Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-222-198/2013

Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00024-2013-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 19 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-161-205/2013 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui D. J., institucija teikianti išvadą byloje Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB Swedbank, BAB bankas „Snoras“, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Santuokos nutraukimo bylose laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – sutuoktinių vaikų bei vieno iš sutuoktinių interesų apsauga, kol bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tarp kitų laikinųjų apsaugos priemonių teismas gali įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 str. 2 d. 1, 2, 4 p.).

Atsakovas D. J. atskiruoju skundu skundžia teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį, kuria atsakovas įpareigotas gyventi atskirai nuo ieškovės J. J. bei mokėti po 300 Lt išlaikymą kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų iki bus priimtas teismo sprendimas. Kitos nutarties dalies atsakovas neginčija, todėl dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo teismas pasisako atskirojo skundo ribose.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai vertina byloje pateiktus įrodymus, įsitikindamas, jog, pasitvirtinus juose nurodytoms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sąlygotų nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesų pažeidimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Iš LITEKO teismų informacinės sistemos duomenų bei ieškovės su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas D. J. nuo 2002-11-17 iki 2012 m. pabaigos administracine tvarka baustas 10 kartų, iš jų 4 kartus - pagal LR ATPK 181 str., t. y. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams. Ieškovė ir atsakovas nesutaria, namie kyla konfliktų, tokia namų atmosfera trims nepilnamečiams vaikams nėra tinkama, pažeidžiami vaikų interesai, todėl, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi atskirai. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas D. J. nuosavybės teise turi 1/3 gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, pirties ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turi visas galimybes gyventi atskirai nuo sutuoktinės ir vaikų iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas nurodė, kad įpareigojus jį gyventi atskirai, bus pažeistos vaikų teisės, tačiau teiginių, kad ieškovė netinkamai elgiasi su šalių vaikais ar jiems daro netinkamą įtaką, nepateikė (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad siekdamas užtikrinti abiejų sutuoktinių bei jų nepilnamečių vaikų teises ir interesus iki bus priimtas teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo atsakovą D. J. gyventi atskirai.

Įpareigojus atsakovą gyventi atskirai, būtina užtikrinti, jog ir kartu su šeima laikinai negyvenantis tėvas tinkamai rūpintųsi vaikų priežiūra, auklėjimu bei išlaikymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo D. J. mokėti M. J., V. J. bei D. J. laikiną išlaikymą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), todėl ir tais atvejais, kai, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra nustatomas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, turi būti įsitikinta, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nepažeis atsakovo interesų ir jų nesuvaržys daugiau nei yra būtina. Atsakovo pateiktoje AB „Panevėžio keliai“ pažymoje matyti, jog atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2012 metais buvo 1 396 Lt (b. l. 16), dirbtų valandų skaičius kiekvieną mėnesį svyravo, todėl keitėsi ir gautų pajamų dydis. Atsakovas nurodė kas mėnesį mokantis 441 Lt kredito įmokoms dengti, sumokantis 49 Lt interneto mokesčiui, vaikams išsimokėtinai nupirkęs kompiuterį (b. l. 24). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, aplinkybę, jog atsakovas yra įpareigotas laikinai gyventi atskirai nuo šeimos, todėl turės papildomų išlaidų, daro išvadą, kad atsakovas neišgali teikti laikino išlaikymo po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų. Teismas pažymi, jog byloje pateikti duomenys, atsakovo charakteristika (b. l. 15), vaikų mokyklos auklėtojos raštas (b. l. 23), išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 21-22) patvirtina, jog atsakovas geranoriškai prižiūri ir rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgus į tai, kad ieškovei J. J. kas mėnesį yra skiriama 156 Lt socialinė išmoka vaikams (b. l. 20), nepilnamečiai vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje (b. l. 19), šeimai skiriama maisto produktų iš intervencinių fondų (b. l. 17), laikytina, kad atsakovo ir jo vaikų interesus geriausiai užtikrins laikinas išlaikymas, teikiamas 180 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų iki bus priimtas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog atsakovo ir ieškovės bei jų vaikų interesų pusiausvyrą geriausiai užtikrins atsakovo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis teikiamas laikinas išlaikymas po 180 Lt kiekvienam iš vaikų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo, keistina, o likusi nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo keistina, nurodant, kad D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojamas mokėti M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikiną išlaikymą po 180 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.