Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. V. išieškotina konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „VW “ vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2023 m. vasario 13 d. apie 1.54 val. (duomenys neskelbtini) krantine vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0348 nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Apeliaciniu skundu prašoma neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus.

5. Kaip jau minėta, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metų 6 mėnesių terminui ir ją naikinti, nėra objektyvaus pagrindo.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendimą paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), nustatant kiek didesnį nei minimalus šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą, apylinkės teismas grindė šiomis aplinkybėmis: padarytos nusikalstamos veikos rūšimi (padarytas nesunkus nusikaltimas); nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, už ką buvo nubaustas administracine tvarka; į tai, kad neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė; į M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebūvimą. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikoms daryti ateityje, įvertinus jau aptartas M. V. bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – trumpesniam negu įstatyme numatytas vidurkis šios poveikio priemonės terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Nustatė, kad pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepašalina M. V. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo veikloje bei dėl šeiminių aplinkybių, kadangi šios aplinkybės jam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio.

8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios M. V. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas siekė 1,56 promilės, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti. Pakartotinai įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias M. V. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

9. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad paskirtas 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas yra neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui, nustatytas neatsižvelgus į tai, kad apeliantas nepadarė jokių sužalojimų kitiems asmenims, ar tai, kad nesugadino turto, priklausantiems kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika, priešingai nei tai savo skunde nurodo apeliantas, kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus, o rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Be to, kilus pasekmėms dėl tokio kaltinamojo neteisėto elgesio, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors jokia materialinė žala neteisėtais M. V. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas M. V. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti M. V. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui ar apskritai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

10. Apeliacinio skundo teiginys, kad M. V. teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, ar kad reikalinga šeiminiams poreikiams patenkinti, nėra priežastimi netaikyti jam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje darbovietėje. Jokių kliūčių, kurios trukdytų jam dirbti gan neilgą laikotarpį kitokio pobūdžio darbą, kuriam nereikia specialaus išsilavinimo, teisėjų kolegija nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas M. V. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, jog jis toliau savo nerūpestingu elgesiu nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.

11. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl neteisingai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, arba ją panaikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.