Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2023 m. vasario 13 d. apie 1.54 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0348 nustatytas 1,56 prom. neblaivumas.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis M. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be to, kaltinamojo kaltę padarius BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymų turinys, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Policijos pareigūnas L. M., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino matęs, kaip asmenys, išėję iš naktinės alkoholinių gėrimų parduotuvės, įsėdo į automobilį ir juo nuvažiavo. Tai sukėlė jam įtarimų, todėl nutarė automobilį pasekti ir netrukus jis buvo sustabdytas, o patikrinus nustatyta, kad automobilį vairavo M. V.. Šalia jo sėdėjo kitas asmuo, kurio tapatybė nebuvo nustatoma, jis automobilyje miegojo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas G. J., kuris nurodė, kad jis su M. V. vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau abu nutarė vykti į naktinė alkoholinių gėrimų parduotuvę. Kadangi pats jautėsi neblaivus, automobilį vairavo M. V.. Šio liudytojo parodymai atitinka kaltinamojo nurodytas aplinkybes, taip pat liudytojo policijos pareigūno L. M. parodymų turinį apie tai, kad G. J. ir kaltinamajam išėjus iš naktinės parduotuvės, M. V. vėl sėdo prie vairo ir netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Liudytojas L. M. apklausos metu nurodė ir objektyvius kaltinamojo neblaivumo požymius – nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, šie duomenys užfiksuoti ir anksčiau minėtame neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir pasirašydamas patvirtino sutinkantis su jame nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis 2023 m. vasario 13 d. apie 1.54 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0348 nustatytas 1,56 prom. neblaivumas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė susipykęs su drauge, pasirinkęs netinkamą elgesio stresinėje situacijoje būdą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su savo artimaisiais, ypač motina, yra apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus ryšius su galima laiduotoja, kurie jį skatina imtis kitokių turimų problemų sprendimo būdų. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie teismų praktikoje nėra priskiriami itin šiurkštiems. kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas labiau teigiamai, nuolat vykdo darbo veiklą, prisideda prie dukters išlaikymo, ja rūpinasi ir prižiūri. Kaltinamasis nėra registruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, jo motina nurodė, kad jis alkoholinius gėrimus įprastai vartoja saikingai. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį stresinėje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad M. V., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir išimtinai teigiamai apibūdinama jo motinos, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek D. V., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kaip dažni pokalbiai tarpusavyje, kurių metu motina stengiasi padėti kaltinamajam, teikia savo patarimus, šiuo metu kaltinamasis gyvendama su savo tėvais, todėl jie matosi kasdien. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista, yra saistoma ilgalaikiais darbo santykiais. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Vien tai, kad ji per penkerius metus buvo vieną kartą bausta administracine tvarka (dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje), savaime nesudaro pagrindo spręsti priešingai, juolab kad paskirtą nuobaudą ji yra įvykdžiusi. Šis pažeidimas nepriskirtinas šiurkštiems, itin piktybiškiems. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 1 metus 6 mėnesius, kuris yra trumpesnis už BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto minimalaus ir maksimalaus galimo skirti laidavimo termino vidurkį.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, nors ir išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, kuris sąlygojo jos apsisprendimą laiduoti už jį, vis dėlto teismo prašė neskirti užstato, motyvuodama tuo, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei aplinkybes, kurioms esant jo neblaivumas buvo nustatytas – policijos pareigūnams kilus įtarimų dėl to, kad kaltinamasis išėjo nakties metu iš naktinės alkoholinių gėrimų parduotuvės, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, be kita ko, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, už ką buvo nubaustas administracine tvarka, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – trumpesniam negu įstatyme numatytas vidurkis šios poveikio priemonės terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepašalina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo veikloje bei dėl šeiminių aplinkybių, kadangi šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo darbo pobūdžio ar asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tuo tarpu kaltinamasis, žinodamas apie būtinybę išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, pasirinkęs įstatymams priešingą veikimo būdą, šiuo atveju privalo prisiimti neigiamus šio elgesio teisinius padarinius, nesant jokio pagrindo spręsti, jog jo galimybės išsilaikyti darbo rinkoje ir neturint specialiosios teisės vairuoti būtų itin apsunkintos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „VW Passat“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilis mėnesiui laiko buvo išnuomotas kaltinamojo draugui G. J., nesuteikiant teisės jį valdyti kitam nei nuomininkas asmeniui). Duomenų, kad šio juridinio asmens atsakingi asmenys žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, tai pirmasis kaltinamojo teistumas, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius piktnaudžiavimo alkoholiu, kuomet kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, atvejus. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas, 2023 m. vasario 13 d. nutarimu grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, kaltinamojo gynėja teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad bendrovė 2022 m. birželio 15 d. įsigijo šio automobilio liekanas už 7 011 Eur (PVM suma sąskaitoje neišskirta, duomenų, kad pardavėjas būtų PVM mokėtojas nepateikta). Pagrindo teigti, kad būtent ši suma galėtų atitikti automobilio rinkos vertę, nėra. Kaip jau minėta anksčiau, sąskaita buvo išrašyta septyniais mėnesiais anksčiau nei aptariamas šioje byloje įvykis. Joje nurodoma, kad buvo parduodamos automobilio liekanos, iš ko negalima spręsti, kokia automobilio būklė buvo šio pardavimo sandorio metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesivadovauti VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma apie vidutinę automobilio „VW Passat“ kainą Lietuvoje būtent veikos padarymo metu.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, dirba, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikaltimo įvykdymas buvo atsitiktinis ir nėra jo gyvenimo būdo dalis. Byloje surinkti įrodymai kaltinamojo neigiamai necharakterizuoja, priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra įstatymų besilaikantis, socialinius ryšius palaikantis bei vykdantis darbo veiklą asmuo. Taip pat, svarstant aptariamos poveikio priemonės proporcingumo klausimą, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamojo darbo veikloje, kuria jis užsiima šiuo metu, yra būtina specialioji teisė vairuoti transporto priemones, taigi, pritaikius BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tikėtina, jo galimybės eiti tas pačias pareigas gali iš esmės pasikeisti, kas, neatmestina, gali sąlygoti ir finansinės padėties pokyčius. Kaltinamasis rūpinasi ir prižiūri nepilnametį vaiką, turi kitų finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro reikšmingą kaltinamojo gaunamų pajamų dalį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės vertės (12 620 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamojo išieškotina šios vertės dalis – 4 000 Eur (mažiau kaip 30 proc.) turto rinkos vertės. Pagrindo iš kaltinamojo išieškoti gynėjos prašomą 10 proc. transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį nėra, kadangi, visų pirma, toks prašymas nepagrindžiamas jokiais objektyviais argumentais, be to, 1 260,20 Eur sumos išieškojimas, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, neatitiktų ir turto konfiskavimo instituto taikymo tikslo, tai yra ne tik siekio užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti, bet ir nusikalstamas veikas padaryti ekonomiškai nenaudingomis.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, turinius finansinius įsipareigojimus, tai, kad jis turės sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. V. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „VW Passat“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. V. nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.