Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintvidas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „Prekybos namai „Milon“ prašymą dėl Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Suinteresuotas asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „Prekybos namai „Milon“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas UAB „Gintvydas“ 2009 m. spalio 2 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu atidėti ir išdėstyti Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo vykdymą. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bet kokius skolos išieškojimo veiksmus, kol nebus išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Vienas iš prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų reikalavimų yra įtvirtintas CPK 368 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Gintvydas“ teigia, kad įstatymo leidėjo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido, nes apie proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą sužinojo tik 2011 m. vasario mėnesį, kuomet Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas UAB „Gintvidas“ prašymas atidėti ir išdėstyti Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo vykdymą Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl proceso atnaujinimo pagrindas, kurį pareiškėjas įvardina kaip aiškią teisės taikymo klaidą, padarytą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, pareiškėjui paaiškėjo tik 2011 m. vasario mėnesį, tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo minėtos nutarties priėmimo, teisėjų kolegija, įvertinusi šio proceso atnaujinimo pagrindo specifiškumą, ginčo pobūdį ir jo baigties pasekmes byloje dalyvaujančių asmenų turtiniams interesams, nusprendžia pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti paduotu nepraleidus įstatymo leidėjo nustatyto 3 mėnesių termino ir išnagrinėti šį prašymą iš esmės (CPK 368 str.).

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentų, pareiškėjas įrodinėja egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtiną proceso atnaujinimo pagrindą – pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisines nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad: „Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. Nr. 3K-3-183/2011, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-121/11, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008). Be to, „klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, tai yra tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-110/2011, 2007 m. vasario 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2007, 2005 m. vasario 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-130/2005).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kaip aiškias teisės taikymo klaidas nurodo dvejopo pobūdžio aplinkybes. Pirma, pareiškėjas teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas ir leisdamas Lietuvos Respublikoje vykdyti Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą, pažeidė tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – „Dvišalė Sutartis“) 52 straipsnio 2 punktą, nes Rusijos Federacijos teismai nei karto pareiškėjui neįteikė šaukimo lietuvių ar kita jam suprantama – anglų kalba. Antra, ieškovas teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą padarė procedūrinių pažeidimų, kadangi Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo teisėjas 2009 m. birželio 19 d. raštu neatsakė į Lietuvos apeliacinio teismo pateiktus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Dvišalės Sutarties 56 straipsnio 1 punktą teismas gali atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimą, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą. Pagal Dvišalės Sutarties 52 straipsnio 2 punktą būtent asmuo, kuris kreipiasi dėl teismo sprendimo pripažinimo ar leidimo vykdyti turi pateikti įrodymus, kad šaukimas kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo įteiktas tinkamai. Dvišalės Sutarties 9 straipsnio, kuriame reglamentuota dokumentų įteikimo tvarka, 1 punkte įtvirtinta, jog įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti.

Nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas (atsakovas) UAB „Gintvydas“ buvo tinkamu būdu informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko (b.l. 6-13, b.t. Nr. 2T-85/2009). Iš Rusijos Federacijos Septynioliktojo arbitražinio apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimo bei Uralo apskrities federacinio arbitražo teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo matyti, kad apeliacinį ir kasacinį procesą inicijavo pareiškėjas UAB „Gintvydas“ (b.l. 14-27, b.t. Nr. 2T-85/2009). Be to, pats pareiškėjas UAB „Gintvydas“ prašyme dėl proceso atnaujinimo neneigė, kad jam buvo įteikti šaukimai į Rusijos Federacijos teismuose vykstančius teismo posėdžius (b.l. 20-21, b.t. Nr. A2-1-186/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo atsisakęs priimti Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo siųstų šaukimų į teismo posėdžius dėl to, kad jie buvo pareiškėjui pateikti nesuprantama rusų kalba. Priešingai, iš Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo gauti pareiškėjo UAB „Gintvydas“ procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos teismų siųstus procesinius dokumentus, parengtus rusų kalba, priėmė bei rusų kalbą suprato, nes pats pareiškėjas procesinius dokumentus Rusijos Federacijos teismams pateikinėjo rusų kalba, o ne lietuvių ar anglų kalba su vertimu į rusų kalbą (b.l. 29-35, b.t. Nr. 2T-85/2009). Šią teisėjų kolegijos padarytą išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas UAB „Gintvydas“ ir suinteresuotas asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „Prekybos namai „Milon“ sutartį (dėl kurios netinkamo vykdymo vyko ginčas Rusijos Federacijos teismuose) pasirašė tik rusų kalba (b.l. 48-59, b.t. Nr. 2T-85/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą bei tarpusavio ryšį, taip pat vadovaudamasi įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.) ir remdamasi logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė iš Rusijos Federacijos Permės arbitražo teismo siųstus procesinius dokumentus, įskaitant ir teismo šaukimus, nes šie procesiniai dokumentai buvo parengti pareiškėjui suprantama rusų kalba. Vadinasi, pareiškėjui UAB „Gintvydas“ buvo tinkamai bei nepažeidžiant Dvišalės Sutarties teisinių nuostatų įteiktas šaukimas į Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo posėdį. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nebuvo padaryta jokia teisės normų, reglamentuojančių Rusijos Federacijos teismų procesinių dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, taikymo klaida. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus pareiškėjo UAB „Gintvydas“ argumentus, kuriais jis įrodinėja netinkamą procesinių dokumentų formą ir įteikimo tvarką kaip proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo UAB „Gintvydas“ argumentus, kuriais jis įrodinėja kaip teisės taikymo klaidą aplinkybę, kad Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo teisėjas 2009 m. birželio 19 d. raštu neatsakė į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą, kuriuo buvo prašyta pateikti tarp UAB „Gintvydas“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „Prekybos namai „Milon“ sudarytos sutarties nuorašą ir nurodyti, ar į bylą buvo pateiktas šios sutarties originalas (b.l. 105-108, b.t. Nr. 2T-85/2009). Pareiškėjas UAB „Gintvydas“ nenurodė nei kokias teisės normas Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė, atlikdamas minėtus procesinius veiksmus, nei kaip minėti Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai veiksmai nulėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties neteisėtumą. Kitaip tariant, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, jog šios aplinkybės sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo turinį (CPK 12 ir 178 str.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas iš naujo kelia teismo jau surinktų ir ištirtų įrodymų pakankamumo klausimą bei iš naujo bando dar kartą išspręsti byloje kilusį ginčą savo naudai. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas proceso atnaujinimo institutu, turint neteisėtą tikslą vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurie yra pareiškėjui nepalankūs, vykdymą, už ką pareiškėjui gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 18 str., 95 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas UAB „Gintvydas“ neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo –aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, egzistavimo, todėl jo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12 str., 178 str., 368 str., 370 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalimi, 367 straipsniu ir 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintvidas“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „Prekybos namai „Milon“ prašymą dėl Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.