Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-382-135-2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-18
Bylos Nr.: 1A-382-135-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-75-1-00419-2011-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis: R. L.
Advokatai: Darius Staškevičius

Kategorijos

1.2.17.5Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (BK 201 str.)
1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
2.1.6Nušalinimas baudžiamajame procese
2.1.7Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-135/2013

Teisėja Rima Razumienė Teisminio Proceso Nr. 1-75-1-00419-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.5; 1.1.8.1; 2.1.6; 2.1.7; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Bronius Zalaga,

teisėjų Gražvydo Poškaus, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Martinavičienei,nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir jam paskirta 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;

Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda;

Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. ir jam paskirta 14 MGL (1820 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d. taisyklėmis, paskirtos baudos subendrintos visiško bausmių sudėjimo principu ir paskirti galutinė bausmė 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

Į atliktos bausmės laiką nuteistajam R. L. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 11 d., kas prilyginta 4 MGL (520 litų) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d. taisyklėmis, nuteistasis įpareigotas likusią baudos dalį - 3380 litų sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir E. B., tačiau nuosprendis jo dalyje neskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla ir skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris 2012-06-17 mirė, bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš (duomenys neskelbtini) rajono, D. kaime esančią negyvenamą sodybą automobiliu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parsigabeno aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį laikė iki 2011 m. rugsėjo 9 d., 20 val., kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai iš jo aparatą paėmė.

Be to, kaltinamieji R. L. ir E. B. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pradžioje iki 2011 m. rugsėjo 9 d., 20 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris 2012-06-17 mirė, bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, (duomenys neskelbtini) kaime negyvenamos sodybos teritorijoje, aparatu naminei degtinei gaminti, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 61,0 dm³ (litro) namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 34,2 %, kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai ją rado ir išėmė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti jį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, iškviesti į teismą iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK ir apklausti liudytojus R. T., P. B., A. V., S. Š., A. Ž., A. S., V. V., S. V., E. G. bei N. Š., iškvieti ir apklausti Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialistę G. M..

Skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl esminių procesinių teisės normų pažeidimo, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Nurodo, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis pripažintas kaltu, padaryti jį išprovokavo policijos pareigūnai, todėl byloje visi duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymą, neteisėtu būdu, dėl ko teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių ir vengė nustatyti tiesą. Nurodydamas faktines aplinkybes apeliantas teigia, kad A. N. prieš keletą metų papasakojo, kad turi gerą draugą policijos pareigūną P. B., su kuriuo kalbėjo apie galimybę gaminti degtinę, policijos pareigūnas sutiko ,,duoti stogą“ už atlygį, todėl jis (nuteistasis) 2011-09-09 paskambino A. N. ir paprašė pakalbėti su V. B. dėl galimybės virti naminę degtinę, A. N. suderino susitikimą su policijos pareigūnu ir apeliantu. Nuvykus apeliantui pas policijos pareigūną, P. B. pažadėjo duoti ,,stogą“, pritarė sumanymui, kartu su policijos pareigūnu vyko į negyvenamą sodybą, kurioje planavo gaminti naminę degtinę, pareigūnas pasakė, kad žino šią vietą, po derybų su pareigūnu sutarė, kad pareigūnui mokės nuo 500 litų iki 1000 litų per mėnesį, sutarė, kad bendradarbiavimas vyks per A. N.. Nuteistasis tvirtina, kad tik po susitikimo su pareigūnu apsisprendė užsiimti neteisėtu verslu, o jei policijos pareigūnas būtų davęs neigiamą atsakymą, niekada nebūtų užsiėmęs naminės degtinės gamyba, po to pradėjo domėtis, kur gauti reikiamą įrangą, ją nusipirko ir atsivežė į sodybą, užraugė brogą. Nurodo, kad, kaip vėliau paaiškėjo, P. B. pasakė savo viršininkui S. Š., jog gavo informaciją iš nepažįstamo asmens apie galimai verdamą naminę degtinę negyvenamoje sodyboje, abu nuvyko į šią sodybą ir rado naminės degtinės gaminimo aparatą, užraugtą brogą, tačiau nepradėjo ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja BPK, o apie tai pranešė kriminalinei policijai, kriminalistas R. T. taip pat nuvyko į šią sodybą, taip pat nustatė visus nusikaltimo požymius - rado naminės degtinės aparatą ir užraugtą brogą, tačiau taip pat nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o pradėjo operatyvinius veiksmus ir 2012-09-09 jam (nuteistajam) verdant degtinę policijos pareigūnai sėdėjo pasaloje, filmavo, laukė kol bus išvirta kuo daugiau degtinės, jog galėtų sulaikyti už sunkesnį nusikaltimą. Apeliantas tvirtina, jog kriminalistai galėjo juos sulaikyti tik pradėjus virti degtinę, tačiau to tyčia nedarė. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas davė parodymus dėl galimai neteisėtų P. B. veiksmų, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas 2012-05-24 prokuroro nutarimu, o teisės jo skųsti apeliantas neturėjo.

Nuteistasis pažymi, jog policijos pareigūno P. B. atlikti veiksmai buvo nusikalstami, nebuvo sankcionuoti valstybės, pareigūnas juos atliko siekdama savanaudiškos naudos sau - pagyrimo už gerą darbą, atskleistą nusikaltimą, pagarbos tarp kolegų. Nuteistojo nuomone, P. B., provokuodamas nuteistąjį daryti nusikaltimą, pats padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. Nuteistojo teigimu, policijos pareigūnas sutiko bendradarbiauti darant nusikaltimą, apie jau suplanuotą daryti nusikaltimą savo tiesioginiam viršininkui pranešė tik po savaitės, nuslėpė apie nuteistojo vizitą, o paaiškino, kad informaciją gavo iš nepažįstamo asmens, su vadovu žemėlapyje ieškojo galimos nusikaltimo vietos, nors tiksliai žinojo, kur ji yra, su vadovu nuvyko į nusikaltimo vietą, nustatė nusikaltimo požymius (rado visą paruoštą aparatūrą gaminti naminę degtinę ir užraugtą brogą), tačiau nepradėjo ikiteisminio tyrimo, ką griežtai reikalauja BPK normos, o tik surašė tarnybinį pranešimą kriminalinei policijai, nuslėpė iš kur gavo tikslią informaciją apie naminę degtinę, buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, tačiau vėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas, o tyčia buvo laukta, kol bus pradėta gaminti degtinė, jog būtų rastas atitinkamas naminės degtinės kiekis, jog galima būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkesnę veiką. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, įrodo, jog policijos pareigūnas P. B. akivaizdžiai išprovokavo jį daryti nusikaltimą, kai išprovokavimas pasireiškė susitariant bendrininkauti darant nusikalstamą veiką.

Nurodo, kad policijos pareigūno sutikimas bendrininkauti darant nusikaltimą bei aktyviais veiksmais skatinimas tai daryti nėra numatytas nei Policijos veiklos įstatyme, nei apylinkės inspektorių veiklos instrukcijoje, nei kitose teisės normose, kurios reguliuoja policijos pareigūno (apylinkės inspektoriaus) darbinę veiklą, o uždraustų veiksmų atlikimas yra vertinamas kaip tarnybos įgaliojimų viršijimas. Nurodo, kad P. B. veikė ne pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, o piktnaudžiavo tarnyba ir viršijo įgaliojimus. Tvirtina, kad P. B. suvokė, jog provokuoja daryti nusikaltimą sutikdamas bendrininkauti darant nusikaltimą ir tuo pačiu jau bendrininkauja darant šią nusikalstamą veiką. Nurodo, kad jei šis policijos pareigūnas būtų davęs neigiamą atsakymą, jis niekada nebūtų nusikaltęs, kadangi, nuteistojo teigimu, būtų buvę absurdiška virti degtinę jei policijos pareigūnas tau tai neleidžia daryti ir jis žino anketinius duomenis ir kur asmuo gali virti šią degtinę. Nuteistojo įsitikinimu, provokavimas vyko ir tada, kai į įvykio vietą 2 kartus atvyko policijos pareigūnai, rado naminės degtinės aparatą, brogą, tačiau nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o laukė pasaloje visą dieną (filmavo) kol pagamins kuo daugiau naminės degtinės, kad sulaikytų už sunkesnį nusikaltimą. Nuteistojo teigimu, juos galėjo sulaikyti jau tada, kai tik pradėjo virti degtinę, tačiau pareigūnai tyčia to nedarė.

Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis, nors iš šio protokolo matyti, kad apžiūrint vietą specialistas nedalyvavo. Apelianto nuomone, apžiūrint įvykio vietą buvo pažeista pėdsakų suradimo ir įtvirtinimo tvarka, aprašyta metodinėse rekomendacijose. Nurodo, kad protokole nėra jokių duomenų, kaip ir kokiu būdu policijos pareigūnai išmatavo rasto skysčio kiekį, o jis (nuteistasis) teismui paaiškino, jog policijos pareigūnai, apžiūrint įvykio vietoje rastą skystį, jį išmatavo „iš akies", nebuvo atlikti jokie matavimai, patys pareigūnai klausinėjo, kiek gali būti skysčio 200 litrų statinėje, nes statinė nėra sugrėduota. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai nematavo ir įvykio vietoje rastos brogos, kurią sunaikino išpildami, o teisiamojo posėdžio protokole neteisingai užfiksuota, jog jis (nuteistasis) nematė, ar buvo matuotas skysčio kiekis, dėl ko yra pateiktos 2013-02-08 pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo. Tvirtina, kad jis (nuteistasis) tikrai matė, jog tai nebuvo daroma, todėl protokole nurodytas skysčio kiekis - 61 litras, visiškai neatitinka tikrovės, ką patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, kur matyti, jog 200 litrų statinėje skystis vos dengia statinės dugną. Nurodo, kad jis pasirašė ant įvykio vietos apžiūros protokolo, nes prieš jį ilgą laiko tarpą įvykio vietoje buvo naudojamas psichinis smurtas. Nurodo, kad jam niekas neleido perskaityti pačio protokolo ir liepė pasirašyti teigdami, jog privalo, iš įvykio vietos paimta statinė su skysčiu nebuvo supakuota ir užantspauduota, todėl policijos pareigūnai galėjo pakeisti rasto skysčio kiekį bei šio skysčio etilo alkoholio koncentraciją. Tvirtina, kad teisiamojo posėdžio protokole neteisingai užfiksuota, jog jis nematė, ar buvo užantspauduota statinė, nes tikrai matė, kad tai nebuvo daroma. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių galimybių pašalinti abejonių dėl rasto skysčio kiekio, nes skystis buvo išmatuotas „iš akies", kokiu kitu būdu buvo išmatuotas skystis įvykio vietos apžiūros protokole nenurodoma, Nurodo, kad nagrinėjamu atveju rasto skysčio kiekis buvo labai svarbus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teigia, kad 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokole, nei kitame byloje esančiame procesiniame dokumente nėra jokių duomenų, jog įvykio vietoje, ar vėliau, iš rastų skysčių buvo paimti mėginiai, kurie buvo pasiųsti atlikti objektų tyrimą, o pirmą kartą apie paimtus mėginius tyrėja nurodo 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini) užduotyje atlikti objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodo, jog šie mėginiai buvo paimti 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros metu, nors šie nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tvirtina, jog pasirašė ant butelių su skysčiais, kurie buvo užantspauduoti, policijos komisariate, juos pasirašyti atnešė pareigūnas į sulaikymo kamerą ir šios aplinkybės patvirtina, kad mėginiai nebuvo paimti įvykio vietos apžiūros metu. Nurodo, kad teisme nurodė, jog matė, kad įvykio vietoje nebuvo imami jokie skysčio pavyzdžiai ir pilami į butelius, o teisiamojo posėdžio protokole neteisingai nurodyta. Tvirtina, kad 2011-09-09 policijos tyrėjos E. K. nutarimu 200 litrų statinė su 61 litru skysčio buvo perduota saugoti policijos įstaigai, t.y., kiek policijos teigimu buvo pagaminta, tiek išimta ir tiek perduota saugoti, kas patvirtina, kad nebuvo paimtas mėginys, kuris sudarė apie 1,5 litro, nes tokiu atveju būtų perduota saugoti mažiau šio skysčio. Teigia, kad įvykio vietoje pareigūnė neturėjo antspaudo, dėl ko nebuvo užantspauduoti paimti įvykio vietoje įkalčiai, todėl ar specialisto išvadoje aprašyti mėginiai buvo paimti iš įvykio vietoje rasto skysčio, nėra galimybių nustatyti, taip pat negalima nustatyti, ar šis skystis, kurį išvirė nuteistasis, priskirtinas prie stiprių namų gamybos gėrimų, nes jame etilo alkoholio koncentracija nėra žinoma ir jos nustatyti jau nebėra galimybių (iki šiol laikoma neužantspauduota statinė su skysčiu į kurią galima bet ką pripilti). Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti įrodymais 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini) užduoties atlikti objektų tyrimą, bei 2011-09-14 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvados, kadangi šie duomenys gauti pažeidžiant BPK 20 str. 1 d., 4 d. Nuteistasis įsitikinęs, jog įrodymu negalėjo būti pripažinta ir 2011-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, nes ji gauta remiantis policijos tyrėjos 2011-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini) užduotimi atlikti objektų tyrimą, kadangi specialistui nebuvo pateikta bylos medžiaga ir tyrimo objektai. Nuteistojo tvirtinimu, specialistė turėjo atlikti objektų tyrimą 2011-09-09 įvykio vietoje, tačiau 2011-09-09 apžiūrint įvykio vietą specialistė nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, kad išvadoje nenurodyta, kokioje vietoje atliekamas tyrimas, nuteistasis daro išvadą, jog 2011-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvados duomenys suklastoti.

Skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi 3 kartus gynėjas pateikė prašymą apklausti teisme liudytojus - policijos pareigūnus, dalyvavusius įvykio vietoje renkant ir fiksuojant įrodymus: R. T., P. B., A. V., S. Š., A. Ž., A. S., V. V., S. V., E. G. bei N. Š., kurių akivaizdoje buvo renkami ir fiksuojami įrodymai, todėl jie galėjo paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su įvykio vietos apžiūra ir įkalčių surinkimu, bei pašalinti byloje esančius prieštaravimus, tačiau teismas šio prašymo netenkino nenurodydamas aiškių motyvų. Pažymi, kad šių liudytojų parodymai yra esminiai byloje, nes nuo rasto skysčio kiekio priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat jų duoti parodymai patvirtintų, jog byloje ginčijami duomenys nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismas neužtikrino teisės pačiam teisme apklausti šiuos liudytojus. Taip pat nurodo, kad teismas netenkino prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 75-2-043-11, kuri, nuteistojo nuomone, yra susijusi su nagrinėjama byla. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Nuteistasis tvirtina, kad teismas buvo šališkas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi pažeidinėjo jo teises į gynybą, vengė teisingai išnagrinėti šią bylą, nenusišalino ir nenurodė svarių motyvų, kodėl jis nėra šališkas. Teigia, jog jam žinoma, kad bylą nagrinėjanti teisėja ir P. B. yra labai geri draugai, draugauja šeimomis, tačiau teisėja, spręsdama nušalinimo klausimą, pareiškė, jog nušalinimas nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad teisiamojo posėdžio garso įrašą teisėja kategoriškai atsisakė pateikti gynėjui, todėl neatmeta galimybės, jog garso įraše nėra šios protokolinės nutarties. Pažymi ir tai, jog teismas buvo šališkas, nes tyčia ir grubiai pažeidė kito kaltinamojo E. B. teises neskiriant jam vertėjo ir privalomo gynėjo. Taip pat mano, kad buvo pažeistas procesas po pertraukos baigiamosioms kalboms pasiruošti prijungiant prokurorės prašomus dokumentus ir neatnaujinant įrodymų tyrimo protokoline ar rašytine nutartimi. Nurodo, kad teismas padarė esminius BPK pažeidimus kaltinamojo E. B. atžvilgiu, nes privalėjo paskirti vertėją ir užtikrinti privalomą gynėjo dalyvavimą, kadangi nors pats kaltinamasis pradedant nagrinėti bylą pasakė teismui, jog supranta lietuvių kalbą, tačiau vėliau teisme jis pradėjo kalbėti rusų kalba, negalėjo pilnavertiškai duoti parodymus dėl kalbos nemokėjimo, jo kalba užstrigdavo ir jis galvodavo, kaip visa tai pasakyti lietuviškai, o teisėja nereagavo į tai, kai šis paprašė jam leisti kalbėti rusiškai. Tvirtina, kad iš byloje esančių protokolų matyti, jog protokolai užpildyti ne E. B. ranka, o policijos tyrėjo, kuris atlikinėjo procesinius veiksmus, kas rodo, jog jis nemoka lietuvių kalbos. Ir nors prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog jis lietuvis, teisme E. B. paaiškino, kad jis lenkas, tačiau į tai nebuvo reaguojama, E. B. per teisiamąjį posėdį dalinai kalbėjo rusiškai, tačiau tai nėra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis, neneigdamas, kad nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje atliko jam inkriminuotus veiksmus – parsigabeno aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį laikė bei turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino ir laikė naminę degtinę, neigia savo kaltę tvirtindamas, kad buvo išprovokuotas padaryti šias nusikalstamas veikas, o jo kaltė įrodyta neteisėtais būdais gautais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso normas bei šališko teismo.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis LR BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 201 str. 1 d. ir 2 d. bei paskyrė jam teisingas bausmes.

Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis buvo išprovokuotas policijos pareigūno P. B., kuris, R. L. paprašius, galimai pažadėjo padėti vykdyti šias nusikalstamas veikas nesiimant įstatymų numatytų priemonių nusikalstamoms veikoms užkardyti arba jas išsiaiškinti.

Apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atliektas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dėl R. L. gynėjo advokato prašyme nurodytų aplinkybių, jog Pakruojo rajono PK apylinkės inspektorius P. B. galimai buvo nusikalstamų veikų įsigijant aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir gaminant turint tikslą realizuoti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus bendrininkas. 2012-05-24 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi P. B. apie sužinotas planuojamas nusikalstamas veikas pranešė pareigūnams ir šios veikos jo dėka buvo atskleistos (b. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 57-63 b. l.). Šiuo metu šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nagrinėjant R. L. skundą apeliacine tvarka dar kartą vertinti P. B. veiksmų teisėtumą kai jie jau yra įvertinti įsisėjusiu sprendimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Provokacijos sąvoka apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-315/2009), kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad P. B. būtų išprovokavęs R. L. padaryti nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. L. padarė nusikalstamas veikas laisva valia, sąmoningai suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t.y. veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų buvusi panaudota fizinė ar psichinė prievarta. Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš liudytojo A. N. parodymų bei dalinių paties nuteistojo R. L. parodymų matyti, kad dar iki apsilankymo pas policijos pareigūną P. B., R. L. domėjosi kur ir kaip galima gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, o be to ir pats vykimas pas P. B. patvirtina tai, kad R. L. ketino daryti nusikalstamas veikas, tam ruošėsi (susirado negyvenamą sodybą) ir apie tai papasakojo policijos pareigūnui (3 t., 54, 55, 56 b. l.). Skundo argumentas, kad R. L. padaryti nusikaltimus išprovokavo P. B., yra nepagrįstas ir vertintinas kaip siekimas sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Dėl apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, jog policijos pareigūnai specialiai laukė, jog būtų kuo daugiau pagaminta stipraus naminio alkoholinio gėrimo, o nesulaikė apelianto ir jo bendrininkų iš karto, pažymėtina, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai turi tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ar užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai 2011-09-09 per ilgai stebėjo nusikalstamos veikos vykdymo vietą, kadangi šiuo atveju buvo siekiama nustatyti visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir gauti su tuo susijusius duomenis, o ne turint tikslą inkriminuoti apeliantui sunkesnę nusikalstamą veiką.

Byloje nekyla ginčas, kad įvykio metu įvykio vietoje metalinėje statinėje buvo rastas skystis, panašus į naminę degtinę, tačiau apeliantas, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodęs, kad nežino kaip buvo nustatytas 200 ltr statinėje buvęs skystis, apeliaciniame skunde tvirtina, kad skystis, buvęs statinėje, iš vis nebuvo matuojamas. 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokole, po kuriuo pasirašė kriminalinės policijos darbuotojai, užfiksuota, kad metalinėje atviroje statinėje yra 61 litras skysčio, panašaus į naminę degtinę, taip pat stovi dvi atviros plastikinės talpos, vienoje iš jų yra 450 litrų skysčio, panašaus į brogą (1 t., 15-17 b.l.). Be to, susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 75-2-043-11 ir joje esančiais policijos pareigūnės N. Š., kuri pasirašė ir po 2011-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymais matyti, jog ji nurodė, kad į įvykio vietą ji atvyko su specialiste, kuri apžiūrėjo įvykio vietą, naminės degtinės gaminimo aparatą, matavo brogos kiekį ir pan. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 47 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad metalinėje statinėje esantis skystis, panašus į naminę degtinę, ir plastikinėje talpoje esantis skystis, panašus į brogą, buvo išmatuotas, o nenustatytas, kaip apeliantas nurodė - ,,iš akies“. Be to, nors apeliantas ir teigia, kad įvykio vietoje prieš jį buvo naudojamas psichinis smurtas ir ant 2011-09-09 sunaikinimo akto, kuriame yra nurodytas skysčio, panašaus į brogą, kiekis jis pasirašė tik dėl to, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje R. L. apie tai neminėjo, nors teisme patvirtino, kad geriau atsimena blogus dalykus (2 t., 8-9, 11, 14-15, 17 b. l., 3 t., 53-55 b. l.). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kodėl pareigūnai būtų galėję apkalbėti nuteistuosius, jei šie juos sulaikant iš tikrųjų būtų spėję pasigaminti žymiai mažesnį kiekį naminės degtinės, nei jis buvo nustatytas įforminant įvykį.

Apeliantas, nesutikdamas su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rastos skysčiuose esamos etilo alkoholio koncentracijos ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykio vietoje rasto aparato tinkamumo namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tvirtina, kad byloje nėra duomenų, iš kur buvo paimti ekspertizei skirti mėginiai, o specialistė, nustačiusi aparato tinkamumą gaminti stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus, įvykio vietoje 2011-09-09 tikrai nedalyvavo. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi 20011-09-13 užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti objektų tyrimą, pasirašytoje pareigūnės N. Š., nurodyta, kad iš 2011-09-09 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) negyvenamosios sodybos teritorijoje rastos atviro tipo plastikinės talpos paimtas 1,5 litro ėminys, iš rasto kaitinimo indo paimtas apie 1 litro ėmimys, o iš metalinės statinės paimtas apie 1 litro ėmimys, visi ėminiai supilti į plastikinius butelius, kamščiai apdengti popieriumi, aprišti siūlu ir užklijuoti etiketėmis su dalyvavusiųjų parašais (1 t., 41 b. l.). O kaip minėta anksčiau, iš pareigūnės N. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialistės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad specialistė G. M. įvykio vietoje dalyvavo ir ten apžiūrėjo tyrimui pateiktus objektus (objektai išvadoje tiksliai apibūdinti ir išmatuoti), todėl teigti, kad išvados duomenys buvo suklastoti nėra jokio pagrindo.

Apeliantas taip pat skunde nurodo, jog teismas, nepatenkindamas jo gynėjo prašymą apklausti liudytojais policijos pareigūnus, dalyvavusius įvykio vietoje renkant ir fiksuojant įrodymus, bei neprijungęs ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė rungimosi principą – jo teisę teikti įrodymus bei ginčyti kitos šalies argumentus, buvo šališkas, nes vengė teisingai išnagrinėti bylą, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo jo gynėjui pateikus prašymą.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 str.). R. L. nenurodė, kokiu būdu teisme jam buvo suvaržyta galimybė teikti įrodymus ar dalyvauti jų tyrime. R. L. gynėjo pareikšti prašymai buvo nustatyta tvarka nagrinėjami ir jeigu jie buvo atmetami, tai teismas tai motyvavo - dėl pareigūnų apklausos nurodė, kad byloje yra surašyti prašomų apklausti pareigūnų dokumentai (3 t., 61 b. l.), taip pat byloje buvo prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nutarimo kopija, kuriame išdėstyti policijos pareigūnų parodymai bei nutraukimo motyvai, šio nutarimo tekstas dar iki bylos nagrinėjimo teisme buvo žinomas ir R. L. gynėjui (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byla, 57-64 b. l.). Kolegija sprendžia, kad R. L. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Apylinkės teismo nuosprendyje nesirėmė jokiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie gauti pažeidžiant ar netinkamai įgyvendinant R. L. teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismui, tenkinant nuteistojo R. L. ir jo gynėjo prašymą, buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau susipažinus su šia medžiaga, matyti, kad joje priimtame nutarime yra išdėstyti visi tyrimo duomenys, o dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareigūno P. B. tarnybinį parnešimą, yra nagrinėjamoje byloje ir R. L. bei jo gynėjas turėjo visas galimybes su jais susipažinti (3 t., 83-86 b. l.). Nenustatyta, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme būtų padaryta pažeidimų, kurie būtų iš esmės suvaržę nuteistojo teisę į gynybą bei paveikę teisę į teisingą bylos procesą, todėl R. L. teiginiai dėl bylos nagrinėjimo teisme metu padarytų proceso pažeidimų bei apie įrodymus, kurie galimai buvo gauti pažeidžiant procesines normas, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (LAT nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad R. L. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, savaime nepatvirtina teismo nešališkumo principo pažeidimo. Priešingai, jokių aplinkybių apie teismo šališkumą šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teisėja, atmesdama kaltinamojo gynėjo nušalinimą dėl to, jog galimai teisėja draugauja šeimomis su pareigūno P. B. šeima, nurodė, kad ši aplinkybė yra niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota, P. B. ir jo žmoną J. B. pažįsta tik kaip policijos pareigūnus ir bendrauja tik darbo reikalais (3 t., 74 b. l.), kuo netikėti kolegija neturi pagrindo.

Kolegija atmeta nuteistojo aiškinimą neva nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos kito nuteistojo E. B. teisės, kadangi, R. L. nuomone, jis blogai moka lietuvių kalbą (jis esąs lenkų tautybės). Dėl blogo E. B. lietuvių kalbos žinojimo savo apeliaciniame skunde nurodė tik R. L., E. B. apeliacinio skundo dėl galimų jo teisių pažeidimo nagrinėjant bylą aukštesniam teismui nepateikė. Klausimo dėl vertėjo bei gynėjo reikalingumo E. B. nekėlė nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei apylinkės teismui nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Prieš teismo posėdį jam buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 22 str. Procesinės teisės, tame tarpe ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba bei naudotis vertėjo paslaugomis yra suteikiamos ir užtikrinamos asmenims, norintiems realiai šiomis teisėmis pasinaudoti, tačiau E. B. tokio pageidavimo neišreiškė, todėl R. L. teiginys apie E. B. teisių pažeidimą laikytinas deklaratyviu, todėl atmestinas.

Kolegija, padariusi išvadą, jog R. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagrįstai pripažintas kaltu, atsižvelgdama į LAT suformuotą teismų praktiką, mano, kad neturi pareigos išsamiai ir detaliai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t aria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Gražvydas PoškusVaclovas Iždonas