaugino ir neauklėjo, nesirūpino jo kasdienių poreikių tenkinimu, nuo pat vaiko gimimo vaikas gyveno su mama, o vėliau šią savo pareigą atsakovas V. U. perkėlė savo motinai R. U.. Atsakovas V. U. gyvena su sugyventine, su kuria turi tris nepilnamečius vaikus. Tačiau atsakovas savo sūnų lanko savaitgaliais, leidžia su juo laisvalaikį, domisi vaiko poreikiais, teikia jam išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra duomenų leidžiančių teigti, kad atsakovas V. U. visiškai nesirūpina vaiku, taip pat nėra duomenų, kad padėtis nepasikeistų, todėl yra pagrindas atsakovo V. U. atžvilgiu taikyti prevencinę priemonę – laikiną tėvo valdžios ribojimą, suteikiantį atsakovui galimybes koreguoti savo elgesį, dėti maksimalias pastangas, keičiant savo gyvenimo būdą, įgyjant pozityvios tėvystės įgūdžių ir užtikrinant visapusiškus vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
20. Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 straipsnis).
21. Vadovaujantis CPK 496 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo
22. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
23. Nagrinėjamu atveju Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-11-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos K. U. nustatyta laikinoji globa nuo 2022-02-08, vaiko laikinąja globėja paskirta R. U., globos vieta nustatyta laikinosios globėjos R. U. gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą laikinosios globėjos R. U. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo. Atsižvelgiant į šį prašymą bei į tai, jog K. U., gyvenančiam pas laikinąją globėją, yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos, nepilnamečio vaiko K. U. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko būvimo vietoje – laikinosios globėjos R. U. gyvenamojoje vietoje.
Atsisakymas nuo reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo V. U. priimtinas, byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. U. nutrauktina
24. Ieškovo atstovė 2023-01-17 teismui pateiktu prašymu atsisakė nuo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui K. U. iš atsakovo V. U.. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-27727-859/2014 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. U. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, buvo patvirtinta tarp ieškovės K. J. ir atsakovo V. U. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią iš atsakovo V. U. priteistas išlaikymas sūnui K. U. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir iš atsakovo yra išieškomas išlaikymas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. U. nepilnamečiam sūnui K. U. priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
25. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
26. Atsakovė K. J. yra iš dalies darbinga, šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Kitų nepilnamečių vaikų neturi. Posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Nuo laikinosios globos nustatymo prie vaiko išlaikymo prisideda tik fragmentiškai.
27. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo, lavinimo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2023-01-01 yra 840 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovo prašoma priteisti suma – 150 Eur – yra mažesnė nei pusė minimalios algos. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovės teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 150 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovės K. J. nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu, nepažeidžiantis šalių pusiausvyros ir socialinio teisingumo.
28. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į vaiko interesus, į ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydį, į iš atsakovo V. U. priteistą išlaikymo dydį, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovės K. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. U. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2022-02-08, iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajai globėjai R. U. (CK 3.275 straipsnis).
29. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės K. J., valstybei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnis).
31. Byloje susidarė 53,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis, po 26,60 Eur priteistinos iš atsakovų K. J. ir V. U. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, CPK 282 straipsniu, CPK 307 straipsnio 1 dalimi, CPK 376 straipsniu, CPK 400-407 straipsniais, CPK 496 straipsnio 1 dalimi, CPK 496¹ straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. J. (G.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos R. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės K. J. (G.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2022-02-08) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnamečiui vaikui K. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise jo laikinąją globėją R. U., įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.
Bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. U., nutraukti.
Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko K. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus 60 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės K. J. (G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminio mokesčio ir 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus 60 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žyminio mokesčio įmokos kodas 5660; pašto išlaidų įmokos kodas 5662).
Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.