Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo RAB „Prekybos namai „Milon“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnis reglamentuoja užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygas ir šio straipsnio penktojoje dalyje nurodyta, kad užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 50 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Minėtos sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Atsiliepime į prašymą atsakovas UAB „Gintvidas“ teigia, kad Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražiniame teisme nagrinėta byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu minėto atsakovo argumento. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnis numato, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip; jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas; Susitariančiųjų Šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo turinys patvirtina, kad RAB „Prekybos namai „Milon“ ir UAB „Gintvidas“ sutarties 10.2 ir 10.3 punktais susitarė, kad šalių ginčai ir nesutarimai bus nagrinėjami Permės srities arbitražiniame teisme (dabar – Permės krašto arbitražinis teismas), taikoma teisė – Rusijos Federacijos įstatymai. Atsakovo teigimu, RAB „Prekybos namai „Milon“ ir UAB „Gintvidas“ sutartimi buvo susitarę šalių ginčus ir nesutarimus spręsti arbitražiniame (komerciniame) teisme, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsniu, byla turėjo būti nagrinėjama išimtinai Lietuvos teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo UAB „Gintvidas“ į bylą pateikta RAB „Prekybos namai „Milon“ ir UAB „Gintvidas“ sutarties kopija (b.l. 48-57) nepatvirtina, jog šalys buvo susitarusios ginčus ir nesutarimus spręsti arbitražiniame (komerciniame) teisme, o ne Permės srities arbitražiniame teisme, kaip buvo konstatuota Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendime, kadangi į bylą pateikta sutartis yra pasirašyta tik UAB „Gintvidas“ ir nėra pasirašyta RAB „Prekybos namai „Milon“. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas šalių sudarytos sutarties paskutinis puslapis (b.l. 58-59), kuriame nurodyti sutarties 14.1-14.5 punktai bei yra sutarties šalių parašai, nepatvirtina, jog sutarties 10.2-10.3 punktais buvo susitarusios ginčus ir nesutarimus spręsti arbitražiniame (komerciniame) teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 53 straipsnį Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinis teismas pateikė į bylą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriamas šalių sutarties turinys ir kad atsakovas UAB „Gintvidas“ nepateikė pareiškimo dėl šio įrodymo suklastojimo.

Nėra pagrindo netikėti Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo turiniu dėl šalių sutartimi nustatyto ginčo pagal sutartį teismingumo ir pateiktu į bylą minėtu paaiškinimu.

Bylos duomenys apie šalių sutartį ir jos vykdymą patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 780-788 straipsnių reikalavimus byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ir šalys sutartimi nepakeitė išimtinės teismų kompetencijos (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 str. 2 d.).

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Gintvidas“ apie procesą buvo informuotas. Prašomas pripažinti teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 7). Byloje nėra duomenų, kad dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas dėl skolos priteisimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje prašomą Rusijos Federacijos teismo sprendimą nėra.

Pareiškėjas prašo ne tik pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą dėl skolos priteisimo, bet taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 54 straipsnyje nustatyta, jog sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti antstoliui vykdyti gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d.). Siekdami pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjai turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdami šios nutarties nuorašą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą dėl skolos priteisimo.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.