Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis priėjęs pamatė, kad toje gertuvėje yra įstatyta nuplėšta skardinė nuo 0,3 litro talpos gėrimo - ant tos vietos, kuri skirta gerti vandeniui, buvo užmauta skardinė ir tas vaikinas ją uždėjęs sukinėjo, lyg bandydamas pritvirtinti, lyg kažką spaudė, atrodė, kad lyg nori pritvirtinti ir palikti. Kaltinamasis nurodo nematęs, kaip ta skardinė atsidūrė pas vaiką. Ta skardinė buvo suplėšyta, buvo nuplėštas viršus, ji buvo atvira abiem galais, nes kai tas vaikas movė tą skardinę, buvo toks vaizdas, kaip darytųsi karūna. Skardinės uždėjimo ant gertuvės nematė, tik matė, kaip vaikas vieną ranką uždėjęs ant to apvalumo, kur skirta gerti, sukinėjo, dar kažką spaudė, darinėjo, reguliavo, krėtė kažkokią šunybę. Kaltinamasis praeidamas atsisuko ir paklausė „Ką čia dirbi?“. Vaikinas pradėjo tujintis, sakė: „Ko tu nori, ar čia tavo?“ Kaltinamasis atsakęs „Bet ir ne tavo“. Vaikinas jam liepė eiti, kur ėjęs, čia neaiškinti ir jis toliau sukinėjo tą skardinę. Kaltinamasis pasakė „baik išsidirbinėti“, bet vaikinas toliau staipėsi, susižvalgė su draugais, juokėsi ir nekreipė į kalinamąjį dėmesio, jis paspaudė gertuvės mygtuką ir bėgo vanduo. Kaltinamasis jam liepė trauktis nuo gertuvės ir tuo metu žengė link jo, norėdamas jį pavaryti į šoną ir tikėdamasis, kad jį sudrausmins kaltinamojo kūno kalba, tikėjosi, kad einant ir sakant „traukis į šoną“, vaikas atsitrauks, bet tas vaikas, pamatęs kad kalinamasis eina ištiesta ranka, lenkėsi ir stengėsi savo veidu kaltinamajam suduoti į galvą. Kaltinamasis nesitikėjo tokio elgesio, todėl norėjo vaikinui pataikyti į petį, tačiau kai vaikinas lenkėsi, vietoj to, kad jam pataikyti į petį, kaltinamasis vaikiną paėmė už sprando. Tuo metu, kai vaiką laikė už kaklo, nebuvo jokių objektyvių požymių, kad jam realiai skaudėjo. Gali būti, kad galėjo skaudėti, nes bet koks kontaktas gali būti skausmingas, bet šiuo atveju tas vaikas nejautė jokio skausmo, nebuvo jokių objektyvių požymių, kad jam realiai skaudėjo, vaikinas nedejavo, neprašė paleisti. Gavosi taip, kad iš netikėtumo kaltinamasis vaikiną apsikabino, o šis susimėtė ir jie apsistumdė. Kai jie buvo apsikabinę prie gertuvės, svirduliavo ir bandė stovėti ant kojų, vaikinas vietoj to, kad sakytų „paleisk“, sakė: „ką tu čia, seni, vaidini, ką tu čia man darysi“. Kaltinamasis įsikibo už gertuvės, o vaikinas jį traukė atgal, sakė „ką tu čia, seni, vaidini, ką tu čia padarysi“. Kaltinamasis tam vaikinui nesiruošė nieko daryti, jį paleido ir sakė „ko tu čia išsidirbinėji, kas čia vyksta?“, o vaikinas atsakė „ko tu čia nori, eik tu gydytis“. Kaltinamasis nurodė, kad iškvies policiją, į ką vaikinas atsakė “ „ką čia ta policija“. Visas jų fizinis kontaktas vyko kelias akimirkas - kokias 10 sekundžių. Vėliau, kai atsitraukė nuo vaiko, kaltinamasis pamatė iš savo rankos bėgantį kraują, bet nesuprato, kada vaikinas jam įpjovė. Tas paauglys jam ranką galėjo sužaloti tuo metu, kai jie lingavo, stumdėsi. Kaltinamasis vėliau tą sulaužytą skardinę, kuri jau buvo numesta gertuvės dubenyje, paėmė ir išmetė į šiukšliadėžę kažkur atokiau, nes po ranka nebuvo šiukšlinės.

Nurodė, kad buvo pikta, kad nieko negali padaryti. Pagal elgesį, pagal kalbėjimo manierą, pagal amžių tas vaikas į vaiką nebuvo panašus, jis atrodė kaip 16-17 m., tie kiti šalia buvę vaikai vizualiai buvo gerokai jaunesni už nukentėjusįjį.

Kalbėdamas su vaiku, jokių įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių nevartojo, jį tik drausmino, o vaikas jį tujino. Jo priėjimo prie to vaiko tikslas - kad tas vaikas nutrauktų išsidirbinėjimą toje gertuvėje, jis norėjo tik įspėti, kad vaikas nustotų laužyti tai, kas ne jo. Vaikui į dantis nesudavė. Iš pykčio ir nevilties, kad pats save pastatė į kvailio vietą ir tam vaikinui nieko negali padaryti, atsitraukdamas prieš nosį tam vaikui padarė veiksmą, panašų į sprigtą, tačiau kontakto su tuo vaiku šio veiksmo metu nebuvo, jis vaikui pasakė „eik tu iš čia“, apsisuko ir nuėjo.

Paaiškino, kad ant gertuvės uždėta skardinė yra vandalizmas, nes žmogus negali atsigerti. Tai yra neestetiška, nehigieniška. Kai žmogus norės atsigerti, to padaryti negalės, nes bus nehigieniška. Uždėta ant gertuvės skardinė galėjo sugadinti gertuvę.

Vėliau socialiniuose tinkluose pamatė, kad yra ieškomi įvykio liudininkai. Galvojo, kad ieškoma dėl to vandalizmo, susisiekė su tyrėju ir kitą dieną pats prisistatė. Sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi kreipėsi vaiko mama.

Apklaustas liudytoju teisme, policijos pareigūnas R. V. parodė, kad atliekant pareigas, registravo pranešimą policijai. Tuo metu buvo vakaras, po 20 val. į policijos komisariatą atvyko mama su paaugliu sūnumi, vaikas buvo apie 15 metų. Jie informavo, kad (duomenys neskelbtini) parke tas vaikas buvo su draugais, sukonfliktavo su grupe suaugusių dėl kažkokio vandens, tarp kurių buvo du vyrai ir moteris su šunimi. Vienas iš tų vyrų prieš vaiką panaudojo fizinę prievartą, sugriebė ar kažką norėjo padaryti. Įvykis buvo registruotas registre. Vaiko mama pasakojo, kad prie vaiko prikibo suaugę ir kažką bandė padaryti. Po įvykio buvo praėjus valanda laiko, į įvykio vietą buvo išsiųstas policijos ekipažas, tačiau tą dieną nieko nesulaikė, o po to vaikas ir jo tėvai bendravo su Operatyvinės grupės tyrėju.

Nurodė, kad tą vaiką matė, bet neatsimena, kad vaikas kraujuotų. Vizualiai neatrodė, kad vaikui reikalinga medikų pagalba. Neatsimena, ar buvo rodomi vaiko sužalojimai, galėjo rodyti. Nematė, kad kas nors filmuotų, fotografuotų tuos sužalojimus.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. Č. parodė, kad buvo rugsėjo 12 d., sekmadienio vakaras, ji su vyru buvo namuose. Vyras sulaukė skambučio iš vidurinio sūnaus, kuris pranešė apie incidentą parke, kad vyresnis brolis buvo užpultas. Vyras, kalbėdamas telefonu su sūnumi, jam liepė parvažiuoti dviračiu namo. Po skambučio atstovė atvažiavo prie parko. Vaikas pasakojo, kad parke buvo nuo pietų, su juo buvo jaunesnis brolis ir mergaitė, jie žaidė parke, kad gertuvėje buvo įkištas pagaliukas ir vanduo taškėsi į šonus, o jie žaidė su tuo fontanu. Berniukai pasakojo, kad jie turėjo 19 val. mergaitę palydėti namo. Kadangi ji neturėjo telefono, tai vidurinysis sūnus žiūrėjo į laiką, kada bus laikas ją palydėti namo.

J. pasakojo, kad jis pajautė, kad jį kažkas sugriebė už sprando. Ant sprando buvo žymės – kraujosruvos. Vaikas sakė, kad jis nieko blogo nedarė, tik žaidė su tuo fontanėliu. Kažkokio pagrindo laužyti gertuvę jie neturėjo. Jis sakė, kad spaudė tą fontanėlį. Kadangi fontanėlyje kažkas buvo įkišta, taškėsi vanduo, vaikams buvo juokinga. Sūnus pasakojo, kad buvo kažkokia skardinė, kad jie laistėsi, taškėsi ir gaudė vandens srovę į tą skardinę. Kad ta skardinė buvo kiaura, atstovė sužinojo tik teisme.

Atstovė su vyru ir vaiku po įvykio nuvyko į policijos komisariatą, bet prieš tai paskambino telefonu 112 ir jie visą laiką stovėjo aikštelėje laukdami, kada priims policijos komisariate, nes policijos komisariatas buvo užrakintas. Priėmė policijoje prie langelio. Buvo parodytos žymės ant vaiko sprando, policininkai liepė nusifotografuoti. Stovint prie policijos langelio, vyras sūnaus kaklą fotografavo savo telefonu. Mano, kad pareigūnai turėjo matyti, kai fotografavo. Tyrėjas tuo metu buvo išvykęs, bet apie 23 val. atstovė sulaukė tyrėjo skambučio. Tyrėjui papasakojo tai, ką jai buvo pasakojęs vaikas.

Nurodė, kad sūnus pasakojo, kad kai vyras laikė jį suėmęs už sprando, bandė veidą įkišti į tą fontanėlį, kur bėga vandens čiurkšlė. Vaikas sakė, kad kai jam sugriebė už sprando, jis laikė užspaudęs tą mygtuką, kad nepradėtų bėgti vanduo. Vaikas pasakojo, kad šalia stovėjo skardinė, jis griebė tą skardinę ir kirto tam žmogui per rankas. Kai sūnus vyrui perrėžė per rankas, šis atsitraukė. Kada vyras atsitraukė, vaiką paleido, tas vyras žengė atgal ir davė vaikui sprigtą per dantis. Vaikas sakė, kad tuo metu jis užsimerkė ir nespėjo pamatyti. Sūnus namuose parodė, kaip viena ranka jis kažkaip laikėsi už mygtuko, o kita ranka kirto vyrui per ranką. Gal ir buvo kažkokie veiksmai atlikti su skardine, bet, kiek atsimena, tik grįžus namo, apie skardinę buvo kalba, kad ja buvo gaudoma vandens čiurkšlė, bet apie skardinės plėšymą, draskymą kalbos nebuvo.

Sūnus jai sakė, kad nežino ir nesuprato, kodėl tas vyras prie jo priėjo. Tas vyras kažko klausė, sakė: „ką jūs darot?“. Turbūt buvo kažkoks apsižodžiavimas, to tiksliai pasakyti negali.

Nurodo, kad ant sūnaus sprando matė kraujosruvą, tai buvo kaip trijų pirštų žymės. Iš pradžių jos buvo rausvos, bet ganėtinai ryškios. Kitą dieną tos spalvos pradėjo keistis. Sprandas buvo ganėtinai raudonas. Vaikas skundėsi skausmu. Sprando jam labai ilgai neskaudėjo, bet jis skundėsi dėl dantų, keletą dienų jautė dantų maudimą, net negalėjo jų valytis, valgyti, jautė žandikaulio maudimą. Sekančią po įvykio dieną pasiskambino į polikliniką dėl dantų. Kadangi talonų pas gydytoją nebuvo, buvo pasikalbėta telefonu, joks gydymas nebuvo paskirtas. Į ligoninės priėmimą dėl sužalojimo fiksavimo iš karto po sužalojimo neskambino.

Telefonu keletą dienų kalbėjo su tyrėju. Tyrėjui kaklo nuotrauką pateikė, kai pas jį atėjo. Nusikalstama veika buvo rugsėjo 12 d., o rugsėjo 16 d. 14.30 val. atsirado pareiškimas. Kada tyrėjas pasakė, tada ir atėjo. Po labai ilgo laiko davė siuntimą pas teismo mediką, bet buvo per vėlu, ant sprando jau nebuvo jokių žymių.

Nukentėjusysis nepilnametis J. Č., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, psichologei ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą, 2021 m. lapkričio 10 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu jis nurodė, kad įvykis vyko per jo atostogas 2021 m. vasarą, tuomet nereikėjo eiti į mokyklą. Su mažesniuoju broliu J. T. ir drauge D. F. buvo parke. Po kiek laiko jo draugei reikėjo eiti namo. Eidami pamatė fontaną, iš kurio buvo galima gerti vandenį. Jis pradėjo žaisti su fontano gėrimo mygtuku. Viskas vyko 18.30 val. Jam iš nugaros pusės priėjęs nepažįstamas žmogus griebė jį už sprando (sprandas buvo nuogas), jis nesuprato, kas vyksta, to vyro ateinant nematė. Tuo metu jo ranka buvo ant fontano mygtuko. Tas priėjęs žmogus jam už sprando laikė apie 5 min., žmogus klausė, kodėl jis sulaužė fontaną, jis atsakė, kad nieko nelaužė. Tada vyras spaudė jo galvą į fontano metalinę dalį. Jis paėmė suplėšytą į tris dalis skardinę, kuri stovėjo ant fontano mažos metalinės dalies ir perbraukė ja žmogui per dilbį iš vidinės pusės. Jis perbraukė skardine per ranką tam žmogui, kad šis paleistų jo sprandą. Po to tas žmogus nuėmė ranką nuo jo sprando ir nuėjo prie savo draugų. Vėliau vyras priėjo prie jo, jam sprigtu sudavė į priekinius dantis ir nuėjo. Nurodė, kad kai vyras jį paleido, jie apsižodžiavo. Jis neatsimena, ar vyras buvo paminėjęs policiją. Kai vyras laikė jį už sprando, jie nesistumdė, jis rankas laikė atsirėmęs į fontaną, bandė atsistumti. To žmogaus jis nestūmė, neaptaškė vandeniu.

Kai vyras priėjo prie jo ir sudavė jam per dantis, jis išsigando ir užsimerkė. Viskas vyko apie 10 min. Tuo metu, kai vyras sugriebė už sprando, jam skaudėjo. Kai vyras nuėjo, sprandą dar jautė. Ant kaklo liko žymė - buvo raudona linija ir nago įspaudas. Žymę ant kaklo jis buvo nufotografavęs, bet vėliau ištrynė, nes nežinojo, kad prireiks. Kai jam sudavė į dantis, tą vietą skaudėjo kelias savaites. Dantys liko sveiki, bet po sudavimo sprigtu jis negalėjo atkąsti kieto maisto. Po to įvykio jam buvo baisu.

Nurodė, kad jo brolis ir draugė stovėjo 2-3 m. atstumu, jie matė, kas vyksta, bet nieko nedarė ir nesakė, nes jie buvo per maži, kad ką nors padarytų prieš suaugusįjį. Vyro draugai stovėjo nuo jo kelių metrų atstumu, moteris turėjo šunį. Moteris sakė vyrui, kad paliktų jį ramybėje, tačiau jo apginti nebandė. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Ką jam parke sakė žmogus, jis visko neatsimena, tik pamena, kad žmogus jį pavadino durneliu. Jis mano, kad vyras su juo taip elgėsi, nes tas vyras manė, kad jis sulaužė fontaną, tačiau iš tikrųjų jis nieko nedarė, o prieš jį vaikai jau buvo įkišę pagaliuką fontane, kur bėga vanduo (tomas (toliau - t.) 1, bylos lapas (toliau-b. l.) 46-48.

Mažametis liudytojas J. T., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, psichologei ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą, parodė, kad jis, jo brolis J. ir draugė D. sekmadienį ėjo prie fontano (duomenys neskelbtini) parke. Dar iki jiems ateinant vaikai įdėjo mažą pagaliuką į tą fontaną ir sulaužė tą fontaną. Jiems būnant prie fontano, atėjo nepažįstami du vyrai ir moteris. Vienas vyras priėjo ir paklausė, kodėl jie sulaužė fontaną, brolis sakė, kad ne jie. Tada vyras pagriebė brolį už kaklo, paėmęs už kaklo laikė apie 5 minutes ir tempė link fontano. Tuomet J. rado skardinę, kuri buvo priekyje prie šunų fontano, suplėšė ją ir perpjovė vyrui ranką. Toje rankos vietoje buvo raudona, bet kraujas nebėgo. J. skardinę suplėšė rankomis dar prieš tai, kai vyras atėjo ir paėmė už kaklo. Skardinė buvo padėta prie fontano ant tos vietos, kur bėgo vanduo. Kodėl J. suplėšė skardinę, jis nežino. Po to ant J. kaklo buvo baltos spalvos dėmė. Jis su drauge buvo nuo to vyro ir J. arčiau nei 1 metro atstumu. J. sakė, kad kai jį pagriebė už kaklo jam skaudėjo, bet J. nelabai verkė. Kai vyras J. paleido, truputį nuėjo, paskui atsisuko ir davė sprigtą. Kai vyras davė sprigtą J., mažametis liudytojas matė, kad pataikė, nes stovėjo iš kairės pusės ir viską matė. Sprigtą davė po to, kai J. jam įpjovė. J. sakė, kad po sprigto jam skaudėjo, bet daugiau skaudėjo, kai jam spaudė už kaklo.

Nurodė, kad jis vyro klausė, kodėl J. tempė, o D. vyrui sakė, kad paleistų J. Telefonu įvykio nei vienas nefilmavo. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, juos galėjo matyti žmonės nuo parduotuvės ir iš parko. Pagalbos jie nekvietė. Vyras, kuris sugriebė J., sakė, kad jie sumokės, jeigu sulaužys fontaną, o jis tada iškvies policiją (1 t., b. l. 95-98).

Apklaustas liudytoju teisme, V. K., kaltinamojo brolis, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad įvykio dieną su žmona užsuko pas brolį. Kai atvažiavo, nusprendė visi eiti į (duomenys neskelbtini) parką pasivaikščioti. Vaikščiojo parke ir praeidinėjo pro prie vandens gertuvės buvusį jaunuolį, šalia to jaunuolio buvo ir mergaitė, aplink dviračiu važinėjo mažesnis berniukas. Negali pasakyti, ar kažkas iš vaikų filmavo įvykį. Liudytojas matė, kad tas jaunuolis kažką ranka darė gertuvei, bet neatkreipė į tai dėmesio. Liudytojo brolis atkreipė dėmesį, kas ten vyksta, ir praeidamas pasakė: „ką tu čia veiki, ar tau rankas niežti?“. Su tais žodžiais brolis sustojo, o liudytojas kelis žingsnius žengė į priekį. Šis pasakymas liudytojui buvo prielaida, kad jeigu brolis atkreipė dėmesį, reiškia, kad vaikas ten kažką niokojo, iš tokių brolio žodžių suprato, kad vaikas elgiasi netinkamai. Jaunuolis broliui atsakė: „koks tavo reikalas? Eik iš čia“. Į tai liudytojo brolis atsakė: „Tau gal policiją iškviesti?“. Jaunuolio atsakas į tuos žodžius buvo „eik, kur ėjęs“. Brolis pasakė: „kaip tu sau leidi kalbėti su mumis, snargly?“ Į tai tas jaunuolis atsakė, „ko tu čia aiškini, seni?“. Nustebino, kad jaunuolis nusišypsojo, lyg būtų patenkintas savo atsakymu. Kiek liudytojas paskui matė, jaunuolis ties ta vandens gertuve kažką spaudinėjo net ir kai jie visi stovėjo priešais jį. Tuo momentu liudytojo brolis stovėjo šalia to jaunuolio, tas jaunuolis purškė vandenį ir netyčia srovę nukreipė į liudytojo pusę. Liudytojas atsitraukė atgal ir pasakė: „Ką tu čia dirbi, žioply?“, nes jam toks paauglio elgesys suaugusiųjų atžvilgiu pasirodė nepriimtinas. Tuomet tas jaunuolis bandė nukreipti srovę į brolio pusę, brolis tada jau buvo paėjęs, kad jaunuolis nustotų tą vandenį purškęs. Viskas vyko labai greitai, bet buvo taip, kad brolis pridėjo ranką jaunuoliui ant nugaros. Tuo pačiu tas jaunuolis kaire ranka stūmė, o kita ranka bandė tą vandenį nukreipti į brolio pusę. Jaunuolis pastūmė brolį ir brolis prarado pusiausvyrą, atbulomis tarytum virto, kadangi jo ranka buvo ties to jaunuolio nugara, jis, kad nenugriūtų, sugriebė jaunuoliui už kaklo. Viskas vyko labai greitai, brolis sugriebė ir, atgavęs pusiausvyrą, atstūmė. Prieš sugriebiant už kaklo, brolio veiksmas buvo gestas, kad berniukas atsitrauktų, rankos judesys buvo kad atitraukti jaunuolį nuo gertuvės, gestas buvo iš už berniuko nugaros. Mano, kad brolis prilietė berniuką ranka, bet tas prilietimas nebuvo smūgio formos, o tik prilietimas, kad pastumti vaiką nuo gertuvės. Tada tas pats jaunuolis pasakė „tu neturi teisės taip daryti“, tada dar privažiavo kitas berniukas ir taip pat pasakė tą patį. Suprasdamas situaciją, liudytojas pasakė broliui, kad paliktų šitą žioplį ramybėje ir eitų. Tada, kiek matė, liudytojo brolis nemaloniai jausdamasis ar iš apmaudo dėl situacijos priešais nosį tam berniukui padarė sprigtą. Viskas vyko apie metro atstumu nuo liudytojo, aiškiai matė, kad sprigtas neužkabino berniuko, atstumas iki kūno buvo apie 5-7 centimetrai, berniuko veide nebuvo jokios mimikos ir jis neišleido jokio garso, nebuvo nieko, kas išduotų, kad vaikui bent jau suskaudo, tas vaikas nieko nesakė. Nemano, kad nuo sugriebimo už kaklo galėjo atsirasti mėlynės, nematė to vaikino jokių mimikos pasikeitimų, kurios išduotų skausmą. Po to liudytojas su žmona bei broliu nuėjo tolyn.

Nurodė, kad jo brolį tas jaunuolis pastūmė ir kai brolis atsitraukinėjo, matė ant brolio rankos kraujo siūlelį. Tas jaunuolis rankoje turėjo skardinę ir kai stūmė, ja broliui įbrėžė. Nežino, iš kur skardinė atsirado, ten buvo gėrimo skardinė, kiek supranta, ji buvo perplėšta per pusę, viena dalis buvo vaiko rankoje, o kita dalis - ant kažkurios gertuvės dalies.

Liudytoja N. M., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis V. - jos vyro brolis. Įvykio dieną grįžo namo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo pas V. pabūti kartu. Išėjo į parką pasivaikščioti, ji turėjo šuniuką. Vaikščiojant ji buvo su šuniuku paėjusi į priekį ir net nepastebėjo ten stovinčių vaikų, tik išgirdo, kad V. sako „ką čia darai?“, ji atsisuko ir atsistojo už savo vyro. Ji buvo susimąsčiusi, todėl nieko daug nesureikšmino. Atkreipė dėmesį, kad V. sudrausmino, atsisukusi pamatė, kad ten buvo mergaitė ir berniukas ir vienas vaikinukas buvo prie krano. Jai labiausiai įstrigo, kad tas prie krano stovintis vaikinukas labai įžūliai ir nepagarbiai kalbėjo su V. Kai V. pasakė „ką čia gadini, eik iš čia“, tas vaikas pasakė „eik iš čia, seni“. Ji pastebėjo, kad tai vaikinas neatsitraukia nuo to krano. Visą tą laiką ji dar nesuprato, kas vyksta, nes nematė pačios įvykio pradžios. Neatsimena ką, bet tas vaikas labai negražiai ir įžūliai bendravo ir atsakinėjo atgal. Dar įsidėmėjo, kad V. paklausė „ar tu nori, kad aš tau policiją iškviesčiau?“, ką vaikas atsakė, neįsidėmėjo, tik atsimena, kad labai įžūliai. Dar atsimena, kad tas vaikas pradėjo vandens čiurkšlę į jos vyro pusę nukreipinėti. Liudytoja mano, kad vaikinukas čiurkšlę norėjo nukreipti į V., nes visą tą laiką, kai V. jį drausmino, tas berniukas neatsitraukė, o ten stovėjo vietoje ir darė tą čiurkšlę. Kai V. stovėjo šalia, tas vaikinukas jį stūmė, o paskui, kiek suprato, tas vaikas nenorėjo nueiti nuo to fontano, toliau atsikalbinėjo. Berniukas V. stūmė kaire ranka, kad jis eitų nuo jo, jie abu palinko į gertuvės pusę. Ji matė, kad V. padarė lyg ir sprigtą, bet neatrodė, kad sudavė, nes tas vaikas kaip stovėjo pasipūtęs, taip ir stovėjo toliau. Sprigtas buvo suduotas pačią paskutinę sekundę prieš nueinant. Nei jos vyras, nei V. nemandagių žodžių vaikui nesakė.

(duomenys neskelbtini) tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) AVPK buvo gautas pranešimas, kad 190-19.30 val. (duomenys neskelbtini) parke nepažįstami du vyrai ir viena moteris griebė pranešėjo vaikui už kaklo, grūdo į fontaną, sudavė per dantis. Užpuolikai pasišalino. Dabar pranešėjas yra prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini), nori rašyti pareiškimą, komisariatas uždarytas. Nukentėjusio J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina A. Č. komisariate dirbantiems policijos pareigūnams nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prie fontano vyras, sugriebęs rankomis už kaklo, bandė įkišti jos sūnų J. Č. į fontaną. Kartu su vyru buvo moteris ir vyras su šunimi. Pasišalino nuo fontano link tilto į (duomenys neskelbtini) 22 val. 51 min. telefonu susisiekus su A. Č., ji paaiškino, kad apie 19 val. (duomenys neskelbtini) parke, prie statomos krepšinio aikštelės esančios vandens atsigėrimo vietos nepažįstamas vyras jos sūnaus veidą kišo į tą atsigėrimo vietą, o šis gindamasis šalia buvusia skardine vyrui sužalojo ranką, po ko sūnus sulaukė smūgio į veido sritį (bylos tomas (t. 1, b. l.) 1-3).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. nepažįstamas vyras dešinės rankos pirštais sugriebė pareiškėjos nepilnamečiui sūnui J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir dešinės rankos pirštais sudavė per dantis, po ko sūnus pajautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) parke (1 t., b. l. 15-22).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas be garso. Įrašo pradžia prasideda nuo Nr. 140 kameros „Parkas Tualetai S IP“ 2021-09-12, 19:02:15 val., filmuojama link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio parko teritorijoje įrengto viešojo tualeto. Matyti, kad šalia tualeto eina trys asmenys: priekyje eina šviesiaplaukė moteris ir vedasi baltos spalvos šunį. Už šios moters vienas šalia kito eina du vyrai. 19:02:23 val. minėti asmenys eina nuo viešojo tualeto link žaidimų aikštelės pėsčiųjų taku. 19:06:13 val. minėti asmenys prieina parke prie įrengto geriamo vandens fontano ir sustoja. Matyti, kad prie geriamo vandens fontano stovi vaikai. 19:06:33 val. trumpaplaukis, šviesių plaukų vyras prieina prie vaiko ir dešinės rankos pirštais sugriebia galimai už kaklo ar drabužių (vaizdo įraše aiškiai nematyti, kur sugriebia. Nuo 19:06:33 val. apie 14 sekundžių trunka šio vyro ir vaiko kontaktas, po ko vyras atsitraukia nuo vaiko, veiksmas trunka nuo 19:06:33 val. iki 19:06:47 val. Nuo 19:06:47 val. kompanija stovi ir galimai kalbasi tarpusavyje iki 19:07:47 val., vėliau nueina link (duomenys neskelbtini) aikštelės pusės, šios kameros įrašo laikas baigiasi 9:08:18 val., šiuo laiku minėti asmenys dingsta iš Nr. _140 kameros „Parkas Tualetai S IP“ vaizdo stebėjimo zonos.

2021 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 64) nurodoma, kad J. Č. apžiūros metu 2021 m. spalio 13 d. jo kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra; nesant šių žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą ir padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą; išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykio liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Kaltinamasis V. K. neigia sudavęs nukentėjusiajam ranka per dantis, jis nurodė, kad atsitraukdamas prieš nosį tam vaikui padarė veiksmą, panašų į sprigtą, tačiau kontakto su vaiku šio veiksmo metu tada nebuvo. Vaizdo įraše matyti kaltinamojo veiksmas ranka link nukentėjusiojo - lyg sprigtas. Nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad vyras jam sudavė į priekinius dantis sprigtu. Šią aplinkybę jis papasakojo ir motinai A. Č., tą ji patvirtino ir teisme. Pareiškime policijai A. Č. nurodė, kad nepažįstamas vyras jos sūnui sudavė per dantis. J. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad jis matė, kad vyras sprigtu J. pataikė. J. T. nurodė, kad jis stovėjo iš kairės pusės ir tai matė. Apie veiksmo, panašaus į sprigtą padarymą paliudijo ir liudytojas V. K., tik šis liudytojas nurodė, kad kaltinamasis padarė lyg ir sprigtą, tačiau liudytojas aiškiai matė, kad sprigtas neužkabino berniuko, atstumas iki kūno buvo apie 5-7 centimetrai. N. M., kaltinamojo brolio žmona, matė, kad kaltinamasis padarė lyg ir sprigtą link vaiko, bet neatrodė, kad sudavė.

Liudytojas V. K. pilnai nematė, ar kaltinamasis šio veiksmo metu kontaktavo su nukentėjusiuoju, liudytojo žmona N. M. taip pat paaiškino, kad neatrodė, kad kaltinamasis vaikui sudavė, tačiau šių liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes liudytojas yra kaltinamojo brolis, o liudytoja -brolio žmona, taigi akivaizdu, kad jų parodymai yra teisinantys kaltinamąjį.