Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-594-1120/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-594-1120/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00522-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: A. K., V. D.
Ieškovas: D. L.
Trečiasis asmuo: V. L., Aušra Urbonienė, Virginija Jarienė, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas

Kategorijos

2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-594-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00522-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovėms A. K. ir V. D. dėl neprotestuotino paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo ir reikalavimo teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. L. (atsakovių pusėje), Aušra Urbonienė, Virginija Jarienė (notarės) ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės išduotą 2019 m. liepos 10 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 4VJ-3488; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 19-ojo notarų biuro 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 19KU-2588 dėl 50 158,20 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės atsakovės A. K. naudai; 3) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės A. K. 4 823,35 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės A. K. 380,10 Eur nuostolių; 5) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės V. D. 1 899,72 Eur; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės V. D. 120 Eur nuostolių; 7) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp A. K. ir V. D. 2020 m. spalio 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 8) priteisti ieškovei iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ji 2019 m. liepos 10 d. A. K. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 4VJ- 3488. Vekselis buvo išduotas be pagrindo, nes jokių pinigų ji iš atsakovės nebuvo gavusi. Ji buvo suklaidinta V. L.. Manė, kad vekselio reikia siekiant užtikrinti A. K. interesus dėl jos įkeisto žemės sklypo. Atsakovė be pagrindo kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir be pagrindo priverstinai išsiieškojo dalį vekselyje nurodytos sumos. Vėliau atsakovė pardavė iš vekselio kylančią reikalavimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės išduotą 2019 m. liepos 10 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 4VJ-3488; pripažino negaliojančiu Kauno miesto 19-ojo notarų biuro 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 19KU-2588 dėl 50 158,20 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės atsakovės A. K. naudai; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės A. K. 4 823,35 Eur, iš atsakovės V. D. 1 899,72 Eur ieškovės naudai; priteisė iš atsakovės A. K. 380,10 Eur, atsakovės V. D. 120 Eur nuostolių ieškovės naudai; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovių 2020 m. spalio 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį; priteisė iš A. K. 3 263,25 Eur, iš atsakovės V. D. 1 087,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; priteisė iš A. K. 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ERGO Insurance SE Lietuvos filialui.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė A. K. neįrodė, jog tarp jos ir ieškovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas darė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšiu.

5. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė A. K. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 50 000 Eur (teismo posėdyje nurodė, kad davė per du kartus 2019 m. kovo mėn. – 22 000 Eur ir 2019 m. birželio mėn. 36 000 Eur) ji ieškovei davė dalyvaudama kartu su ieškove ir V. L. įsigyjant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė D. L. jau 2019 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. NVJ1288 už 129 500 Eur nupirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, pastatu sandėliu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Duomenų apie tai, kad ieškovė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune remontavo, rekonstravo, keitė paskirtį ar pan., nėra. Be to, nustatė, kad ieškovė paskolą gavo iš kredito unijos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei nereikėjo skolintis 50 000 Eur iš atsakovės A. K..

6. Pažymėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., kuris yra įkeistas 2019 m. liepos 10 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Tonkatsu“ su Akademine kredito unija sudarius sutartinę hipoteką, sutarties Nr. 4VJ-3497, dėl įsipareigojimų, kylančių iš 2019 m. gegužės 9 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinimui yra ne A. K. nuosavybė. Ieškovė viso proceso metu teigė, kad bendravo tik su V. L., nes buvo geros pažįstamos. Nėra ginčo, kad jos bandė daryti tam tikrus verslo projektus ir turėjo finansinių santykių. Ieškovė UAB „Alanvila“, kuri yra su V. L. susijusi įmonė, naudai yra įkeitusi savo asmeninį turtą. Taigi, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji taip pat prašė V. L. įkeisti savo turtą, teismo įvertintos kaip realiai egzistavusios. Tą aplinkybę, kad V. L. neturi turto, kurį galėtų įkeisti, teismo posėdyje patvirtino pati V. L., nurodydama, kad jos visas turtas yra areštuotas dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų. Atsakovė A. K., teikdama paaiškinimus apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., klydo dėl faktinių aplinkybių, t. y. negalėjo nurodyti tikslios jo formos, neteisingai nurodė jo padėtį prie Nemuno upės. Be to, teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartį A. K. sudarė su V. D., kuri yra V. L. dukra, kaip pati nurodė, pinigų už perleidžiamą reikalavimo teisę negavo. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtas žemės sklypas iš tiesų yra V. L. nuosavybė, tačiau formaliai perrašytas A. K. vardu. Teismo vertinimu, V. L. ir yra suinteresuota savo žemės sklypo likimu, ir tuo tikslu pasinaudojo A. K., kaip statytinės įkeičiant žemės sklypą bei pasirašant vekselį, pagalba. Pažymėjo, kad A. K. teismo posėdyje paaiškino, jog paprašė ieškovės pasirašyti vekselį, nes jau buvo paskolinusi 50 000 Eur, ir, kai paaiškėjo, kad jai dar reikės įkeisti žemės sklypą, ji norėjo apsisaugoti. Teismas sprendė, kad A. K., nebūdama tikrąja žemės sklypo savininke, negalėjo neturėti tikslo apsaugoti žemės sklypo įkeitimą.

7. Teismas nurodė, kad neįtikima atsakovės A. K. nurodytos aplinkybės, kad jai buvo pasiūlyta kartu su V. L. ir ieškove dalyvauti verslo projekte ir ji tuo tikslu paskolino ieškovei 50 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad verslo projekto partneris paprastai savo dalį įneša su rizika projekto nepasisekimo atveju šias lėšas prarasti. Jis savo įnašo dalį ne skolina, o prisideda prie projekto, t. y. tarp jo ir kitų asmenų susiklosto ne paskolos, o bendrosios jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Todėl atsakovės A. K. versija, kad ji dalyvavo verslo projekte, tačiau lėšas ieškovei skolino, yra prieštaringa, neįtikima, todėl ją atmetė. Be to, nors atsakovė A. K. nurodė, jog verslo projekte dalyvavo kartu su ieškove ir V. L., tačiau vekselį prašė išrašyti tik ieškovei.

Atsiliepimas

8. Atsakovės A. K. nurodytos aplinkybės apie 50 000 Eur lėšų perdavimą prieštaringos. Procesiniuose dokumentuose A. K. nurodė, kad pinigų perdavimą matė V. L.. Teismo posėdyje tiek A. K., tiek V. L. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pinigai buvo perduoti UAB „Alanvila“ patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, pinigų perdavimo metu dalyvavo tik ieškovė, A. K. ir V. L.. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje liudytojas A. S. paaiškino, kad jis buvo toje pačioje patalpoje, kai A. K. perdavė pinigus ieškovei. Be to, jis nurodė, kad tuo metu patalpoje daugiau nieko nebuvo. Teismas įvertinęs tai, kad liudytojas taip pat paaiškino, jog jis šiuo metu yra UAB „Alanvila“ direktorius, anksčiau direktorius buvo M. P., jis iš ankstesnio direktoriaus perėmė dokumentus. Jis pats tuo metu, kai matė pinigų perdavimą, dirbo UAB „Alanvila“, jis taisydavo drabužius. UAB „Alanvila“ užsiima įvairių projektų vykdymu. Jis atsakovę A. K. pažįsta daug metų. Iš pirmo karto liudytojas A. S. nesugebėjo pasakyti kiek UAB „Alanvila“ dirba žmonių, nors vėliau paaiškėjo, kad tik jis ir buhalterė. Teismas, padarė išvadą, kad liudytojas A. S. yra su V. L. ir A. K. susijęs asmuo, galimai priklausomas nuo V. L., todėl teismas jo paaiškinimus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje atsakovė A. K. paaiškino, jog tada, kai ieškovei suteikė 50 000 Eur paskolą, buvo surašytas paskolos raštelis, kurį ji ieškovei grąžino po vekselio pasirašymo. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės prieštaringos, nes labiau tikėtina, jog per du kartus skolinant pinigus būtų surašyti du skolos rašteliai. Be to, nėra aišku, kodėl pinigai buvo skolinami per du kartus, jei A. K., kaip teismo posėdyje nurodė, jau 2019 m. kovo mėnesį žinojo, kad reikės 50 000 Eur. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad ieškovė apie tai, kad reikės išduoti vekselį atsakovei A. K. buvo informuota iki atvykimo į notaro kontorą (nėra ir priešingų duomenų). Tačiau, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, tai kad konstatuotas atsakovės A. K. ir trečiojo asmens V. L. versijų nepatikimumas, jų nesąžiningumas, taip pat įvertinęs ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių nuoseklumą ir jų pasitvirtinimą proceso metu pateiktų įrodymų visuma, sprendė, kad ieškovė apie tai, kad reikės išduoti vekselį sužinojo tik notaro kontoroje ir nedelsdama turėjo priimti sprendimą dėl jo išdavimo. Be to, teismas įvertino ir ieškovės poziciją, kad ji suprato vekselio išdavimo tikslą – siekį apsaugoti žemės sklypo įkeitimą. Taigi, ieškovė vekselio išdavimą suprato kaip prievolės užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju tikslu UAB „Tonkatsu“, kuri yra ieškovės įmonė, gavo paskolą iš kredito unijos, buvo įkeistas atsakovės A. K. vardu įregistruotas žemės sklypas. Taigi, tarp UAB „Tonkatsu“ ir žemės sklypo savininko susiformavo ne prievoliniai, o daiktiniai teisiniai santykiai. Ieškovė nėra atsakovės A. K. skolininkė prievolių teisės prasme. Todėl teismas padarė išvadą, kad vekselis negalėjo būti išduotas ir kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.

10. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo V. L., pasinaudodama situacija, kai ieškovei reikėjo gauti paskolą iš Akademinės kredito unijos, įtikino ieškovę pasirašyti vekselį, ieškovei aplinkybės dėl vekselio pasirašymo buvo pateiktos tik jai atvykus į notaro kontorą, todėl ji, priimdama momentinį sprendimą dėl vekselio pasirašymo, suklydo dėl esminių sandorio aplinkybių. Teismas nurodė, kad nustačius, jog sandoris sudarytas suklydus ir dėl apgaulės (CK 1.90, 1.91 straipsniai) yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

11. Teismas nusprendęs pripažinti sandorį negaliojančiu tenkino ir reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu kaip išvestinį.

12. Dėl restitucijos taikymo nurodė, kad pripažinus vekselį ir vykdomąjį įrašą negaliojančiais CK 1.9 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais, taikytina restitucija, ieškovei grąžintinos iš jos vykdomojo įrašo pagrindu išieškotos lėšos. Teismas nustatė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0070/20/00854 iš ieškovės atsakovei A. K. išieškota 4 823,35 Eur, o atsakovei V. D. išieškota 1 899,72 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės A. D. priteistina 4 823,35 Eur, o iš V. D. priteistina 1 899,72 Eur.

13. Dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad atsakovės be teisėto pagrindo kreipėsi į antstolį ir išsiieškojo iš ieškovės 6 723,07 Eur, dėl ko iš ieškovės papildomai išieškota 500,10 Eur vykdymo išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovių neteisėti veiksmai yra nustatyti ir jie pasireiškė nepagrįstu iš ieškovės išieškotos sumos išieškojimu. Nustačius atsakovių neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovės (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Ieškovė dėl neteisėtų atsakovių veiksmų be pagrindo prarado 500,10 Eur, t. y. patyrė žalą. Pažymėjo, kad 380,10 Eur vykdymo išlaidų susidarė vykdomojoje byloje atsakovei A. K. esant išieškotojai, o 120 Eur V. D. esant išieškotojai. Todėl iš atsakovių ieškovei priteistina atitinkamai 380,10 Eur ir 120 Eur.

14. Dėl reikalavimų teisių sutarties pripažinimo negaliojančia pažymėjo, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovių 2020 m. spalio 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 14 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria atsakovė A. K. perleido savo reikalavimą pagal ginčijamą vekselį naujam kreditoriui – atsakovei V. D.. Pripažinus vekselį ir vykdomąjį įrašą negaliojančiais, teismas konstatavo, kad ieškovės ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perleistas negaliojantis reikalavimas, ir tai yra savarankiškas pagrindas reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.

15. Dėl ieškovės teiginio, kad atsakovė perleido reikalavimo teisę, negavusi išankstinio jos sutikimo, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir teigia, kad kreditoriaus asmuo ieškovei turi esminę reikšmę, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Nėra nustatyta, kad kreditoriaus pasikeitimas kaip nors įtakotų ieškovės teises ir pareigas pagal kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas atsakovės A. K. vardu registruotas žemės sklypas. Teismas sprendė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą dėl vekselio (paskolos sutarties) sudarymo. Nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog asmuo ginčijantis vekselį turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį. Apeliantės įsitikinimu, ne atsakovė turėjo įrodyti buvus paskolos teisinius santykius, bet ieškovė turėjo įrodyti, jog tokių paskolinių santykių nebuvo. Be to, ieškovė turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčijamą vekselį.

16.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog negavo pinigų, padaryta netinkamai išaiškinus ir pritaikius Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (2 straipsnio 1 dalis), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK, 1.105, 6.878 straipsniai) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, 12 , 178 straipsniai) įtvirtintas vekselio sąvoką, paskolos teisinius santykius, bei įrodinėjimo pareigas reglamentuojančias teisės normas, ir tuo pačiu paneigė kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką.

16.3. Pažymi, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog vekselis buvo išduotas tariamai nėra patvirtintas įrodymais. Teigia, kad byloje ginčijamas vekselis buvo patvirtintas notarės. Notarė aiškiai nurodė, kad ji išaiškino ieškovei visas atitinkamo išrašomo vekselio teisines pasekmes bei aplinkybes dėl ko išrašomas vekselis. Todėl, ieškovė nepagrįstai teigė, kad ji nesuprato ar buvo apgauta dėl išrašomo vekselio. Ieškovė turėjo ir turi didelę patirtį tiek versle (vadovavo ir vadovauja kelioms įmonėms), tiek įvairiuose kreditavimo teisiniuose santykiuose (įmonės, savo, savo sugyventinio, jo tėvo vardu buvo paėmusi ne vieną paskolą).

16.4. Ieškovė neįrodė, kad vekselį ji išdavė siekiant užtikrinti, kad nebus išvaržytas atsakovės įkeistas turtas. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Tonkatsu“ paskolos užtikrinimui įkeitė atsakovės nekilnojamąjį turtą. Paskola turi būti grąžinta iki 2029 m. balandžio 25 d. Visą šį laikotarpį atsakovės nekilnojamajam turtui bus taikoma hipoteka. Tuo tarpu vekselis yra išduotas 12 kalendorinių mėnesių nuo jo pasirašymo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 10 d. Atsakovei priklausantis ir už UAB „Tonkatsu“ prievoles įkeistas turtas įvertintas 37 600 Eur suma, o ieškovė išduodama atsakovei vekselį įsipareigojo sumokėti atsakovei 50 000 Eur. Be to, UAB „Tonkatsu“ 50 000 Eur paskola yra su palūkanomis, todėl galutinė mokama paskolos suma kasmet didėja.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės paaiškinimų nenuoseklumo ir pateiktų įrodymų neatitikimo byloje esantiems kitiems įrodymams. Nurodo, kad ieškovė atsakinėdama į teismo posėdyje užduotus klausimus apie UAB „Tonkatsu“ iš Kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija gauto 50 000 Eur kredito panaudojimą nurodė, kad pinigai buvo panaudoti grąžinant J. R. paskolą. Teigia, kad byloje esantys UAB „Tonkatsu“ finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtina, jog UAB „Tonkatsu“ nei 2018 m. gruodžio 31 d., nei 2019 m. kovo 31 d. neturėjo tokio dydžio skolų, kokio dydžio tariama paskola buvo išmokėta J. R. (20 600 Eur). I. U. ARKU pateikė UAB „Tonkatsu“ finansinės atskaitomybės dokumentus – 2019 m. kovo 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal UAB „Tonkatsu“ 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenis UAB „Tonkatsu“ visos skolos sudarė 4 620 Eur, o 2018 m. gruodžio 31 d. 12 442 Eur. Tai mažiau už ieškovės nurodytą 20 600 Eur sumą.

16.6. Nurodo, kad ieškovei teismo posėdyje nurodžius, kad 2019 m. gegužės 9 d. kredito sutartimi gauta paskola buvo panaudota UAB „Tonkatsu“ skolų, įskaitant J. R., grąžinimui, vėliau atsirado ir 2016 m. birželio 16 d. paskolos sutartis (20 600 Eur), kasos išlaidų orderis bei pažymos apie pinigų panaudojimą. Tačiau šie dokumentai nebuvo apskaityti UAB „Tonkatsu“ apskaitoje.

16.7. Teigia, kad ieškovė nurodė kaip UAB „Tonkatsu“ panaudojo iš Kooperatyvinės bendrovės ARKU kredito unija gautą 50 000 Eur kreditą, nors pati paskola buvo išmokėta vėliau, nei ieškovė nurodė ją panaudojusi. Nurodo, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus matyti, kad UAB „Tonkatsu“ tariamai jau 2020 m. gegužės 24 d. sumokėjo grynais pinigais J. R. 20 600 Eur. Tačiau turtas, po kurio įkeitimo galėjo būti išmokėta paskola, įkeistas tik 2020 m. liepos 10 d., t. y. tą pačią dieną kai buvo išduotas vekselis. Todėl pati paskola buvo išmokėta tik po šios datos, nors ji, remiantis į bylą pateiktais įrodymais, tariamai jau buvo išleista.

16.8. Teigia, kad yra ir kitų ieškovės pateiktų dokumentų trūkumų. Pavyzdžiui, pagal Unijai ARKU pateiktą UAB „Tonkatsu“ 2016 m. birželio 30 d. steigimo aktą įmonės steigėja buvo vienintelė ieškovė. Tačiau į bylą yra pateikta ir 2016 m. birželio 29 d. UAB „Tonkatsu“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė su J. R. UAB „Tonkatsu“ akcijas įsigijo dar prieš įmonės įsteigimą. Be to, byloje esantis Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog UAB „Tonkatsu“ buvo įsteigta 2015 m. kovo 5 d. steigimo sutartimi, o įregistruota 2015 m. kovo 6 d. Todėl apeliantės manymu, ieškovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ne tik atsakovei ir teismui, bet ir kredito įstaigai, taip pat suteikusiai jai (jos valdomai įmonei) paskolą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašė kreditą suteikti (duomenys neskelbtini) esančios sodybos ir restorano įengimui, tačiau atitinkamas kreditas panaudotas ne restorano įrengimui, o tariamų skolų buvusiai akcininkei, kurios nebuvo net apskaitytos, apmokėjimui, bei S. R., už tariamus remonto darbus, išmokėti.

16.9. Apeliantė pažymi, kad ieškovė pateikė į bylą daug su bylos nagrinėjamu dalyku nesusijusių dokumentų. Todėl plačiau dėl jų nepasisako.

16.10. Pažymi, kad apeliantė pirmą kartą per savo gyvenimą dalyvavo teismo posėdyje, todėl bijodama suklysti daugelio aplinkybių ir negalėjo paaiškinti. Tačiau pažymi, kad ne atsakovė turėjo įrodyti paskolos suteikimo faktus, o ieškovė turėjo įrodyti, jog tokios paskolos nebuvo, kuri to neįrodė.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. L. prašo skundo netenkinti. Priteisti iš atsakovės A. K. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotas išvadas dėl paskolos santykių tarp ieškovės ir apeliantės nebuvimo.

17.2. Nurodo, kad ieškovė įrodė, jog 50 000 Eur sumos jai apeliantė nepaskolino, jų nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu konkrečiai ir logiškai nesugebėjo paaiškinti iš kur pas ją buvo 50 000 Eur suma, kurią ji neva perdavė ieškovei.

17.3. Pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde kelia tokius argumentus, kurie civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo analizuojami, nesuteikiant teisės ieškovei išsiaiškinti atitinkamų neatitikimų priežastis. Apie neatitikimus UAB „Tonkatsu“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nei atsakovė, nei jos atstovas nepasisakė nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei baigiamosiose kalbose, šiuos motyvus nurodė tik apeliaciniame skunde, nesuteikdama galimybės ieškovei per itin trumpą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminą išsiaiškinti, ar buhalterinės apskaitos dokumentai yra parengti tinkamai, nustatyti, kur užfiksuota skola vienai iš akcininkių. Atkreipia dėmesį, kad finansinės atskaitomybės dokumentai (tame tarpe ir balansas) yra išvestiniai dokumentai, rengiami pirminių dokumentų (tame tarpe ir paskolos sutarčių) pagrindu.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo skundo (ne)tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Nurodo, kad byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl to, jog notarės patvirtintas vekselis savo turiniu ir forma atitiko visus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytus paprastojo neprotestuotino vekselio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

18.2. Jeigu tikėti ieškovės pateikta įvykių versija, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė išdavė vekselį kaip skolą patvirtinantį dokumentą, o notarė jį atitinkamai patvirtino, tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo kitas susitarimas, kuris nebuvo atskleistas notarei, jog vekselis yra išduodamas kaip papildoma kitų šalis siejančių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė pasirašydama notarės patvirtintą vekselį nesuprato jo esmės ir padarinių būtent dėl apeliantės ir trečiojo asmens V. L. panaudotos apgaulės ir suklaidinimo, o ne dėl notarės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl teigia, kad notarė patvirtindama vekselį nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų sukelti žalą, o jos elgesys visiškai atitiko notaro veiklai keliamus padidinto atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimus, t. y. notarė tinkamai įgyvendino iš Lietuvos Respublikos notariato įstatymo kylančias pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

20. UAB „Tonkatsu“, atstovaujama direktorės (ieškovės) ir kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija UAB „Tonkatsu“ suteikė 50 000 Eur kreditą verslo vystymui. Kredito sutarties grąžinimo terminas – 2029 m. balandžio 25 d. Kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės: įkeičiamas pastatas-valgykla-svetainė su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), turto savininkas – ieškovė, užtikrinimo priemonės vertė 120 000 Eur ir įkeičiamas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Sav., turto savininkas – atsakovė, užtikrinimo priemonės vertė 37 600 Eur.

21. 2019 m. liepos 10 d. pasirašyta sutartinė hipoteka, pagal kurią skolininkė UAB „Tonkatsu“, atstovaujama direktorės D. L., kreditorei koopertinei bendrovei ARKU kredito unija įkeitė įkaitų davėjų D. L. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir A. K. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

22. Hipoteka užtikrintas skolininkės UAB „Tonkatsu“ įsipareigojimas kylantis iš 2019 m. gegužės 9 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su esamais ir būsimais jos pakeitimais. Prievolės įvykdymo terminas 2029 m. balandžio 25 d. Maksimaliosios hipotekos sumą sudaro pagrindinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti skirta 50 000 Eur suma, iš tokio reikalavimo atsirandančios palūkanos, kiti su tokiu pagrindiniu reikalavimu susiję Kredito sutartyje numatyti mokėjimai kreditorei, netesybos ir kreditorės nuostoliai.

23. Ieškovė D. L. 2019 m. liepos 10 d. išdavė A. K. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50 000 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas per 12 kalendorinių mėnesių. Vekselį, kurį pasirašė ieškovė, patvirtino Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. Jarienė.

24. Atsakovė 2020 m. birželio 3 d. ieškovei pateikė reikalavimą apmokėti vekselį iki 2020 m. birželio 10 d.

25. Ieškovei šios sumos nesumokėjus, atsakovė 2020 m. liepos 27 d. antstoliui R. Stanislauskui pateikė vykdymui 2020 m. liepos 1 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. 19KU-2588. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/20/00854. Vykdomojoje byloje iš ieškovės išieškota 4 406,11 Eur suma (4 058,01 Eur skola ir 348,10 Eur vykdymo išlaidos).

26. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovė teigė, jog vekselis atsakovei buvo išduotas ne kaip skolos dokumentas, o kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, t. y. apskritai neigė jos ir atsakovės A. K. paskolos teisinių santykių, kaip vekselio pasirašymo pagrindo, buvimą, nurodydama, kad negavo vekselyje nurodytos sumos.

27. Atsakovė 2020 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido naujam kreditoriui (V. D.) reikalavimo teisę skolininkės iki šios sutarties sudarymo dienos neišieškotą skolą, kylančią iš skolininkės 2019 m. liepos 10 d. pradiniam kreditoriui išrašyto 50 000 Eur neprotestuotino paprastojo vekselio.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

28. Apeliantė teigia, kad ji kaip vekselio turėtoja, yra atleista nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę ir faktą, todėl neprivalo įrodinėti pinigų perdavimo momento. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog negavo pinigų, padaryta netinkamai išaiškinus ir pritaikius Įsakomųjų ir paprastųjų ir vekselių įstatyme (2 straipsnio 1 dalis), CK (1.105, 6.878 straipsniai) ir CPK (12 , 178 straipsniai) įtvirtintas normas, reglamentuojančias vekselio sąvoką, paskolos teisinius santykius, bei įrodinėjimo pareigas reglamentuojančias teisės normas, ir tuo pačiu paneigė kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką.

29. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.

30. Pagal CK vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis) (CK 1.105 straipsnio 2 dalis).

31. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis).Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). CK 6.878 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio skyriaus normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.

32. Iš aptarto reguliavimo darytina išvada, kad vekselis yra skolininko įsipareigojimas besąlygiškai sumokėti jame nurodytą sumą, iš jo kylanti prievolė nėra susieta su kokių nors sąlygų iš kreditoriaus pusės įvykdymu.

33. Taigi, vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis.)

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent apeliantė (atsakovė ir vekselio turėtoja) turi įrodyti paskolos teisinius santykius, kaip vekselio galiojimo pagrindą, ir padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tarp jos ir ieškovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tuo pagrindu pripažino vekselį negaliojančiu.

36. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sutikti nėra pagrindo dėl žemiau aptariamų argumentų.

37. Kasacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018 yra aiškiai pasisakęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš vekselio, kaip abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; kt.).

38. Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad vekselis išrašytas suklydus ir nėra jokio teisinio santykio pagrindo šiai prievolei arba egzistuoja iš esmės kita prievolė, nei įsipareigojimas išmokėti vekselyje nurodytą sumą. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).

39. Apibendrinus, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Priešingai, vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K – 7 - 216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-605/2012).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirstydamas įrodinėjimo naštą nepagrįstai rėmėsi paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo taisyklėmis. Kadangi paskolos sutartis, priešingai nei vekselis, yra realinis sandoris, kurio sudarymo esminis elementas yra pinigų perdavimas paskolos gavėjui (CK 6.870 straipsnio 2 dalis) ir kurį, kaip sutarties sudarymo elementą, turi įrodyti paskolos davėjas, sprendžiant, ar atsirado prievolė grąžinti skolą, turi būti nustatyta, ar sutartis sudaryta, t. y. ar paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui.

41. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai susiejo ginčo vekselį su paskolos teisiniu santykiu vekselio gavėjai perkėlė pareigą įrodyti, kad ji faktiškai perdavė pinigus vekselio davėjai.

42. Atsižvelgdama į vekselio, kaip abstraktaus sandorio skirtingą prigimtį nuo realinio paskolos sandorio, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

43. Spręstina, kad ne atsakovė turi įrodyti jos reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet ieškovė privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (arba galioja koks nors kitas pagrindas).

Dėl ginčo esmės

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kad vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselio davėjas gali ginčyti vekselio galiojimą remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-171/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 23-248/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Ieškovė ginčija vekselio išdavimą remdamasi tuo, kad ji suklydo dėl vekselio išrašymo tikslo (CK 1.90 straipsnis). Teigia, kad ji klaidingai suprato vekselio išdavimo tikslą – ji negarantavo paskolos sutarties įvykdymo įsipareigojimu išmokėti atsakovei vekselyje nurodytą sumą, bet tik siekė apsaugoti atsakovei priklausančio žemės sklypo įkeitimą.

46. CK 1.90 straipsnyje reglamentuojami atvejai dėl sandorio nuginčijimo pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020).

47. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktą). CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

48. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė savo suklydimą dėl vekselio išrašymo įrodinėjo tuo, kad suklydo dėl prisiimamos prievolės dalyko, nes nesuprato, kad turės grąžinti vekselyje nurodytą sumą, manė, kad tai tik garantija atsakovei, kad hipotekos kreditoriui įkeistas turtas nebus išieškotas. Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad jos suklydimas yra esminis, ir normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje tokio sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

49. Ieškovė nurodo, kad ji yra UAB „Tonkatsu“ vadovė. Šią įmonę įsteigė kartu su savo sugyventinio motina J. R., abi investavo po 35 000 – 38 000 Eur. Įmonė verčiasi restoranų veikla, 2019 m. jos sumanė atidaryti naują restoraną Kėdainiuose. Reikėjo lėšų, todėl ji kreipėsi dėl paskolos išdavimo. Kadangi dalį savo turto buvo įkeitusi dėl UAB „Alanvila“ paskolos, jos pačios turimo turto neužteko paskolos sandoriui užtikrinti, paprašė V. L., kad ši įkeistų savo turtą. Ši nurodė, kad visas jos turtas yra kitų asmenų vardu, pasiūlė įkeisti A. K. žemės sklypą. Atvykus sudaryti hipotekos sandorio, pamatė ne V. L., o nepažįstamą moterį A. K.. Ši paprašė už įkeičiamą žemės sklypą išduoti vekselį 50 000 Eur sumai. Ji pasiskambino V. L., o pastaroji užtikrino, kad tai tik formalumas, niekas iš jos pinigų nereikalaus. Notarė pasitikslino, ar gali tokį vekselį išduoti, tačiau aplinkybių, ar pagal vekselį ji gavo 50 000 Eur, nesiaiškino. Tada notarė parengė vekselį ir ieškovė vekselį pasirašė, kartu buvo įformintas ir hipotekos sandoris.

50. Įvertinus ieškovės teikiamus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad išrašydama vekselį ji iš esmės suklydo dėl prievolės dalyko.

51. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovė galėjo nesuprasti vekselio išdavimo pagrindo ir pasekmių. Ieškovė yra patyrusi verslininkė, susipažinusi su kreditavimo sandorių specifika, be to, šiuo atveju būtent jai teko rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Ginčo vekselio išrašymas buvo patvirtintas notarės ir byloje nepaneigta, kad notarė išaiškino vekselio išrašymo teisines pasekmes.

52. Ieškovės teiginius, jog vekselis buvo išduotas tik dėl to, kad atsakovė įkeitė turtą hipotekos kreditoriui užtikrinant ieškovės vadovaujamos įmonės paskolos grąžinimą, patvirtino tik pačios ieškovės parodymai, kitos bylos aplinkybės šią poziciją paneigia.

53. Pirma, ieškovės teikiama versija, kad ji manė vekseliu užtikrinanti sutartinės hipotekos sandorį atsakovei, neatitinka vekselyje ir hipotekos sandoryje nurodytų terminų. Vekselis išrašytas 12 mėnesių terminui, o paskola UAB „Tonkatsu“ suteikta ir atitinkamai hipoteka galioja iki 2029 m. balandžio 25 d. (2019 m. gegužės 9 d. kredito sutarties specialiosios dalies 2.6 p.; 2019 m. liepos 10 d. sutartinės hipotekos 7.3 p.; ieškinio priedai, 2020 m. spalio 1 d. dokumentas Nr. CBP- 522).

54. Ieškovės teiginį, kad vekselis buvo išrašytas užtikrinti, kad nebus išvaržytas atsakovės įkeistas turtas, akivaizdžiai paneigia vekselyje nurodytas trumpas apmokėjimo terminas, nes vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės ieškovės nurodomam rezultatui pasiekti – užtikrinti ieškovės prievolę atsakovei visam hipotekos galiojimo terminui, išdavimas nėra tikslingas, kadangi ginčo hipoteka galios tol, kol nebus grąžinta visa paskola, t. y. iki 2029 m. balandžio 25 d., o vekselyje aiškiai nurodoma, kad jis gali būti pateikiamas apmokėti tik per dvylika kalendorinių mėnesių nuo jo pasirašymo dienos (iki 2020 liepos 10 d.)

55. Antra, vekselyje nurodyta suma nepagrindžia ieškovės versijos, jog vekselis buvo išrašytas užtikrinti, kad nebus išvaržytas atsakovės įkeistas turtas. Kaip matyti iš byloje esančio hipotekos lakšto, atsakovei priklausantis ir už įmonės UAB „Tonkatsu“ prievoles įkeistas turtas įvertintas 37 600,00 Eurų (2019 m. liepos 10 d. sutartinės hipotekos 4.3 p., ieškinio priedas, 2020 m. spalio 1 d. dokumentas Nr. CBP-522), tačiau vekselio suma yra didesnė – 50 000 Eur. Ieškovė nepagrindė, kodėl, jos teigimu, ji vekseliu užtikrino gerokai didesnę sumą gerokai trumpesniam terminui, nei atsakovės hipotekai įkeistas turtas.

56. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo V. L. suklaidino ieškovę, nes iš jos pareikalavo išduoti vekselį atsakovei prieš pasirašant sutartinės hipotekos sutartį, tačiau šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vekselį ji pasirašė, nes pasitikėjo atsakovės ir trečiojo asmens žodiniais paaiškinimais ir leidosi jų įtikinama, kadangi ieškovės ir trečiojo asmens V. L. santykiai buvo draugiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei tokios aplinkybės ir buvo, jos patenka į CK 1.90 straipsnio 5 dalies reguliavimo sritį, kurioje, kaip minėta, nurodyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

57. Apibendrinus pasakytina, kad ieškovė neįrodė, jog išdavė vekselį suklydimo būsenoje, manydama, jog vekselis buvo išduodamas tik tam, kad užtikrintų atsakovei prievolę dėl jos turto apsunkinimo hipoteka, ir kad šis suklydimas buvo esminis, todėl nėra pagrindo pripažinti vekselio sandorio negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti išvestinių ieškinio reikalavimų dėl Kauno miesto 19- ojo notarų biuro 2020 m. liepos 1 d. vykdomojo įrašo Nr. 19KU-2588 dėl 50 158,20 Eur išieškojimo iš ieškovės pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo bei pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento tarp A. K. ir V. D. 2020 m. spalio 14 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė išdavė atsakovei vekselį suklaidinta atsakovės dėl vekselio turinio ir jo sukeliamų padarinių, yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti.

60. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje priimamas naujas sprendimas tenkinant atsakovės apeliacinį skundą ir atitinkamai atmetant ieškinį, todėl spręstina dėl atsakovės ir trečiojo asmens turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

62. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1055 Eur žyminį mokestį sumokėjo 500 Eur ir pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi atidėjo atsakovei A. K. 555 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 500 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš ieškovės. Kadangi atsakovei atidėtas 555 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, apeliacinį skundą tenkinus, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės.

63. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 306,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo į bylą įtrauktas tik dalyje dėl reikalavimų, susijusių su vekselio pripažinimu negaliojančiu, t. y. su reikalavimu atsakovei A. K.. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą atmestinas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės.

64. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą patyrė 364,82 Eur. Trečiasis asmuo klausimą dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų (ne)tenkinimo paliko spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Šiuo atveju įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, netenkinamas trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

65. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovei atidėtas 806 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovei 2021 m. lapkričio 11 d. patikslinus ieškinį (padidinus reikalavimo sumą) klausimas dėl 89 Eur žyminio mokesčio dalies ir dėl 38 Eur žyminio mokesčio dalies neišspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad priimamas naujas sprendimas tenkinant atsakovės apeliacinį skundą ir atitinkamai atmetant ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinas 933 Eur žyminis mokestis už ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. L. ieškinį atsakovėms A. K. ir V. D. dėl neprotestuotino paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo ir reikalavimo teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. L. (atsakovių pusėje), Aušra Urbonienė, Virginija Jarienė (notarės) ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 488 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį Lietuvos Respublikai.

Teisėjai Agnė TikniūtėŽilvinas TerebeizaAlma Urbanavičienė