Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovams A. S. ir V. S., ju atstovui advokatui Rimvidui Paulauskui, atsakovui R. D., jo atstovei advokatei Loretai Gonciarovienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovu V. S. ir A. S. ieškini atsakovui R. D. del avanso gražinimo bei atsakovo R. D. priešieškini ieškovams V. S. ir A. S. del nuostoliu atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Byloje esanti medžiaga pagrindžia, jog atsakovas R. D., nesudares pagrindines turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovais, žemes sklypa bei sodo pastata, esancius (duomenys neskelbtini), 2008-10-09 pardave J. B. už 500000,00 Lt (T.1, b. l. 46-50). Pateiktame statinio rekonstrukcijos projekte ir jo aiškinamajame rašte pažymeta, jog patalpu šildymas name yra iš vietines katilines, naudojant kieta kura, geriamas vanduo yra atsivežamas, o nuotekoms pastatomas biotualetas (T.1, b. l. 51, 171 - 180). 2008-01-21 komisija, paskirta Klaipedos apskrities viršininko 2006-03-28 isakymu Nr. 13.6-1395, pripažino rekonstruota sodo nama, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipedoje, tinkamu naudoti (T.1, b.l. 52, 181). 2007-11-23 ir 2005-08-09 Klaipedos m. sav. Klaipedos m. (duomenys neskelbtini) atliktu kadastriniu matavimu byloje patalpa 1-5 ivardinta kaip pagalbine (T.1, b.l.53 – 61). Ieškovams nuo 2008-10-14 priklausancio žemes sklypo su gyvenamuoju namu, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, baigtumo procentas 87 proventai (T.1, b.l. 182 – 185). Pagal AB „Lietuvos dujos“ 2010-11-17 rašta Nr.1.9-(I19)S5-1247, atsakovas 2006-05-17 kreipesi su prašymu del namo, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, prijungimo prie AB „Lietuvos duju“ sistemos. 2006 m. birželio 7 d. buvo pateiktas atsakymas, 2009 m. balandžio ir 2010 m. kovo men. AB „Lietuvos dujos“ Klaipedos filialas s/b „Baltija“ gyventrojams teike komercinius pasiulymus prijungti prie dujotiekio tinklu. I šiuos pasiulymus namo, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, savininkas atsakymo nepateike. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai del dujotiekio statybos (duomenys neskelbtini). Statybos darbai bus baigti iki 2011 m. vidurio. (T.2, b.l. 47). Atsakovas pateike AB „Lietuvos dujos“ 2006-05-17 pateikta prašyma del naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ duju sistemos, kuriuo buvo prašoma prijungti gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipeda, 2006-06-07 atsakyma iš AB „Lietuvos dujos Klaipedos filialo ir 2009-04-28 bei 2010-03-08 pasiulymus s/b Baltija gyventojams (T.2, b.l. 101, 102, 103, 104 ). Ieškovai 2008-08-12 pateike asmens duomenu tvarkymo tiesiogines rinkodaros tikslu anketas SEB bankui (T.2, b.l. 52, 53). AB SEB bankas informavo, kad 2008-08-21 AB SEB banke buvo priimtas sprendimas suteikti A. S. kredita 400998,78 Lt sumai busto, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, isigijimui. Kredito sutartis pasirašyta nebuvo (T.2, b.l. 54). Pagal 2008-10-03 sutarti ieškovai iš J. P. isigijo (duomenys neskelbtini), Klaipeda, esanti žemes sklypa ir gyvenamaji nama (T.2, b.l. 55 – 61). AB SEB bankas išdave kredita ieškovams žemes sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Klaipeda, isigijimui (T.2, b.l. 61 – 63). Pagal 2010-11-23 UAB „Purijona“ pažyma, 2008 metais buvo užregistruotas buto Ryšininku g.8-111, Klaipeda, pardavimas (T.2, b.l. 64). Dienraštyje „Vakaru ekspresas“ 2007-10-22 buvo skelbiamas naujos statybos gyvenamojo namo, esancio s/b „Baltija“ pardavimas už 850000,00 Lt (T.2, b.l. 65), 2008-07-24 2 kambariu buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pardavimas (T.2, b.l. 66). 2008-09 men.1,2 d. i UAB „Inreal“ del Namo (duomenys neskelbtini), Klaipeda, ivertinimo kreipesi A. S., sudaryta turto vertes ataskaita Nr. 08/09-697KL (T.2, b.l. 68 - 100). J. B. 2008-09-01 kreipesi i Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriu del kredito namui, esanciam s/b „Baltija“, (duomenys neskelbtini), Klaipeda, isigyti išdavimo (T.2, b.l. 113). 2008-09-24 ieškovams buvo suteiktas kreditas namo, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, isigijimui AB SEB banke (T.2, b.l. 114 – 200, T.3, b.l. 2 – 37).

Del preliminariosios sutarties šalies nepagristo atsisakymo sudaryti pagrindine sutarti teisiniu padariniu

Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kuriu metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas busimos sutarties salygas. Šalims pradejus derybas, tarp ju susikloste santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civiliniu santykiu principas – sutarties laisves principas – lemia, kad šalys, laisvai pradejusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradejusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (LR CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Taciau derybas del sutarties sudarymo vedancios šalys turi abipuse pareiga elgtis sažiningai (LR CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautiniu komerciniu sutarciu principu (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesažiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. LR CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybu metu elgiasi nesažiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli paženge šaliu ikisutartiniai santykiai gali buti užfiksuojami rašytine forma privalancioje tureti preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra organizacine sutartis, istatymu priskirta ikisutartiniu santykiu stadijai. Šia sutartimi šalys tik isipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis salygomis ateityje sudaryti kita – pagrindine – sutarti (LR CK 6.165 straipsnis). Tai yra šaliu susitarimas del kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis del sutarties (pagrindines) sudarymo. Pripažistama, kad tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartine prievole LR CK 6.1 straipsnio prasme. Vienas iš esminiu preliminariosios sutarties bruožu yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti ivykdyti natura, taciau jos pažeidimo (nepagristo vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindine sutarti) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (LR CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taigi, nors LR CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teise laisvai pradeti derybas bei deretis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šaliu susitarimas, taciau taip buna tik tada, kai šalys elgiasi sažiningai. Jeigu derybose viena iš šaliu elgesi nesažiningai ir pagrindine sutartis nebuvo sudaryta del nesažiningos šalies veiksmu, tai šiai šaliai gali buti taikoma civiline atsakomybe, t. y. kyla pareiga atlyginti sažiningai šaliai padarytus nuostolius (LR CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis). Teismu praktika pripažista nukentejusios sažiningos šalies teise tiek i tiesioginiu, tiek i netiesioginiu nuostoliu atlyginima (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2006 m. lapkricio 6 d. nutarti, priimta civilineje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Taigi nukentejusiai sažiningai šaliai gali buti atlyginamos ne tik derybu išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo (šalis) butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu (LR CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant del nukentejusios ikisutartiniu santykiu šalies teises reikalauti piniginio atlyginimo už prarasta galimybe, esmine reikšme turi šalies, atsisakiusios sudaryti pagrindine sutarti, veiksmai sažiningumo požiuriu. Vienas iš prarastos galimybes atlyginimo atveju galetu buti LR CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodyto kainu skirtumo principo taikymas. Apskritai sprendžiant klausima del prarastos galimybes pinigines vertes atlyginimo turi buti ivertintas ir nukentejusios šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgesi nesažiningai ir savo veiksmais prisidejo prie nuostoliu atsiradimo ar ju padidejimo, tai kitos šalies atsakomybe del prarastos galimybes pinigines vertes atlyginimo gali buti sumažinta arba ši šalis gali buti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. Taigi turi buti nustatyti kalte bei priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmu ir tokiu veiksmu padariniu. Kartu turi buti ivertinti ir nuostolius patiriancio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rupestingumas, galejimas numatyti galimus padarinius, jei nebutu sudaryta pagrindine sutartis, ir kt. Be to, turi buti ivertinti ir objektyvus, t. y. nepriklausantys nuo šaliu valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainu kaita, kuria gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonomine krize ir pan.). Savo ruožtu reikalavimas del prarastos galimybes pinigines vertes atlyginimo turi buti pagristas realiomis, neišvengiamomis ir irodytomis, o ne tiketinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia, kad sažiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai del prarastos galimybes nera preziumuojami; asmuo, teigiantis patyres tokiu praradimu, turi juos irodyti (LR CPK 178 straipsnis).

Byloje nera ginco, jog 2007 m. lapkricio 1 d. šaliu sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo isipareigojimu sutartis yra preliminarioji. Gincas kilo del to, kuri iš preliminariosios sutarties šaliu kalta del šios sutarties neigyvendinimo, ir teisiniu padariniu.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansa arba preliminariosios sutarties ivykdymui užtikrinti pinigu suma sumokejusi šalis turi teise reikalauti gražinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvada apie šaliu susitarima del atsakomybes už šioje sutartyje nustatytu isipareigojimu nevykdyma netesybu forma. Tokia sankcija sutartyje nustacius, reikalavimas gražinti pinigus negali buti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis iskaitomas priešpriešiniu vienarušiu reikalavimu taikyti netesybas (LR CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutarti civilineje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkricio 6 d. nutarima civilineje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Nagrinejamu atveju ginco šaliu sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitare del šioje sutartyje nustatytos prievoles ivykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilines atsakomybes netesybu forma (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Neigyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindines sutarties, civiline atsakomybe taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagristai vengta ar nepagristai atsisakyta sudaryti pagrindine sutarti, ir ši atsakomybe taikoma tai šaliai, kuri kalta del atsisakymo ja sudaryti (LR CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. lapkricio 6 d. nutarimas, priimtas civilineje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Sprendžiant del ginco šaliu preliminariosios sutarties neigyvendinimo teisiniu padariniu, buvo butina analizuoti ir vertinti abieju šios sutarties šaliu elgesi sažiningumo ir sažiningos dalykines praktikos požiuriu (LR CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Del irodymu vertinimo taisykliu

Teismo sprendime padarytos išvados turi buti pagristos bylos nagrinejimo metu nustatytomis reikšmingomis šaliu gincui išspresti aplinkybemis ir irodymais, ištirtais bei ivertintais civilinio proceso teises normu nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas irodymus, teismas turi ivertinti kiekvieno iš ju irodomaja reikšme ir iš irodymu viseto duomenu padaryti išvadas. Vertindamas irodymu viseta, teismas turi isitikinti, kad pakanka duomenu išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar ju nebuvo, kad nera esminiu prieštaravimu, paneigianciu tokias išvadas. Teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje G. Š. v. Knygu prekybos valstybines firmos „Knyga“ Raseiniu filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2006 m. lapkricio 6 d. nutartis civilineje byloje R. S. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilineje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutarti civilineje byloje V. I., R. P. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).

Sutartys turi buti aiškinamos sažiningai (LR CK 6.193 str.1 d.), visos sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla bei jos sudarymo aplinkybes, kai abejojame del sutarties salygu, jos aiškinamos tas salygas pasiuliusios šalies nenaudai ir jas priemusios šalies naudai (LR CK 6.193 str.).

Šioje byloje niekas iš šaliu negincija, tai patvirtino ir teismo posedžio metu apklausta liudytoja V. D., kad 2007-11-01 šaliu pasirašyta preliminarioji sutartis buvo sudaryta atsakovo, todel sutarties nuostatos turi buti vertinamos ieškovu naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).

2007-11-01 šaliu sudarytoje preliminariojoje sutartyje, kuri buvo papildyta 2007-11-15 ir 2008-02-21 nebuvo aptarta parduodamo daikto – žemes sklypo su sodo namu kokybe. Todel atsakovo parduodamo sodo namo kokybe turejo atitikti protinga ir ne žemesne už vidutine kokybe, atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes (LR CK 6.197 str.).

Tarp šaliu nera ginco, kad 2007-11-01 preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovo parduodamas sodo namas buvo rekonstruotas pagal i byla pateikta rekonstrukcijos projekta ir jo faktine padetis neatitiko padeciai, užfiksuotai 2005-08-09 kadastriniuose matavimuose. Todel atsakovas tik po 2007-11-01 preliminariosios sutarties pasirašymo, prašomas ieškovu, emesi veiksmu iteisinti atlikta sodo namo rekonstrukcija pagal projekta. Tai patvirtina i byla pateikti 2007-11-23 kadastriniai matavimai ir 2008-01-21 sodo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tarp šaliu nera ginco ir del to, kad 2007-11-23 kadastriniuose matavimuose pažymeta patalpa 1-5 yra ne pagalbine, kaip turetu buti pagal kadastrinius matavimus, taciau sanitarinis mazgas. Tai patvirtina ne tik šalys, tai yra užfiksuota ir ieškovu pateiktoje ju užsakymu atliktame „Ober haus“ atsakovui priklausiusio sodo namo vertinime. Labiau tiketina ir tai, kad atsakovui priklauses sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipeda, buvo šildomas ne kietu kuru, taciau elektra ir dujiniu katilu su dujomis iš baliono. Tai patvirtina liudytojas V. M. bei sodo namo (duomenys neskelbtini), Klaipeda, vertinimo ataskaita, kurios nuotraukose užfiksuoti elektrinis šildymo katilas ir dujinis katilas. Šiuose nuotraukose jokio kieto kuro katilo neužfiksuota. Ši aplinkybe taip pat patvirtina, kad sodo namo, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, faktine padetis skyresi nuo rekonstrukcijos projekto ir kadastriniu matavimu.

Šaliu elgesys po 2007-11-01 preliminariosios sutarties pasirašymo (ieškovai papildomai sumokejo atsakovui 70000,00 Lt, 2008 m. vasario men. ir rugpjucio men. kreipesi i banko istaigas (Nordea Bank Finlanda Plc Lietuvos skyriu ir AB SEB bankas) del kredito išdavimo, pardavinejo savo turima nekilnojamaji turta; atsakovas emesi priemoniu, kad butu iteisinta rekonstrukcija), rodo, kad šalys emesi veiksmu, kad butu pasirašyta pagrindine sutartis, ju ketinimai pasirašyti pagrindine sutarti buvo akivaizdus.

Tai, kad pagrindine sutartis buvo nepasirašyta, tai yra, nebuvo igyvendinta 2007-11-01 preliminarioji sutartis, kaltos yra abi sutarties šalys. Ieškovu kalte pasireiške tuo, kad jie buvo nepakankamai rupestingi, pasirašydami preliminaria sutarti, nes iki sutarties pasirašymo nepasidomejo AB „Lietuvos dujos“ Klaipedos filiale del gamtiniu duju ivedimo i atsakovo sodo nama, neisitikino, kad kadastriniuose matavimuose užfiksuoti isigyjamo atsakovo sodo namo duomenys atitinka faktine padeti. Be to, ieškovai privalejo atsakovui sudaryti galimybe pašalinti parduodamo namo trukumus, kuriuos nurodo 2008-08-21 pranešime, taciau to nepadare. Tokiai ieškovu pozicijai itakos turejo ir nukritusios nekilnojamojo turto kainos 2008 m.

Atsakovo kalte pasireiške tuo, kad budamas neisitikines del gamtiniu duju ivedimo ir žinodamas, kokia svarbia itaka ieškovu apsisprendimui del preliminariosios sutarties pasirašymo turejo ši aplinkybe, atsakovas patikino, kad 2008 metu pavasari bus ivestos gamtines dujos, taip pat nesieme visu priemoniu, kad atsakovo parduodamo namo faktine padetis atitiktu rekonstrukcijos projekta ir kadastrinius matavimus, taip pat nesikreipe i ieškovus del termino, ieškovu nurodytiems trukumams pašalinti, nustatymo.

2007-11-01 preliminarioji sutartis buvo nutraukta ieškovu iniciatyva (2008-08-21 ir 2008-10-29 pranešimai, rašyti atsakovui), nes jie nebesitikejo gauti iš sutarties to, ko tikejosi (LR CK 6.217 str. 2 d.1 p.).

Tai, kad abi sutarties šalys sutiko su tuo, kad preliminarioji sutartis butu nutraukta rodo ir šaliu elgesys po to kai nepavykus deryboms 2008 metu rugpjucio menesi, ieškovai 2008-08-21 suraše atsakovui prašyma, pagal kuri paraše gražinti sumoketa avansa, atsakovas dar nepasibaigus terminui, per kuri turejo buti sudaryta pagrindine sutartis, esant galimybei del tolimesniu derybu, 2008-09-01 susitare su J. B. del namo pardavimo, o ieškovai 2008-09-1,2 dienomis kreipesi del namo, esancio Vejo g.38, Klaipeda, vertinimo, turedami tiksla ji isigyti.

Pažymetina, kad tokie šaliu veiksmai negali buti vertinami kaip sažiningi sažiningos dalykines praktikos požiuriu.

Šalis, sumokejusi avansa, turi teise reikalauti ji gražinti visais sutartiniu isipareigojimu nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2000-02-02 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Ieškovai atsakovui sumokejo 100000,00 Lt avansa (T.1., b.l. 7, 8). Šias aplinkybes šalys patvirtino. Moketas avansas buvo skirtas sutarties ivykdymo užtikrinimui ir daliniam pirkinio kainos sumokejimui. Taciau del abieju šaliu kaltes sutarties tikslas nepasiektas – pagrindine sutartis nesudaryta. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neigyvendinama ir pagrindine sutartis nesudaroma, kilus šaliu gincui del pinigu, gautu pagal preliminariaja sutarti, gražinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos gražinti. Mineta, kad pinigai pagal preliminariaja sutarti perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nera pasiekiamas, tai yra pagrindine sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be istatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi ju gali buti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsni. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. rugsejo 10 d. nutarti civilineje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutarti civilineje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006). Taigi nesudarius pagrindines sutarties bei esant vienos iš šaliu kaltei del to, jog nebuvo sudaryta pagrindine sutartis, avansu gauti pinigai laikytini be pagrindo gautais pinigais. Todel atsakovas privalo gražinti ieškovams 100000,00 Lt avansa (LR CK 6.237 str. 1 d., 2 d.).

Napagristas atsakovo teiginys, kad ieškovai praleido ieškinio senaties termina, nes ieškovai prašo priteisiti ne netesybas, taciau be pagrindo igytas atsakovo lešas pagal LR CK 6.237 str., kuriam taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metu.

Taip pat iš atsakovo ieškovams priteistinos istatymo numatytos 5 procentu metines palukanos nuo priteistos 100000,00 Lt sumos, nuo bylos iškelimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-11-23, iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Del priešieškinio reikalavimu.

Atsakovas netinkamai remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika del prarastos galimybes pinigines vertes. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. lapkricio 6 d. nutarime, priimtame civilineje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, pažymeta, kad be tiesioginiu nuostoliu, sažiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali buti pripažinta prarastos konkrecios galimybes pinigine verte, kurios realuma ši šalis sugebetu pagristi. Po plenarines sesijos priimtose kasacinio teismo nutartyse taip pat laikomasi praktikos, kad sažiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai del prarastos galimybes nera preziumuojami; asmuo, teigiantis patyres tokiu praradimu, turi juos irodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. gegužes 28 d. nutartis civilineje byloje N. V. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilineje byloje UAB „ Iviltra“ v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilineje byloje A. S. v. UAB „Pajurio viešbuciai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009). Nagrinejamoje byloje atsakovas nepateike irodymu, kad žemes sklypa su sodo pastatu, del kuriu buvo sudaryta preliminarioji sutartis, jis turejo realia galimybe parduoti kitiems asmenims, juolab gauti 800000,00 Lt. Atsakovas tik hipotetiškai remesi kainu skirtumu tarp su ieškovai sutartos ir realiai sudarius nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties kainu skirtumu..

Be to del to, kad nesudaryta pagrindine pirkimo –pardavimo sutartis kaltas ir atsakovas, todel atsakovo reikalavimas del nuostoliu atlyginimo negali buti tenkinamas.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo.

Ieškini tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovu naudai priteisitinos ju patirtos bylinejimosi išlaidos – 3000,00 Lt už paduota ieškini sumoketas žyminis mokestis (LR CPK 79, 88, 93 str.).

Valstybe turejo 26,25 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, kurios buvo apmoketos iš valstybes biudžeto. Patenkinus ieškini, šios lešos priteisitinos i valstybes biudžeta iš atsakovo ((LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, 100000,00 Lt (viena šimta tukstanciu litu ir 00 ct) sumoketo avanso, 5 procentu metines palukanas nuo priteistos 100000,00 Lt sumos nuo bylos iškelimo teisme 2009-11-23 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 3000,00 (tris tukstancius litu 00 ct) žyminio mokescio ieškovams A. S. ir V. S..

Sprendimui isiteisejus, ieškovams A. S. ir V. S. raštu pateikus saskaitos numeri, pervesti teismo depozitineje saskaitoje laikomus 103000,00 Lt, kurie buvo imoketi 2010-02-17 grynuju pinigu pervedimu Nr.396470100, atsakovo R. D.. Pervedus paminetus 103000,00 Lt laikyti, kad atsakovo prievole ieškovams pilnai ivykdyta.

Atsakovo priešieškini atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda, 26,25 Lt (dvidešimt šešis Lt ir 25 ct) pašto išlaidu i valstybes biudžeta.

Sprendimui isiteisejus, panaikinti ieškovu A. S. ir V. S. turtui 2010-04-09 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones 103000,00 Lt ribose arešta.

Sprendima per 30 dienu, nuo jo priemimo dienos, galima apskusti Klaipedos apygardos teismui, padavus apeliacini skunda šiame Apylinkes teisme.