Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba Vokietijoje firmoje ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

D. S. 2022 m. lapkričio 7 d. 12:50 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, esantį J. Basanavičiaus g. 2, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., pėsčiųjų kanalu, gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus – 10165 eurus ir 200 JAV dolerių, bendra pinigų suma pagal 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį 10365 eurai viršijo 150 MGL (7500 Eur), jų nepateikė muitinės kontrolei, t. y. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. "Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės" 3 straipsnio 1 punkto reikalavimą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimo esmę supratęs, kaltas prisipažįstantis. Buvo įsitikinęs, kad neturėjęs daugiau nei 10000 eurų. Tikrai būtų deklaravęs, jei būtų žinojęs, kad viršija tą pinigų sumą. Pinigai įgyti legaliai, buvo parduota mašina, ir būtų viską supildę teisingai. Kaltę pripažįstantis, gailisi. M. S. jo sūnus, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pasinaudosiąs teise tylėti, atsakydamas iš kur jo pajamos. Atsisakantis atsakyti į užduotus klausimus. Neturėjęs grynų įvažiuodamas į Lietuvą. Atsisakantis atsakyti į visus klausimus, tiek teisėjo, tiek prokurorės.

Liudytojas K. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. S. pusseserės vyras ar draugas. Pusseserė E., pavardės nepamenantis. Jie tik iš giminės rato pažįstami, nebendraujantys. Susiskambinantys su E. retai, jei nelaimė giminėje. Su D., kai susipažinęs, anksčiau susiskambindavę. Iš ko D. gyvena nežinantis. Buvo apklaustas muitinės tyrėjų. **544 dabar jo telefono numeris. 59861 čia gal senas telefono numeris, negalintis tiksliai pasakyti, nepamenantis. Su D. kitais būdais nebendraujantis, vieną sykį tik Watsup programėle rašęs. Jis paklausė jo ką daryti, pasakęs, kad turėjo duoti deklaraciją pakartotinai užpildyti ir viskas. Jis važinėjantis į Europą. Į Rusiją nevažiuojantis. Jis gimęs (duomenys neskelbtini), ten augęs. Apie įvykį nežinantis nieko. D. jam nieko nepasakojo apie įvykį. Į Rusiją vykęs prieš 20 daugiau metų. Po įvykio su D. S. nekalbėjęs. Jam tyrėja sakė, kad nereiks posėdyje dalyvauti, o išėjo, kad reikia dalyvauti. Po to su D. nebendravęs ir nežinantis, kas ten nutiko. Atsakęs tą pačią dieną gal jam per Watsup programėlę. Po to, po įvykio dienos, nebendravęs su D.. Kai tyrėja kvietė, susiskambinęs su ja per ZOOM. Tyrėja padarė apklausą per ZOOM. Prieš apklausą su D. nekalbėjęs.

Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbanti Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste inspektore daugiau nei 6 m. Tą dieną dirbusi pėsčiųjų kanale, atlikusi deklaracijų priėmimą ir tikrinimą. Dirbusi viena. Darbo metu iš Rusijos Federacijos atvyko D. S., kuris praėjęs pasienio kontrolę, pateikė dokumentus muitinei ir buvo paklaustas, ką turi deklaruoti. Jis atsakė, kad deklaruojamų daiktų negabena, paklaustas apie grynus pinigus, jei gerai pamenanti, deklaravo 9500 eurų. Buvo pasitikslinta, ar turima suma neviršys 10000 eurų, nes tada juos reikia deklaruoti raštu. Asmuo patikino, kad suma neviršys 10000 eurų. Buvo informuotas tikrinimą organizuojantis pareigūnas, sukurtas patikrinimo aktas ir nusiverstas D. į tikrinimo vietą. Tikrinimo metu pas D. S. rasta daugiau nei 10000 eurų. Deklaruotą sumą jis pats pateikė, o kita suma, viršijanti deklaruotą sumą, rasta pas jį piniginėje. Tikslios sumos nurodytos pirminės apklausos metu. Yra stendai, bet į jų informaciją neįsigilinusi, nežinanti kokiomis kalbomis parašyta. Piliečiai atvyko dviese, pasakojanti po pirmo asmens patikrinimo kas buvo. Po pirmo asmens patikrinimo priimta antro asmens deklaracija ir atlikti kiti veiksmai. D. S. buvo, kai priėmusi iš pirmo asmens deklaraciją. Prieš tai vyko bendras pokalbis. Pirma deklaravo M., po to patikrinusi M., priėmusi D. deklaraciją, pilną informaciją. Pirmą kartą D. apytiksliai pasakė sumą, antrą kartą paklaususi konkrečiai kiek jis turi pinigų ar neviršys 10000 eurų sumos. Pirmą kartą jis minėjo, kad turi virš 9000 eurų. Tuo metu buvo bendras pokalbis tarp D., M. ir jos. D. klaususi, ar neturi pinigų, sakė turi, paklaususi ar daug, ar neviršys 10000 eurų sumos. Netikrinę jų išvykimo, priėjimo prie pasieniečių sistemos neturintys. Neturėjusi informacijos, kad asmenys išvyko automobiliu ir grįžo pėsčiomis. D. S. sakė, kad jo turima suma neviršys 10000 eurų. Konkrečiai, jei neklystanti, įvardino 9500 eurų sumą. Ji jo paklaususi, ar neviršys 10000 eurų, nes kitu atveju reikalinga deklaruoti pinigus raštu. Buvo patikrintas sūnus, jie kartu ėjo, tai nutarę patikrinti ir D. S.. Kai tikrinusi D., M. buvo už durų, kitų asmenų nebuvo. D. turėjo sumą, viršijančią 10000 eurų. Pats pateikė deklaruojamą sumą 9500 eurų, nepasakysianti iš kur ją išėmė. Gali būti nurodyta pirminių parodymų metu, iš kur išėmė pinigus. Gali būti iš striukės kišenės, tiksliai nepamenanti. Teisingai parodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Kiti pinigai buvo piniginėje, kur ji buvo nepamenanti. Piniginėje buvo gal apie 200 dolerių ir kažkiek eurų, gali būt 665 eurų. Nepaaiškino, kodėl nedeklaravo visų pinigų. D. sakė, kad matyt pamiršo piniginėje buvusius pinigus. Buvo kalba, kad pirks butą sūnui bendrai iš visų pinigų, kaip supratusi. Piniginėje pinigai asmeniniai, o kiti butui pirkti, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. M. nenurodė iš kur pinigai. M. neklaususi, ar pas D. jo pinigai. Paaiškinusi piliečiams, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, jie nieko nesakė. Tokios praktikos nebuvo, kad po to, po tikrinimo, pateikti patikslintą deklaraciją, deklaracija priimama prieš tikrinimą. Jie pasiteisinimo ,,pamiršau“ nepriimantys, jos praktikoje to nėra buvę, kad leistų žmogui patikslinti deklaraciją po tikrinimo. Jie galintys paprašyti ir mažesnei sumai nei 10000 eurų pinigų kilmės dokumentų, bet kol kas jai netekę prašyti. Instrukcijoje nurodyta, kad galime prašyti, jei kyla pareigūnui pagrįstų abejonių dėl pinigų kilmės. Mananti, kad D. ir M. S. pinigų nedeklaravo, nes neturėjo pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų. Deklaruoti pinigus raštu privaloma, kai suma didesnė nei 10000 eurų. Jei nepateikiami pinigų kilmę įrodantys dokumentai, asmenys gali būti grąžinti atgal arba gali būti sulaikyta gabenama pinigų suma. Deklaruojant žodžiu buvo paaiškinta, kad nuo didesnės sumos privaloma deklaruoti pinigus raštu. Tikslai nepamenanti, ar deklaravimo metu įvardinusi apie baudžiamosios atsakomybės grėsmę. Priėmusi deklaraciją, informavusi rizikos valdytoją ir bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas tikrinti asmenis. Kameros fiksuoja kanalą, nėra įsitikinusi, kad filmuoja pačią deklaraciją. Kameros pasieniečių kompetencija. D. S. jai piniginę rodė prie langelio, sakiusi įvardinkit tikslią sumą ir patikrinsiantys ją tikrinimo vietoje. Pinginę rodė deklaruojant žodžiu, tuo metu. Sakiusi, kad įvardintų jai tikslią pinigų sumą, o tikrinimas vyks tikrinimo vietoje. Tikrinimo vietoje tikrinantys pinigus. Jei nėra tikrinimo ir netikrinantys pinigų, kai suma mažesnė nei 10000 eurų. Prie langelio piniginėje mačiusi kupiūras, bet kiek jų yra nemačiusi. Nepastebėjusi elgesio pokyčių tikrinimo patalpoje. Prašymų pataisyti, papildyti žodinę deklaraciją lyg nebuvo, nepamenanti. Pinigai piniginėje buvo atskiruose skyreliuose, nepamenanti kas ir kur. Pirmo dialogo prie langelio metu jie sakė, kad neturi pinigų kilmės dokumentų, tai ir neprašiusi. Kiek užtrukusi iki D. S. deklaracijos priėmimo sunku įvardinti, sakykime nuo 30 min. iki 1 val.. Konflikto nebuvo. Čia bendroje sumoje gal valandą užtruko viskas. Grįžusi po patikrinimo, suvedanti rezultatus ir priimanti kito asmens deklaraciją. Kol tikrinusi M. S., D. S. liko vienas kanale. Jis laiko susižiūrėti pinigus turėjo, čia jos nuomonė. D. nieko papildomai nenurodė, kai grįžusi po M. patikrinimo, tik patikino, kad neviršija 10000 eurų. Organizavę D. S. patikrinimą, nes jo turėta grynųjų pinigų suma artima 10000 eurų. Sūnų patikrinus buvo neatitikimų, tad nutarta patikrinti ir tėvą. Buvo bendro pokalbio metu pasakyta, kad D. turi grynųjų pinigų ir kad virš 9000 eurų. Grįžusi pasitikslinusi pinigų sumą pas D. ir priėmusi jo žodinę deklaraciją. Negalinti nurodyti norminio akto, kuriame nurodyta, kad pateikus žodinę deklaraciją, patekti rašytinę deklaraciją negalima. Neturinti atsakymo į klausimą, kas patvirtina žodinę deklaraciją. Vieną sumą D. padavė, o tikrinimo vietoje jis pateikė piniginę. Paklaustas apie pinigus piniginėje D. pasakė, kad juos pamiršo. Negalinti atsakyti kiek dažnai priimanti iš grupės žmonių žodines deklaracijas. Prieš M. patikrinimą buvo bendra kalba, kurios metu D. pasisakė, kad turi grynųjų pinigų. D. deklaraciją priėmusi po M. patikrinimo. Fiziškai M. patikrinimas buvo baigtas, kai priimta D. deklaracija. Buvo bendras pokalbis, tada M. deklaracija viena, o po to D. viena deklaracija. Asmenys neprašė rašytinės deklaracijos. Ji sakiusi, kad jei suma virš 10000 eurų, turi būti pateikta rašytinė deklaracija. Asmuo turėdamas daugiau nei 10000 eurų pats turi pateikti rašytinę deklaraciją. Nežinanti, ar draudžiama rašytinę deklaraciją pateikti po žodinės. Ji paklausiusi D., ar jis gabena pinigus, ir jis pats pasisakė, kad taip. Kol priiminėjusi M. deklaraciją, klaususi D., ar jis eina kartu, jis atsakė, kad taip. Tada paklaususi D., ar jis taip pat gabena pinigus, tai buvo tik klausimas, o ne žodinė deklaracija. Kai priimama žodinė deklaracija, tiksliai įvardinama pinigų suma, ir jei turi, fiksuojantys kitus deklaruotinus daiktus sistemoje. Žodinės deklaracijos metu pinigų sistemoje nefiksuojantys, tik kitus daiktus, kuriuos privaloma deklaruoti. Šiuo atveju sistemoje nieko nefiksavusi. Žodines deklaracijas priimantys dažniausiai po vieną asmenį. M. su D. kartu ėjo, D. papildė M.. Buvo bendras pokalbis, po to priėmusi vieno deklaraciją, o tada kito. Jei suma didesnė nei 10000 eurų, turi pateikti rašytinę deklaraciją ir pinigų kilmę įrodančius dokumentus. Kai suma mažesnė, jei pareigūnui kyla įtarimas dėl pinigų kilmės, pareigūnas gali prašyti ją įrodyti. Jei po M. patikrinimo D. būtų sakęs, kad prisiminęs, kad turi daugiau pinigų ir prašęs duoti jam užpildyti rašytinė deklaraciją, tai būtų davusi. D. deklaracija buvo priimta po M. patikrinimo. Jau kai buvo priimta žodinė deklaracija, rašytinė, ar gali būti pateikta, nežinanti, negalinti atsakyti į šį klausimą. Kol nebuvo sukurtas tikrinimo aktas, galėjo pateikti rašytinę deklaraciją, bet tokio noro neišsakė. Savo praktikoje nėra pradėjusi baudžiamųjų bylų. Prie langelio D. S. rodė pačią piniginę, tą piniginę ir patikrinimo kambaryje išsitraukė, tada ir sakė, kad pamiršo pinigus. Kameros yra, jos filmuoja. D. turėjo rankose piniginę. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 26-30; 20-21), - buvo bendras pokalbis, tada priimta vieno deklaracija, patikrintas tas asmuo ir po to kito deklaracija priimta. Tvirtinanti šiandienos parodymus.

Liudytoja E. S. parodė, kad D. S. jos vyras, sutinkanti atsakyti į tam tikrus klausimus. D. jos vyras nuo 2017 m. Vyras šiuo metu dirba Vokietijoje, anksčiau nedirbo. Ji dirbanti, nuo 2017 m. visada. Vyrą išlaikydavusi ji ir mama. Jos pajamos nemažos, dirbanti grožio salone. Gaunanti 1500 eurų, turinti 2 vaikus: vienas mano, kitas abiejų. Vaiko išlaikymą gaunanti 120 eurų. Jos pajamų užteko išlaikyti vyrą. Jos vyras niekuo neužsiėmė, jokiu verslu. Nežinanti, kad jis važinėjo į Kaliningrado sritį. Būdavo, kad vyras negrįžta nakvoti, nesidomėjusi, kur jis tuo metu. Žinanti apie įvykį, skambino tyrėja. Tyrėjai sutikusi duoti parodymus. Vyras nedeklaravo pinigų, taip ją informavo tyrėja. Pirma kalbėjusi su tyrėja dėl ko sulaikytas vyras. Su tyrėja kalbėjusi po sulaikymo, po to apklausa buvo. Pasakė tyrėja, kad nedeklaravo didelės sumos pinigų. Jai nebuvo žinoma ką su pinigais jis turėjo daryti. Daugiau apie įvykį nieko negalinti pasakyti. Vyrui duodavusi pinigų grynais, įdėdavusi į piniginę. Būdavo pasakydavusi, būdavo nepasakydavusi, kai įdėdavusi pinigų. Pamiršdavusi pasakyti. Pinigų įdėjimas susijęs su šiuo įvykiu. Vyras turėjo susitikti su sūnumi, ir ji įdėjusi vyrui į piniginę pinigų. Nežinanti nei kur, nei kada nei kaip vyras su sūnumi turėjo susitikti, žinanti, kad tik turėjo susitikti. Su vyro sūnumi nebendraujanti. Jokių ryšių su vyro sūnumi neturinti, ji nesuprantanti rusiškai, jis nekalba lietuviškai. Vyras anksčiau lankydavosi pas sūnų, o dabar sudėtingiau viskas. Vyras važiuodavo į Tverę, nežinojusi, kad važiuoja į Kaliningrado skrytį. Ne viskuo domisi, ką daro vyras. Vyrui įdėjusi 165 eurus ir 200 dolerių, nes buvo likę nuo kelionės į Turkiją. Iš kur kiti eurai piniginėje nežinanti. Eurus turėjusi grynais ir įdėjusi vyrui į piniginę. Ji darbe gaunanti ir grynais. Dirbanti salone savarankiškai pagal verslo liudijimą. Pinigus davusi iš savo grynųjų, uždirbtus. Vyras nuo kada dirba nežinanti. Vyras nežinojo, kad jam įdėjusi pinigų. Jis maudėsi duše ir ji eidama migdyti vaiką pamačiusi piniginę ir įdėjusi pinigus į ją. Vyras pinigų neprašė, sugalvojusi pati įdėti pinigų. Įdėjusi pinigus vakare, valandos nepasakysianti. Po to su vyru nebendravusi, nes migdžiusi vaiką, o vyras nuėjo miegoti. Ryte vyras buvo išvažiavęs, kokiu automobiliu nežinanti. Apie buto pirkimą nieko nežinanti. Nepamenanti, ar vyro piniginėje buvo pinigų. Nežinanti iš kur vyro piniginėje atsirado 500 eurų. Nepamenanti, ar buvo pinigų piniginėje ir kiek jų buvo. Negalinti pasakyti kam dar reikėjo dėti pinigų, jei buvo jų piniginėje. Neatsimenanti, ar buvo pinigų piniginėje. Pamenanti, kad įdėjusi pinigus į vyro piniginę.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados.

BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes neprivaloma nurodyti, kokių teisės aktų reikalavimus kaltininkas pažeidė. Kontrabanda yra neteisėtas privalomų pateikti muitinei daiktų ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; ja pažeidžiama daiktų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Kontrabanda objektyviai pasireiškia privalomų pateikti muitinei daiktų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimu, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip šios kontrolės išvengiant, arba neturint leidimo gabenti BK 199 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų specialių daiktų. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų gabenima per valstybės sieną - vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, ir pan.. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Asmuo, norintis deklaruoti gabenamus daiktus, pats privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną, todėl tai, kad daiktai nebuvo paslėpti ar slepiami, tačiau jie nebuvo pateikti muitinės kontrolei ir deklaruoti, tai savaime nešalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės. Kontrabandos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo dispozicijose nurodytų veiksmų atlikimo momento. Konkrečiai kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai daiktai, kurie turi būti pateikti muitinei, nėra pateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama.

Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, grynieji pinigai, užsienio valiuta, vertybiniai popieriai, tam tikros akcizais apmokestinamos prekės (pavyzdžiui, cigaretės) ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę vertę. Pagal šių normų prasmę kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti, tame tarpe ir pinigai. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigams plauti, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmui ar organizuotam nusikalstamumui finansuoti, mokesčiams vengti ar kitoms sunkioms finansinėms nusikalstamoms veikoms padaryti. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigams plauti, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmui ar organizuotam nusikalstamumui finansuoti, mokesčiams vengti ar kitoms sunkioms finansinėms nusikalstamoms veikoms padaryti. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Pinigų suma, kuri gali būti gabenama per Lietuvos Respublikos sieną iš trečiosios šalies ar į trečiąją šalį, nėra ribojama, o gabenimas tampa neteisėtas, jei nedeklaruojama suma, viršijanti 10 000 Eur. Be to, pinigai, gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neapmokestinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Tai, kad grynųjų pinigų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais privalo vadovautis keleiviai, gabenantys grynuosius pinigus, išaiškinta kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2005, 2K-7-130-699/2015, 2K-359-648/2018, 2K-233-895/2019. Įvežant per valstybės sieną pinigus jų nedeklaravus, visa, o ne tik viršijanti leidžiamą nedeklaruotiną, suma pripažįstama kontrabandos dalyku (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-646/2007).

Kontrabanda yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kontrabandą gabenantis asmuo supranta savo veikos pavojingą pobūdį, kad jis per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ar uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko paaiškinimus, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Kontrabandos motyvai ir tikslai nėra būtinieji šio nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai, dėl ko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

D. S. kaltinamas kontrabanda gabenęs grynuosius pinigus – 10165 eurus, 200 JAV dolerių, kurių bendra pinigų suma pagal gabenimo dienos – 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį yra 10365 eurai, kurių vertė viršijo 150 MGL, nes jų visų nedeklaravo, nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Tuo jis pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. "Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės" (toliau – reglamentas) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nustatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolę, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Remiantis paminėto reglamento 3 straipsnio 3 punktu pateikiamoje deklaracijoje privaloma nurodyti vežėją, įskaitant jo vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis, įskaitant adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę ir tapatybės dokumento numerį; b) grynųjų pinigų savininką, įskaitant, fizinio asmens atveju, vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis, įskaitant adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę ir tapatybės dokumento numerį, arba, juridinio asmens atveju, visą pavadinimą, kontaktinius duomenis, įskaitant adresą, registracijos numerį ir, kai žinoma, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojo kodą; c) kai žinoma, numatomą grynųjų pinigų gavėją, įskaitant, fizinio asmens atveju, vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis, įskaitant adresą, gimimo datą ir vietą, pilietybę ir tapatybės dokumento numerį, arba, juridinio asmens atveju, visą pavadinimą, kontaktinius duomenis, įskaitant adresą, registracijos numerį ir, kai žinoma, PVM mokėtojo kodą; d) grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę; e) grynųjų pinigų ekonominę kilmę; f) numatomą grynųjų pinigų paskirtį; g) vežimo maršrutą ir h) transporto priemones. 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys pateikiami raštu arba elektroniniu būdu, naudojant 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą deklaracijos formą, t. y. kaltinamasis turėdamas su savimi didesnę negu 10000 Eur pinigų, ją privalėjo deklaruoti raštiškai ir pateikti daug dokumentų, kurių jis muitinio patikrinimo metu su savimi neturėjo. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kompetentingos institucijos gali laikinai sulaikyti grynuosius pinigus priimdamos administracinį sprendimą, jeigu nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus ar 4 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nelydimus grynuosius pinigus; b punkte, kad numatyta galimybė sulaikyti pinigus, kurių vertė nesiekia 10000 Eur, jeigu įtariama, kad jie gauti iš nusikalstamos veikos. Reglamento 14 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus arba 4 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nelydimus grynuosius pinigus. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas nėra nustatinėjami tiriant ir nagrinėjant kontrabandos bylas, tačiau jų nustatymas padeda atskleisti kaltinamojo tyčią. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kaltinamasis deklaruodamas nedaug mažesnę už 10000 Eur pinigų sumą, siekė išvengti rašytinės deklaracijos pateikimo, kadangi neturėjo su savimi jokių grynųjų pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų, ir nesant tokių dokumentų, jo turimi pinigai būtų sulaikyti, ir atliekamas jų kilmės tyrimas, bei priimami atitinkami sprendimai, ko jis ir siekė išvengti.

Kaltinamojo D. S. gynybinė versija teisiamajame posėdyje buvo ta, kad jis buvo įsitkinęs, jog neturėjęs daugiau kaip 10000 Eur., nes tikrai būtų deklaravęs, jei būtų viršiję 10000 Eur, buvo parduota mašina, pinigai įgyti legaliai, būtų viską supildę tinkamai. Kadangi kaltinamasis atsisakė atsakyti į proceso dalyvių klausimus, todėl nebuvo galimybės patikslinti jo nurodytas aplinkybes, kuo grindžiamas jo įsitikinimas, kad jis turėjo mažiau negu 10000 Eur.. Tokius kaltinamojo parodymus nėra pagrindo laikyti nuoširdžiais ir patikimais, kadangi jis iš karto po sulaikymo jam pareiškus įtarimą, parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 99-101). Vėliau po 9 dienų apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, teigė, kad atvyko pasitikti sūnaus M. S., kuris norėjo atsivežti grynaisiais 20000 Eurų, kad jam padėtų atsinešti pinigus, nes galima nešti tik po 10000 Eur nedeklaravus, nes sūnus pardavė savo automobilį Audi A6 Tverės mieste, Rusijoje; jis buvo pamiršęs, kad jam žmona E. S. į jo asmeninę piniginę įdėjo jam nieko nepasakius 165 eurus ir 200 JAV dolerių, tačiau tyrėjos klausiamas nenurodė kokia transporto priemone vyko į Kaliningradą, kada nuvyko, o į kitus klausimus atsakyti atsisakė (2 t., b. l. 104). Jau vien tokie paties kaltinamojo išsakyti parodymai rodo, kad jis kartu su savo sūnumu M. S. siekė apgauti muitinę, nuslėpti, kad visus pinigus į Lietuvos Respubliką įveža jo sūnus M. S., kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, ir jo gautų pinigų kilmę šiuo metu iš esmės patikrinti nėra galimybės, kadangi Rusijos Fedaracija tokios informacijos apie savus piliečius neteikia. Pats kaltinamasis pateikė rašytinius įrodymus į bylą, patvirtindamas savo versiją, kad visi pinigai priklauso jos sūnui M. S. už jo parduotą Rusijos Federacijoje automobilį ir skirti jam įsigyti butą Lietuvoje (1 t., b. l. 1-12). Be to toks pinigų padalinimas, taip pat yra neteisėtas bandymas išvengti rašytinio įvežamų pinigų deklaravimo ir pinigų kilmę įrodančių dokumentų pateikimo, ir vertintinas kaip kontrabanda, nors ta aplinkybė, kad priklauso pinigai kitam, neatleidžia juos gabenančio asmens prievolės juos deklaruoti muitinėje. Tačiau teismas šias abi kaltinamojo pateiktas versijas atmeta kaip neteisingas, siekiant išvengti pačiam baudžiamosios atsakomybės, ir padėti jos išvengti savo sūnui M. S., kaltinamam kitoje byloje, nes jas paneigia kiti byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai.

Kaltinamojo gynėja tokią liudytojos apklausą vertino, kaip nesąžiningus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, prisitaikant prie parodymų, nes vaizdo įraše nematyti, kad kaltinamasis rodytų piniginę ir joje esančius pinigus, nes jis rodė savo asmens pasą. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad minėtas vaizdo įrašas, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas 2022 m. gruodžio 12 d., į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d., t.y. po papildomos liudytojos I. V. apklausos, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad šie parodymai buvo priderinti prie vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 130-134). Teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nustatė, kad jame matyti, jog prie muitinės langelio yra du vyriškiai, sprendžiant pagal kaltinamųjų D. S. ir M. S. išvaizdą teisiamajame posėdyje, liudytojos I. V. parodymus, aiškiai identifikuojami kaip kaltinamasis D. S. ir jo sūnus M. S.. Susipažinus su vaizdo įrašu ,,2022 11 07 pestukai atvykimas_41“, nustatyta, kad prie muitinio patikrinimo langelio pėsčiųjų kanale stovi kaltinamasis D. S. ir jo sūnus M. S.. Pagal įrašo trukmės laiką, 5:42 min. išeina muitininkė I. V., kuri išsiveda M. S., o kaltinamasis D. S. lieka stovėti prie langelio vienas. 18:43 min matyti kaip grįžta muitininkė I. V.. 19:42 min. kaltinamasis D. S. prieina prie langelio, ištiesta ranka tiesia daiktą, tikrai panašų į asmens pasą, ir padeda prie langelio. 19:57 val. jis kaire ranka kažko ieško ant peties esančioje kuprinėje, išsitraukia šį daiktą, ir teismo vertinimu, kiek eina įžiūrėti per metalinę tvorą, tai neprieštarauja liudytojos I. V. parodymams, kad kaltinamasis D. S. išsitraukė piniginę, joje ji mačiusi pinigus, kadangi matyti, kaip rankoje laikomas daiktas, galimai atidaryta piniginė, ir kaip, vartomi, popierėliai, panašūs į banknotus, kurie pagal I. V. parodymus buvo pinigai, be to kaip matyti, kaltinamasis D. S. jau prieš tai tiesė ranką ir padėjo ant langelio daiktą, panašų į pasą, o tik po to išsitraukė piniginę iš kuprinės. Vėliau matyti, kaip 24:15 min. kaltinamasis D. S. nueina nuo langelio, vėliau 24:30 ateina muitininkė I. V. ir abu išeina, t.y. jų bendravimas prie langelio užtrunka iki 5 minučių. Teismo vertinimu, vaizdo įrašas ne paneigia liudytojos I. V. parodymus, kad prie langelio kaltinamasis D. S. jai rodė piniginę, su jame buvusiais pinigais, o priešingai patvirtina šiuos liudytojos parodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis vyko per valstybės sieną, todėl turėjo būti rūpestingas ir apdairus, turėjo pareigą pasitikrinti kiek ir kokių pinigų su savimi turi, žinoti kokius daiktus ir kaip būtina deklaruoti, to nežinodamas ar nesuprasdamas, klausti muitinės darbuotojų dėl muitinės procedūrų taisyklių, ir šios savo pareigos jis negalėjo perkelti muitinės pareigūnams. Bylos duomenimis kaltinamasis per Kybartų kelio postą į Lietuvos Respubliką ir Kaliningrado sritį vyko vien tik 2022 metais 7 kartus pėsčiomis, ir todėl be abejonės jam buvo žinomos muitinės atliekamos procedūros, kad reikia deklaruoti gabenamus daiktus bei grynuosius pinigus (1 t., b. l. 135 -136). Įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo esančiomis fotonuotraukomis nustatyta, kad mutinės poste yra visa reikalinga informacija apie grynųjų pinigų deklaravimą tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis (1 t., b. l. 11-17), todėl kaltinamasis turėjo realią galimybę susipažinti su informacija apie grynųjų pinigų deklaravimą. Be to jis vyko kartu su savo sūnumi D. S., kurio atžvilgiu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-390-1021/2023, kurioje pastarasis kaltinmas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, t. y. vykęs kartu su kaltinamuoju D. S., bei gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus – 10 475 eurus, 17 JAV dolerių ir 5750 Rusijos rublių, kurių bendra pinigų suma pagal 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį yra 10586 eurai, ir jie abu pinigų nedeklaravo. Kaltinamasis teisiamajame psoėdyje ir neginčijo, kad jis žinojo, jog reikia raštiškai deklaruoti pinigų sumas, viršijančias 10000 Eur.. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog vykdamas per sieną turėjo deklaruoti grynųjų pinigų sumą, viršijančią 10000 Eur., pateikdamas rašytinę deklaraciją.

Tą aplinkybę, kad liudytoja E. S. išlaiko kaltinamąjį ir jam duoda pragyvenimui pinigus, visiškai paneigia ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys iš kaltinamojo telefono, bei duomenys apie jo vykimus į Kalingrado sritį, kurie rodo, kad kaltinamasis D. S. kartu su sūnumi verčiasi automobilų prekyba, juos pirkdami Europos Sąjungos šalyse bei įveždami į Rusijos Federaciją per Kybartų kelio postą. Atsižvegdamas į tai, teismas atmeta kaltinamojo pateiktus rašytinius įrodymus, kaip neva pinigų kilmę įrodančius dokumentus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir sulaikius pinigus, kaltinamojo gynėja prie bylos pateikė neva vežtų pinigų kilmę įrodančius dokumentus: 2022 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, jog kaltinamojo sūnus M. S. Tverės mieste, Rusijos Federacijoje, pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui I. P., gyvenančiam Minske, Baltarusijos Respublikoje, automobilį Audi A6 Avant, VIN (duomenys neskelbtini), v/nr (duomenys neskelbtini), už 1 300 000 rublių (1 t., b. l. 108-109). M. S. nepateikė jokių dokumentų, kad šiuos pinigus jis būtų iš rublių pakeitęs į eurus. Jis sulaikytas su turimais grynais pinigais 2022 m. lapkričio 7 d. 12:50 val.. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad M. S. tą dieną Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sieną kirto iš Lietuvos Respublikos pusės kaip keleivis krovininiu automobiliu Mersedes Benz Atego, vokiškos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), grįžo 12:39 val. pėsčiomis. Jo tėvas kaltinamasis D. S. abu kartus vyko kartu, pirmą kartą kaip vairuotojas, antrą kartą kaip keleivis (1 t., b. l. 135-139). Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus iš kaltinamojo D. S. paimtą telefoną, nustatyta, kad kaltinamasis D. S. su savo sūnumi M. S., kurio atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-390-1021/2023, ir kitais asmenimis nuolat susirašinėjo apie parduodamus automobilius nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d., vienas kitam siuntė parduodamų automobilių skelbimus, dokumentus, valiutų kursus, kitą informaciją. Teismas visos esančios telefone informacijos nedetalizuoja, bet atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis M. S. siuntė D. S. 2022 m. lapkričio 4 d. dvi nuotraukas, kuriose užfiksuoti dokumentai vokiečių kalba, nurodoma pirmojo dokumento data 2022 m. spalio 31 d., taip pat dokumente nurodytas automobilis ,,Mercedes Altego“, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), nurodyta suma 6.302.52 eurai; dokumento viršuje užrašas Gebrauchtwagen RW GbR (vert. į lietuvių kalbą - naudoti automobiliai RW GbR), žemiau nurodoma Rechnung (vert. į lietuvių kalbą - sąskaita faktūra), kitame dokumente pateikiama informacija apie automobilį ,,MAN TGL 12.250“, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), nurodoma suma 21000 eurų, dokumentas 2022 m. spalio 28 d. datos Nr. 2022-43, dokumento viršuje pavadinimas Rechnung (vert. į lietuvių kalbą - sąskaita faktūra). D. S. 2022 m. lapkričio 3 d. adresatui atsiunčia du PDF failo dokumentus, abu vokiečių kalba, abu sudaryti iš dviejų lapų; pirmame dokumente automobilio ,,Mercedes Benz Atego“ VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys; kitame dokumente yra automobilio ,,MAN TGL“ VIN:(DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini). Minėtuose dokumentuose taip pat įrašyti ,,D. S." duomenys. abu vokiečių kalba, abu sudaryti iš dviejų lapų: pirmame dokumente automobilio ,,Mercedes Benz Atego“ VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys; kitame dokumente yra automobilio ,,MAN TGL“ VIN:(DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini). Minėtuose dokumentuose taip pat įrašyti ,,D. S." duomenys, t. y. gyvenamoji vieta vardas ir pavardė. Šiais dokumentais neginčytinai nustatyta, kad D. S., kuris yra nedirbantis ir neturintis jokių oficialių pajamų, įsigijo automobilį, kuriuo vyko 2023 m. lapkričio 7 d. ryte į Kaliningrado sritį, ir parvyko pėsčiomis tą pačią dieną apie pietus be šio automobilio, bet su grynaisiais pinigais, viršijančiais 10000 Eur, jų nedeklaruodamas muitinėje. Pažymėtina, kad telefone užfiksuota, kad kaltinamasis M. S. savo tėvui D. S. siunčia informaciją apie savo atvykimą, t.y. kad skrydis spalio 28 d., lėktuvo nusileidimo laikas 09:20 val. kryptys - iš Maskvos VKO į Kaliningradą KGD, reiso numeris DP261, skrydžio numeris L02WXT (1 t., b. l. 74-77).

Pažymėtina, kad toks D. S. išvažiavimas į Kaliningrado sritį ir grįžimas atgal į Lietuvą be automobilio Vakarų Europos valstybių valstybiniais numeriais, fiksuotas per trumpą laikotarpį ne vieną kartą, o sistemingai. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal VSATIS duomenis fiksuoti tokie kaltinamojo D. S. ir jo sūnaus M. S. sienos kirtimai per Kybartų kelio postą nuo 2022-01-01 iki 2022-11-21: 2022-09-19 D. S. 08:34 val. kaip vairuotojas krovininiu furgonu MAN TGM15.290 valst. nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-09-19 14:26 val. pėsčiomis; 2022-09-24 D. S. 06:45 val. kaip vairuotojas lengvuoju automobiliu Volkswagen Caddy, valst. nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-09-24 15:52 val. pėsčiomis, M. S. 2022-09-24 15:53 val. atvyko į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, kas reiškia, jog M. S. atvyko į Kaliningrado sritį, kur susitiko su tėvu D. S., ir kartu pėsčiomis grįžo į Lietuvos Respubliką. 2022-10-02 D. S. 00:10 val. kaip vairuotojas balniniu vilkiku MAN TGX26.460 valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-02 06:07 val. pėsčiomis, kartu vyko į Kaliningrado sritį ir kaltinamasis M. S.; 2022-10-02 D. S. 07:02 val. kaip vairuotojas krovininiu automobiliu Mercedes - Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-02 15:20 val. pėsčiomis, kartu su juo grįžo ir kaltinamasis M. S.; 2022-10-03 D. S. 18:50 val. kaip vairuotojas visureigiu Audi Q5 valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-03 19:55 val. pėsčiomis; 2022-10-21 D. S. 10:37 val. kaip vairuotojas keleiviniu automobiliu Audi A6 valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką tuo pačiu automobiliu kaip vairuotojas, kartu atvyko ir kaltinamasis M. S.; 2022-10-21 19:36 val.- 2022-10-27 D. S. 15:31 val. kaip vairuotojas lengvuoju automobiliu BMW 730D valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-28 13:36 val. pėsčiomis; 2022-11-07 D. S. 07:04 val. kaip vairuotojas krovininiu automobiliu Mercedes - Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-11-07 12:41 val. pėsčiomis, kartu vyko ir kaltinamasis M. S.. Be to nustatyta, kad kaltinamasis M. S. per Kybartų kelio postą į Lietuvos Respubliką ir iš jos vyko sistemingai: 2022-09-10 22:47 val. atvyko į Lietuvos Respubliką pėsčiomis; 2022-09-17 13:32 val. atvyko į Lietuvos Respubliką pėsčiomis; 2022-09-24 15:53 val. atvyko į Lietuvos Respubliką pėsčiomis; 2022-09-28 13:29 val. atvyko į Lietuvos Respubliką pėsčiomis; 2022-10-11 17:40 val. kaip vairuotojas lengvuoju automobiliu Chrysler Voyager valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-14 14:23 val. pėsčiomis; 2022-10-28 13:39 val. M. S. atvyko į Lietuvos Respubliką pėsčiomis (1 t., b. l. 135-139). Paskutinis M. S. atvykimas sutampa su jo informacija apie atvykimą lėktuvu, rasta kaltinamojo telefone, kad jo lėktuvas atvyks į Kaliningradą 2022-10-28 9:20 val.. Tuo pačiu minėtu tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos vidinio tinklalapio duomenimis pagal paieškos kriterijų ,,D. S." randama 90 vnt. galiojančių įrašų registruotų, išregistruotų. automatiškai išregistruotų įvairių transporto priemonių ir 475 istorinių įrašų registruotų, išregistruotų. automatiškai išregistruotų įvairių transporto priemonių, nors ,,Sodros" duomenimis D. S. individualios veiklos nevykdo, vienintelė žinoma darbovietė UAB ,,Euromanas", kurioje dirbo nuo 2021-05-31 iki 2021-06-04 (1 t., b. l. 135-137).

Teismas sulygino kaltinamojo vykimus per Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities sieną su konkrečiais automobiliais, ir parvykimais atgal be jų, su jo telefone esančia informacija, ir nustatė, kad kaltinamasis D. S. kalba rusų kalba su asmeniu ,,A.“ apie automobilius, siunčia įvairių transporto priemonių pirkimo-pardavimo dokumentus. 2022-10-01 jis siunčia informaciją apie automobilį ,,MAN TGX 26.460, VIN: (duomenys neskelbtini), vertė 30 000 eurų, o 2022-10-02 00:10 val. kaip vairuotojas su tokiu pačiu balniniu vilkiku MAN TGX26.460 valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-02 06:07 val. jau pėsčiomis be automobilio. 2022-10-01 jis siunčia informaciją apie automobilį ,,Mercedes-Benz Atego, VIN: (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 eurai, o 2022-10-02 kaip vairuotojas krovininiu automobiliu Mercedes - Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-02 15:20 val. pėsčiomis, kartu su juo grįžo ir kaltinamasis M. S., tačiau jau be automobilio. 2022-10-26 ,,A.“ prašo atspausdinti dokumentus, nurodo numerius (duomenys neskelbtini), kai 2022-10-21 19:36 val.- 2022-10-27 D. S. 15:31 val. kaip vairuotojas lengvuoju automobiliu BMW 730D valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-10-28 13:36 val. pėsčiomis, t.y. be automobilio. 2022-11-03 kaltinamasis D. S. siunčia ,,A.“ duomenis apie automobilius Mercedes Benz Atego“ VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys, automobilį ,,MAN TGL“ VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini), o 2022-11-07 D. S. 07:04 val. kaip vairuotojas krovininiu automobiliu Mercedes - Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Rusijos Federaciją, grįžo į Lietuvos Respubliką 2022-11-07 12:41 val. pėsčiomis, kartu vyko ir kaltinamasis M. S., be automobilio. Be to pažymėtina, kad minėta ,,A.“ po kaltinamojo sulaikymo jam skambino tą pačią dieną tris kartus (t. 1, b. l. 81-125).

Teismas įvertinęs šiuos duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamasis D. S. neabejotinai vertėsi automobilių prekyba kartu su sūnumi M. S., ir 2022 m. lapkričio 7 d.pas juos rasti pinigai buvo už parduotą Kaliningrado srityje automobilį Mercedes - Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini), dalis pinigų galėjo būti už anksčiau parduotus automobilius arba avansas už surtartą parduoti automobilį ,,MAN TGL“ VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaltinamasis nespėjo nuvaryti į Kaliningrado sritį, o ne gauti kaltinamojo M. S. už jo parduotą automobilį Tverės srityje. Be to pažymėtina, kad pagal kaltinamojo pateiktą įvykių versiją, kaltinamasis M. S. gyvendamas netoli Maskvos, atvykęs į Kaliningrado sritį atvykęs lėktuvu 2023 m. spalio 28 d. turėjo su savimi 20000 Eur pirkti butui Lietuvoje, jis juos 2022-10-28 13:39 val. atvykdamas į Lietuvos Respubliką pėsčiomis turėjo įvežti jų nedeklaruodamas, arba juos palikti kažkur saugoti Kaliningrado srityje, po to 2022 m. lapkričio 7 d. ryte išvykti su kaltinamuoju D. S. jo vairuojamu automobiliu Mercedes - Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini), grįžti be automobilio pėsčiomis, kai su automobiliu dau lengviau paslėpti jame pinigus, kas teismo vertinimu nėra logiška ir įtikėtina.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, daro pagrįsti išvadą, kad pas kaltinamąjį D. S. rasti grynieji pinigai nebuvo pinigai, jo sūnaus M. S. gauti už parduotą automobilį Rusijos Federacijoje pagal jo pateiktus dokumentuis, o buvo gauti užparduotus automobilius Kaliningardo srityje, kuriuos jis pardavinėjo kartu su savo sūnumi M. S.. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į jo vykimus į Kaliningrado sritį vienam ir kartu su sūnumi, kai vykstama sistemingai su užsienio valstybėse registruotais automobiliais į Kaliningrado sritį, po to grįžtama pėsčiomis; į tai, kad kartu per muitinės postą vykęs D. S. niekur nedirba, jokių pajamų negauna, jo vardu buvo įregistruota ir išregistruota daug automobilių, nors jis jokios veiklos nevykdo; į tai, kad įvykio dienos ryte išvyko į Kaliningardo sritį su automobiliu automobiliu Mercedes – Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo 2022 m. lapkričio 3 d., automobilio vertė 6302,52 Eur; taip pat įgijo automobilį MAN KST01, v/nr (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21000 Eur, jo duomenys šių automobilių registracijos dokumentuose nurodyti kaip savininko. Tokiu atveju jis turėjo tiesioginį suinteresuotumą nedeklaruoti muitinėje gabenamų pinigų virš 10000 Eur, kad nereiktų pateikti pinigų kilmę įrodančių dokumentų, ir nepaaiškėtų jo veikla parduodant automobilius, nereiktų deklaruoti pajamų, ir mokėti mokesčių.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad jų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis D. S. turėjo tyčią pažeisti nustatytą pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarką ir atskleidžia jo subjektyviuosius veikos požymius, apibūdinančius tiesioginę tyčią įvykdyti kontrabandą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 199 straipsnio 1 dalyje. Padarytas baigtinis nusikaltimas, nes kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi kaltinamasis D. S. vykdamas per muitinės postą deklaravo neteisingai gabenamą pinigų sumą, t. y. 9500 Eur, kai iš tikrųjų su savimi gabeno 10 165 eurus ir 200 JAV dolerių, kurių bendra vertė pagal įvykio dienos 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį 10365 Eur viršijo 150 MGL (7500 Eur), šių pinigų nedeklaravo, nepateikė privalomos rašytinės deklaracijos, t. y. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199 styraipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis D. S. pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymas baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis D. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo pavojingumas nebuvo didelis, kadangi nedeklaruotų pinigų suma 10000 Eur sumą viršija 365 Eur sumą. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis baustas už KET pažeidimus, kas rodo, jog jis linkęs pažeisti įstatymus (1 t., b. l. 142). Duomenų apie jo teistumą nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo skirti kaltinamajm laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti švelnesne bausme, t.y. bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skirta bauda nuo 100 iki 4000 MGL (50 eurų) dydžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, į tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nėra atsakomybę švelninančių aplinkybių, dėl ko jam minimali bausmė negali būti skirtina, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jam skyrus 130 MGL baudą. Kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 7 d. 12 val. 50 min. (t. 2, b. l. 110-114), paleistas iš laikino sulaikymo 2022 m. lapkričio 8 d. 10 val. 31 min. (t. 2, b. l. 117-120), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikymo laikas (dvi dienos), jas prilyginant 4 MGL baudos (200 Eur).

V. Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai, t.y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Pagal teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo kontrabandos ir kitose baudžiamosiose bylose, turi būti vadovaujamasi turto konfiskavimo proporcingumo principu. LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, konstatuota, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo. Pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą. EŽTT savo sprendimuose yra konstatavęs turto konfiskavimo neproporcingumą, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikoma asmenims, per valstybės sieną gabenusiems teisėtos kilmės pinigus, tačiau neįvykdžiusiems deklaravimo pareigos. Todėl nagrinėjamoje byloje, svarstant turto konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti Konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu reikšmingą EŽTT praktiką. Pagal EŽTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje, pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą, ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma, ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai, konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui, ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Valstybės kaltintoja baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavią, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, pinigus paimtus iš kaltinamojo kaip nusikalstamos veikos dalyką konfiskuoti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo D. S. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos ir jokiais duomenimis nepagrįstos kilmės, t.y. kad jie buvo kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai, nepagrindžiant galimybės jas turėti. Teismo vertinimu pinigai buvo gauti iš teisėtos veiklos - automobilio pardavimo, tačiau toks pardavimas vėliau turi būti deklaruotas, ir sumokėti atitinkami mokesčiai. Kaltinamajam nėra inkriminuotas pinigų, kuriuos gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtas įgijimas, to neįrodinėjo ir valstybės kaltintoja, todėl taip pat negalima teigti, kad jie yra įgyti neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nepaneigta, kad nuteistasis gabeno asmeninius teisėtos kilmės pinigus. Taip pat byloje nenustatyta ir nėra gauta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad pinigai, kuriuos nepateikęs muitinės kontrolei gabeno kaltinamasis būtų gabenami turint tikslą juos neteisėtai panaudoti, t. y. kokiai nors neteisėtai veiklai. Pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tik reikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur, todėl Lietuvos Respublikos valstybė dėl kaltinamojo veiksmų nepatyrė jokios finansinės žalos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į Lietuvos teismų ir EŽTT praktiką, kurioje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t.y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą, daro išvadą, kad nuteistajam D. S. paskirta bausmė 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, todėl neskirtina.

VI. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam D. S. 2022-11-08 Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyr. tyrėjos G. M. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 123-126); dokumentų paėmimas, paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 127-130); įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigotas registruotis Prienų rajono policijos komisariate kiekvieną savaitės pirmadienį (t. 2, b. l. 133-136). 2023 m. birželio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi nutarta panaikinti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniai įrodymai – 10165 eurai, paimti 2022-11-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (D. S.) - 2023-02-07 įnešti saugojimui į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos depozitinę banko sąskaitą ,,Medicinos banke", sąskitos Nr. LT807230000000120020. (t. 1, b. l. 73); 200 JAV dolerių, paimti 2022-11-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (D. S.) - 2023-02-07 įnešti saugojimui į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos depozitinę banko sąskaitą ,,Medicinos banke", sąskaitos Nr. LT807230000000120020. (t. 1, b. l. 74) nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini D. S.. Daiktinis įrodymas - 2022-11-30 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės raštu reg. nr. 2RE-6497 pateiktas kompaktinis diskas (1 vnt) su vaizdo įrašais, saugomu voke prie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-4-00072-22 medžiagos; nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos kaip jos medžiaga. Identiškos informacijos išrašai iš mobiliojo ryšio telefono ,,Redmi 6" IMEI1 nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 nr. (duomenys neskelbtini) (D. S.) - saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus išorininiame kietąjame diske ,,Toshiba“ S/N: 11DT0DFTSBG, Muitinės kriminalinėje tarnyboje Kauno skyriuje adresu Kaunas, Jovarų g. 3; nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Pripažinti kaltinamąjį D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ( 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija, paskelbta TAR, 2023, Nr. 2023-08475, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalies ( 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21859), ir jam paskirti 130 MGL (6500 Eur) baudą.

Įskaityti į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalį, kaltinamojo išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 7 d. 12 val. 50 min. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 10 val. 31 min., jas prilyginant 4 MGL baudos (200 Eur), ir nustatyti, kad nesumokėtos baudos dalis yra 6300 Eur. (šeši tūkstančiai trys šimtai eurų).

Nuteistajam išaiškinti, kad paskirta bauda - 6300 Eur (šešii tūkstančai trys šimtų eurų) turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-541-1021/2023; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuteistajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus –10165 eurus, 200 JAV dolerių nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, gražinti D. S..

Daiktinį įrodymą - kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip jos medžiaga.

Daiktinius įrodymus - informacijos išrašus iš kaltinamojo D. S. mobiliojo ryšio telefono ,,Redmi 6", saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus išorininiame kietąjame diske ,,Toshiba“ S/N: 11DT0DFTSBG, Muitinės kriminalinėje tarnyboje Kauno skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.