Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-325-448/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
1-325-448/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-325-448/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32859-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant prokurorei L. M.-V.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. Č.,kaltinamajam V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nepilnametį J. Č., o būtent: tyčia sugriebė nukentėjusiajam J. Č. už kaklo ir jį laikė bei vieną kartą pirštais sudavė J. Č. į dantis, taip smurtaudamas nukentėjusiajam J. Č. sukėlė fizinį skausmą,

Apklaustas kaltinamuoju, V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 19.30 val. jis su broliu V. K. ir brolio žmona N. M. išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini) parką, ėjo pėsčiųjų taku. Brolio žmona turėjo šuniuką. Jiems beeinant tolumoje pamatė kažkokį sambrūzdį-kažkas vyko prie stacionarios gertuvės, ten stovėjo nepažįstami paaugliai ir kažką darė. Prie gertuvės stovėjo vienas berniukas, o šalia buvo berniukas ir mergaitė. Atrodė, kad ir berniukas, ir mergaitė turėjo rankose telefonus ir filmavo, ką darė trečiasis – prie gertuvės stovintis nukentėjusysis. Visą tą laiką, kol kaltinamasis ėjo link tos gertuvės, tie vaikai lakstė - tie du, kurie stovėjo toliau, lyg pastovėdavo, lyg pafilmuodavo, paskui nueidavo toliau, vėl pastovėdavo, pafilmuodavo, paskui vėl prieidavo.

Kaltinamasis priėjęs pamatė, kad toje gertuvėje yra įstatyta nuplėšta skardinė nuo 0,3 litro talpos gėrimo - ant tos vietos, kuri skirta gerti vandeniui, buvo užmauta skardinė ir tas vaikinas ją uždėjęs sukinėjo, lyg bandydamas pritvirtinti, lyg kažką spaudė, atrodė, kad lyg nori pritvirtinti ir palikti. Kaltinamasis nurodo nematęs, kaip ta skardinė atsidūrė pas vaiką. Ta skardinė buvo suplėšyta, buvo nuplėštas viršus, ji buvo atvira abiem galais, nes kai tas vaikas movė tą skardinę, buvo toks vaizdas, kaip darytųsi karūna. Skardinės uždėjimo ant gertuvės nematė, tik matė, kaip vaikas vieną ranką uždėjęs ant to apvalumo, kur skirta gerti, sukinėjo, dar kažką spaudė, darinėjo, reguliavo, krėtė kažkokią šunybę. Kaltinamasis praeidamas atsisuko ir paklausė „Ką čia dirbi?“. Vaikinas pradėjo tujintis, sakė: „Ko tu nori, ar čia tavo?“ Kaltinamasis atsakęs „Bet ir ne tavo“. Vaikinas jam liepė eiti, kur ėjęs, čia neaiškinti ir jis toliau sukinėjo tą skardinę. Kaltinamasis pasakė „baik išsidirbinėti“, bet vaikinas toliau staipėsi, susižvalgė su draugais, juokėsi ir nekreipė į kalinamąjį dėmesio, jis paspaudė gertuvės mygtuką ir bėgo vanduo. Kaltinamasis jam liepė trauktis nuo gertuvės ir tuo metu žengė link jo, norėdamas jį pavaryti į šoną ir tikėdamasis, kad jį sudrausmins kaltinamojo kūno kalba, tikėjosi, kad einant ir sakant „traukis į šoną“, vaikas atsitrauks, bet tas vaikas, pamatęs kad kalinamasis eina ištiesta ranka, lenkėsi ir stengėsi savo veidu kaltinamajam suduoti į galvą. Kaltinamasis nesitikėjo tokio elgesio, todėl norėjo vaikinui pataikyti į petį, tačiau kai vaikinas lenkėsi, vietoj to, kad jam pataikyti į petį, kaltinamasis vaikiną paėmė už sprando. Tuo metu, kai vaiką laikė už kaklo, nebuvo jokių objektyvių požymių, kad jam realiai skaudėjo. Gali būti, kad galėjo skaudėti, nes bet koks kontaktas gali būti skausmingas, bet šiuo atveju tas vaikas nejautė jokio skausmo, nebuvo jokių objektyvių požymių, kad jam realiai skaudėjo, vaikinas nedejavo, neprašė paleisti. Gavosi taip, kad iš netikėtumo kaltinamasis vaikiną apsikabino, o šis susimėtė ir jie apsistumdė. Kai jie buvo apsikabinę prie gertuvės, svirduliavo ir bandė stovėti ant kojų, vaikinas vietoj to, kad sakytų „paleisk“, sakė: „ką tu čia, seni, vaidini, ką tu čia man darysi“. Kaltinamasis įsikibo už gertuvės, o vaikinas jį traukė atgal, sakė „ką tu čia, seni, vaidini, ką tu čia padarysi“. Kaltinamasis tam vaikinui nesiruošė nieko daryti, jį paleido ir sakė „ko tu čia išsidirbinėji, kas čia vyksta?“, o vaikinas atsakė „ko tu čia nori, eik tu gydytis“. Kaltinamasis nurodė, kad iškvies policiją, į ką vaikinas atsakė “ „ką čia ta policija“. Visas jų fizinis kontaktas vyko kelias akimirkas - kokias 10 sekundžių. Vėliau, kai atsitraukė nuo vaiko, kaltinamasis pamatė iš savo rankos bėgantį kraują, bet nesuprato, kada vaikinas jam įpjovė. Tas paauglys jam ranką galėjo sužaloti tuo metu, kai jie lingavo, stumdėsi. Kaltinamasis vėliau tą sulaužytą skardinę, kuri jau buvo numesta gertuvės dubenyje, paėmė ir išmetė į šiukšliadėžę kažkur atokiau, nes po ranka nebuvo šiukšlinės.

Nurodė, kad buvo pikta, kad nieko negali padaryti. Pagal elgesį, pagal kalbėjimo manierą, pagal amžių tas vaikas į vaiką nebuvo panašus, jis atrodė kaip 16-17 m., tie kiti šalia buvę vaikai vizualiai buvo gerokai jaunesni už nukentėjusįjį.

Kalbėdamas su vaiku, jokių įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių nevartojo, jį tik drausmino, o vaikas jį tujino. Jo priėjimo prie to vaiko tikslas - kad tas vaikas nutrauktų išsidirbinėjimą toje gertuvėje, jis norėjo tik įspėti, kad vaikas nustotų laužyti tai, kas ne jo. Vaikui į dantis nesudavė. Iš pykčio ir nevilties, kad pats save pastatė į kvailio vietą ir tam vaikinui nieko negali padaryti, atsitraukdamas prieš nosį tam vaikui padarė veiksmą, panašų į sprigtą, tačiau kontakto su tuo vaiku šio veiksmo metu nebuvo, jis vaikui pasakė „eik tu iš čia“, apsisuko ir nuėjo.

Paaiškino, kad ant gertuvės uždėta skardinė yra vandalizmas, nes žmogus negali atsigerti. Tai yra neestetiška, nehigieniška. Kai žmogus norės atsigerti, to padaryti negalės, nes bus nehigieniška. Uždėta ant gertuvės skardinė galėjo sugadinti gertuvę.

Vėliau socialiniuose tinkluose pamatė, kad yra ieškomi įvykio liudininkai. Galvojo, kad ieškoma dėl to vandalizmo, susisiekė su tyrėju ir kitą dieną pats prisistatė. Sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi kreipėsi vaiko mama.

Apklaustas liudytoju teisme, policijos pareigūnas R. V. parodė, kad atliekant pareigas, registravo pranešimą policijai. Tuo metu buvo vakaras, po 20 val. į policijos komisariatą atvyko mama su paaugliu sūnumi, vaikas buvo apie 15 metų. Jie informavo, kad (duomenys neskelbtini) parke tas vaikas buvo su draugais, sukonfliktavo su grupe suaugusių dėl kažkokio vandens, tarp kurių buvo du vyrai ir moteris su šunimi. Vienas iš tų vyrų prieš vaiką panaudojo fizinę prievartą, sugriebė ar kažką norėjo padaryti. Įvykis buvo registruotas registre. Vaiko mama pasakojo, kad prie vaiko prikibo suaugę ir kažką bandė padaryti. Po įvykio buvo praėjus valanda laiko, į įvykio vietą buvo išsiųstas policijos ekipažas, tačiau tą dieną nieko nesulaikė, o po to vaikas ir jo tėvai bendravo su Operatyvinės grupės tyrėju.

Nurodė, kad tą vaiką matė, bet neatsimena, kad vaikas kraujuotų. Vizualiai neatrodė, kad vaikui reikalinga medikų pagalba. Neatsimena, ar buvo rodomi vaiko sužalojimai, galėjo rodyti. Nematė, kad kas nors filmuotų, fotografuotų tuos sužalojimus.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. Č. parodė, kad buvo rugsėjo 12 d., sekmadienio vakaras, ji su vyru buvo namuose. Vyras sulaukė skambučio iš vidurinio sūnaus, kuris pranešė apie incidentą parke, kad vyresnis brolis buvo užpultas. Vyras, kalbėdamas telefonu su sūnumi, jam liepė parvažiuoti dviračiu namo. Po skambučio atstovė atvažiavo prie parko. Vaikas pasakojo, kad parke buvo nuo pietų, su juo buvo jaunesnis brolis ir mergaitė, jie žaidė parke, kad gertuvėje buvo įkištas pagaliukas ir vanduo taškėsi į šonus, o jie žaidė su tuo fontanu. Berniukai pasakojo, kad jie turėjo 19 val. mergaitę palydėti namo. Kadangi ji neturėjo telefono, tai vidurinysis sūnus žiūrėjo į laiką, kada bus laikas ją palydėti namo.

J. pasakojo, kad jis pajautė, kad jį kažkas sugriebė už sprando. Ant sprando buvo žymės – kraujosruvos. Vaikas sakė, kad jis nieko blogo nedarė, tik žaidė su tuo fontanėliu. Kažkokio pagrindo laužyti gertuvę jie neturėjo. Jis sakė, kad spaudė tą fontanėlį. Kadangi fontanėlyje kažkas buvo įkišta, taškėsi vanduo, vaikams buvo juokinga. Sūnus pasakojo, kad buvo kažkokia skardinė, kad jie laistėsi, taškėsi ir gaudė vandens srovę į tą skardinę. Kad ta skardinė buvo kiaura, atstovė sužinojo tik teisme.

Atstovė su vyru ir vaiku po įvykio nuvyko į policijos komisariatą, bet prieš tai paskambino telefonu 112 ir jie visą laiką stovėjo aikštelėje laukdami, kada priims policijos komisariate, nes policijos komisariatas buvo užrakintas. Priėmė policijoje prie langelio. Buvo parodytos žymės ant vaiko sprando, policininkai liepė nusifotografuoti. Stovint prie policijos langelio, vyras sūnaus kaklą fotografavo savo telefonu. Mano, kad pareigūnai turėjo matyti, kai fotografavo. Tyrėjas tuo metu buvo išvykęs, bet apie 23 val. atstovė sulaukė tyrėjo skambučio. Tyrėjui papasakojo tai, ką jai buvo pasakojęs vaikas.

Nurodė, kad sūnus pasakojo, kad kai vyras laikė jį suėmęs už sprando, bandė veidą įkišti į tą fontanėlį, kur bėga vandens čiurkšlė. Vaikas sakė, kad kai jam sugriebė už sprando, jis laikė užspaudęs tą mygtuką, kad nepradėtų bėgti vanduo. Vaikas pasakojo, kad šalia stovėjo skardinė, jis griebė tą skardinę ir kirto tam žmogui per rankas. Kai sūnus vyrui perrėžė per rankas, šis atsitraukė. Kada vyras atsitraukė, vaiką paleido, tas vyras žengė atgal ir davė vaikui sprigtą per dantis. Vaikas sakė, kad tuo metu jis užsimerkė ir nespėjo pamatyti. Sūnus namuose parodė, kaip viena ranka jis kažkaip laikėsi už mygtuko, o kita ranka kirto vyrui per ranką. Gal ir buvo kažkokie veiksmai atlikti su skardine, bet, kiek atsimena, tik grįžus namo, apie skardinę buvo kalba, kad ja buvo gaudoma vandens čiurkšlė, bet apie skardinės plėšymą, draskymą kalbos nebuvo.

Sūnus jai sakė, kad nežino ir nesuprato, kodėl tas vyras prie jo priėjo. Tas vyras kažko klausė, sakė: „ką jūs darot?“. Turbūt buvo kažkoks apsižodžiavimas, to tiksliai pasakyti negali.

Nurodo, kad ant sūnaus sprando matė kraujosruvą, tai buvo kaip trijų pirštų žymės. Iš pradžių jos buvo rausvos, bet ganėtinai ryškios. Kitą dieną tos spalvos pradėjo keistis. Sprandas buvo ganėtinai raudonas. Vaikas skundėsi skausmu. Sprando jam labai ilgai neskaudėjo, bet jis skundėsi dėl dantų, keletą dienų jautė dantų maudimą, net negalėjo jų valytis, valgyti, jautė žandikaulio maudimą. Sekančią po įvykio dieną pasiskambino į polikliniką dėl dantų. Kadangi talonų pas gydytoją nebuvo, buvo pasikalbėta telefonu, joks gydymas nebuvo paskirtas. Į ligoninės priėmimą dėl sužalojimo fiksavimo iš karto po sužalojimo neskambino.

Telefonu keletą dienų kalbėjo su tyrėju. Tyrėjui kaklo nuotrauką pateikė, kai pas jį atėjo. Nusikalstama veika buvo rugsėjo 12 d., o rugsėjo 16 d. 14.30 val. atsirado pareiškimas. Kada tyrėjas pasakė, tada ir atėjo. Po labai ilgo laiko davė siuntimą pas teismo mediką, bet buvo per vėlu, ant sprando jau nebuvo jokių žymių.

Nukentėjusysis nepilnametis J. Č., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, psichologei ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą, 2021 m. lapkričio 10 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu jis nurodė, kad įvykis vyko per jo atostogas 2021 m. vasarą, tuomet nereikėjo eiti į mokyklą. Su mažesniuoju broliu J. T. ir drauge D. F. buvo parke. Po kiek laiko jo draugei reikėjo eiti namo. Eidami pamatė fontaną, iš kurio buvo galima gerti vandenį. Jis pradėjo žaisti su fontano gėrimo mygtuku. Viskas vyko 18.30 val. Jam iš nugaros pusės priėjęs nepažįstamas žmogus griebė jį už sprando (sprandas buvo nuogas), jis nesuprato, kas vyksta, to vyro ateinant nematė. Tuo metu jo ranka buvo ant fontano mygtuko. Tas priėjęs žmogus jam už sprando laikė apie 5 min., žmogus klausė, kodėl jis sulaužė fontaną, jis atsakė, kad nieko nelaužė. Tada vyras spaudė jo galvą į fontano metalinę dalį. Jis paėmė suplėšytą į tris dalis skardinę, kuri stovėjo ant fontano mažos metalinės dalies ir perbraukė ja žmogui per dilbį iš vidinės pusės. Jis perbraukė skardine per ranką tam žmogui, kad šis paleistų jo sprandą. Po to tas žmogus nuėmė ranką nuo jo sprando ir nuėjo prie savo draugų. Vėliau vyras priėjo prie jo, jam sprigtu sudavė į priekinius dantis ir nuėjo. Nurodė, kad kai vyras jį paleido, jie apsižodžiavo. Jis neatsimena, ar vyras buvo paminėjęs policiją. Kai vyras laikė jį už sprando, jie nesistumdė, jis rankas laikė atsirėmęs į fontaną, bandė atsistumti. To žmogaus jis nestūmė, neaptaškė vandeniu.

Kai vyras priėjo prie jo ir sudavė jam per dantis, jis išsigando ir užsimerkė. Viskas vyko apie 10 min. Tuo metu, kai vyras sugriebė už sprando, jam skaudėjo. Kai vyras nuėjo, sprandą dar jautė. Ant kaklo liko žymė - buvo raudona linija ir nago įspaudas. Žymę ant kaklo jis buvo nufotografavęs, bet vėliau ištrynė, nes nežinojo, kad prireiks. Kai jam sudavė į dantis, tą vietą skaudėjo kelias savaites. Dantys liko sveiki, bet po sudavimo sprigtu jis negalėjo atkąsti kieto maisto. Po to įvykio jam buvo baisu.

Nurodė, kad jo brolis ir draugė stovėjo 2-3 m. atstumu, jie matė, kas vyksta, bet nieko nedarė ir nesakė, nes jie buvo per maži, kad ką nors padarytų prieš suaugusįjį. Vyro draugai stovėjo nuo jo kelių metrų atstumu, moteris turėjo šunį. Moteris sakė vyrui, kad paliktų jį ramybėje, tačiau jo apginti nebandė. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Ką jam parke sakė žmogus, jis visko neatsimena, tik pamena, kad žmogus jį pavadino durneliu. Jis mano, kad vyras su juo taip elgėsi, nes tas vyras manė, kad jis sulaužė fontaną, tačiau iš tikrųjų jis nieko nedarė, o prieš jį vaikai jau buvo įkišę pagaliuką fontane, kur bėga vanduo (tomas (toliau - t.) 1, bylos lapas (toliau-b. l.) 46-48.

Mažametis liudytojas J. T., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, psichologei ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą, parodė, kad jis, jo brolis J. ir draugė D. sekmadienį ėjo prie fontano (duomenys neskelbtini) parke. Dar iki jiems ateinant vaikai įdėjo mažą pagaliuką į tą fontaną ir sulaužė tą fontaną. Jiems būnant prie fontano, atėjo nepažįstami du vyrai ir moteris. Vienas vyras priėjo ir paklausė, kodėl jie sulaužė fontaną, brolis sakė, kad ne jie. Tada vyras pagriebė brolį už kaklo, paėmęs už kaklo laikė apie 5 minutes ir tempė link fontano. Tuomet J. rado skardinę, kuri buvo priekyje prie šunų fontano, suplėšė ją ir perpjovė vyrui ranką. Toje rankos vietoje buvo raudona, bet kraujas nebėgo. J. skardinę suplėšė rankomis dar prieš tai, kai vyras atėjo ir paėmė už kaklo. Skardinė buvo padėta prie fontano ant tos vietos, kur bėgo vanduo. Kodėl J. suplėšė skardinę, jis nežino. Po to ant J. kaklo buvo baltos spalvos dėmė. Jis su drauge buvo nuo to vyro ir J. arčiau nei 1 metro atstumu. J. sakė, kad kai jį pagriebė už kaklo jam skaudėjo, bet J. nelabai verkė. Kai vyras J. paleido, truputį nuėjo, paskui atsisuko ir davė sprigtą. Kai vyras davė sprigtą J., mažametis liudytojas matė, kad pataikė, nes stovėjo iš kairės pusės ir viską matė. Sprigtą davė po to, kai J. jam įpjovė. J. sakė, kad po sprigto jam skaudėjo, bet daugiau skaudėjo, kai jam spaudė už kaklo.

Nurodė, kad jis vyro klausė, kodėl J. tempė, o D. vyrui sakė, kad paleistų J. Telefonu įvykio nei vienas nefilmavo. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, juos galėjo matyti žmonės nuo parduotuvės ir iš parko. Pagalbos jie nekvietė. Vyras, kuris sugriebė J., sakė, kad jie sumokės, jeigu sulaužys fontaną, o jis tada iškvies policiją (1 t., b. l. 95-98).

Apklaustas liudytoju teisme, V. K., kaltinamojo brolis, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad įvykio dieną su žmona užsuko pas brolį. Kai atvažiavo, nusprendė visi eiti į (duomenys neskelbtini) parką pasivaikščioti. Vaikščiojo parke ir praeidinėjo pro prie vandens gertuvės buvusį jaunuolį, šalia to jaunuolio buvo ir mergaitė, aplink dviračiu važinėjo mažesnis berniukas. Negali pasakyti, ar kažkas iš vaikų filmavo įvykį. Liudytojas matė, kad tas jaunuolis kažką ranka darė gertuvei, bet neatkreipė į tai dėmesio. Liudytojo brolis atkreipė dėmesį, kas ten vyksta, ir praeidamas pasakė: „ką tu čia veiki, ar tau rankas niežti?“. Su tais žodžiais brolis sustojo, o liudytojas kelis žingsnius žengė į priekį. Šis pasakymas liudytojui buvo prielaida, kad jeigu brolis atkreipė dėmesį, reiškia, kad vaikas ten kažką niokojo, iš tokių brolio žodžių suprato, kad vaikas elgiasi netinkamai. Jaunuolis broliui atsakė: „koks tavo reikalas? Eik iš čia“. Į tai liudytojo brolis atsakė: „Tau gal policiją iškviesti?“. Jaunuolio atsakas į tuos žodžius buvo „eik, kur ėjęs“. Brolis pasakė: „kaip tu sau leidi kalbėti su mumis, snargly?“ Į tai tas jaunuolis atsakė, „ko tu čia aiškini, seni?“. Nustebino, kad jaunuolis nusišypsojo, lyg būtų patenkintas savo atsakymu. Kiek liudytojas paskui matė, jaunuolis ties ta vandens gertuve kažką spaudinėjo net ir kai jie visi stovėjo priešais jį. Tuo momentu liudytojo brolis stovėjo šalia to jaunuolio, tas jaunuolis purškė vandenį ir netyčia srovę nukreipė į liudytojo pusę. Liudytojas atsitraukė atgal ir pasakė: „Ką tu čia dirbi, žioply?“, nes jam toks paauglio elgesys suaugusiųjų atžvilgiu pasirodė nepriimtinas. Tuomet tas jaunuolis bandė nukreipti srovę į brolio pusę, brolis tada jau buvo paėjęs, kad jaunuolis nustotų tą vandenį purškęs. Viskas vyko labai greitai, bet buvo taip, kad brolis pridėjo ranką jaunuoliui ant nugaros. Tuo pačiu tas jaunuolis kaire ranka stūmė, o kita ranka bandė tą vandenį nukreipti į brolio pusę. Jaunuolis pastūmė brolį ir brolis prarado pusiausvyrą, atbulomis tarytum virto, kadangi jo ranka buvo ties to jaunuolio nugara, jis, kad nenugriūtų, sugriebė jaunuoliui už kaklo. Viskas vyko labai greitai, brolis sugriebė ir, atgavęs pusiausvyrą, atstūmė. Prieš sugriebiant už kaklo, brolio veiksmas buvo gestas, kad berniukas atsitrauktų, rankos judesys buvo kad atitraukti jaunuolį nuo gertuvės, gestas buvo iš už berniuko nugaros. Mano, kad brolis prilietė berniuką ranka, bet tas prilietimas nebuvo smūgio formos, o tik prilietimas, kad pastumti vaiką nuo gertuvės. Tada tas pats jaunuolis pasakė „tu neturi teisės taip daryti“, tada dar privažiavo kitas berniukas ir taip pat pasakė tą patį. Suprasdamas situaciją, liudytojas pasakė broliui, kad paliktų šitą žioplį ramybėje ir eitų. Tada, kiek matė, liudytojo brolis nemaloniai jausdamasis ar iš apmaudo dėl situacijos priešais nosį tam berniukui padarė sprigtą. Viskas vyko apie metro atstumu nuo liudytojo, aiškiai matė, kad sprigtas neužkabino berniuko, atstumas iki kūno buvo apie 5-7 centimetrai, berniuko veide nebuvo jokios mimikos ir jis neišleido jokio garso, nebuvo nieko, kas išduotų, kad vaikui bent jau suskaudo, tas vaikas nieko nesakė. Nemano, kad nuo sugriebimo už kaklo galėjo atsirasti mėlynės, nematė to vaikino jokių mimikos pasikeitimų, kurios išduotų skausmą. Po to liudytojas su žmona bei broliu nuėjo tolyn.

Nurodė, kad jo brolį tas jaunuolis pastūmė ir kai brolis atsitraukinėjo, matė ant brolio rankos kraujo siūlelį. Tas jaunuolis rankoje turėjo skardinę ir kai stūmė, ja broliui įbrėžė. Nežino, iš kur skardinė atsirado, ten buvo gėrimo skardinė, kiek supranta, ji buvo perplėšta per pusę, viena dalis buvo vaiko rankoje, o kita dalis - ant kažkurios gertuvės dalies.

Liudytoja N. M., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis V. - jos vyro brolis. Įvykio dieną grįžo namo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo pas V. pabūti kartu. Išėjo į parką pasivaikščioti, ji turėjo šuniuką. Vaikščiojant ji buvo su šuniuku paėjusi į priekį ir net nepastebėjo ten stovinčių vaikų, tik išgirdo, kad V. sako „ką čia darai?“, ji atsisuko ir atsistojo už savo vyro. Ji buvo susimąsčiusi, todėl nieko daug nesureikšmino. Atkreipė dėmesį, kad V. sudrausmino, atsisukusi pamatė, kad ten buvo mergaitė ir berniukas ir vienas vaikinukas buvo prie krano. Jai labiausiai įstrigo, kad tas prie krano stovintis vaikinukas labai įžūliai ir nepagarbiai kalbėjo su V. Kai V. pasakė „ką čia gadini, eik iš čia“, tas vaikas pasakė „eik iš čia, seni“. Ji pastebėjo, kad tai vaikinas neatsitraukia nuo to krano. Visą tą laiką ji dar nesuprato, kas vyksta, nes nematė pačios įvykio pradžios. Neatsimena ką, bet tas vaikas labai negražiai ir įžūliai bendravo ir atsakinėjo atgal. Dar įsidėmėjo, kad V. paklausė „ar tu nori, kad aš tau policiją iškviesčiau?“, ką vaikas atsakė, neįsidėmėjo, tik atsimena, kad labai įžūliai. Dar atsimena, kad tas vaikas pradėjo vandens čiurkšlę į jos vyro pusę nukreipinėti. Liudytoja mano, kad vaikinukas čiurkšlę norėjo nukreipti į V., nes visą tą laiką, kai V. jį drausmino, tas berniukas neatsitraukė, o ten stovėjo vietoje ir darė tą čiurkšlę. Kai V. stovėjo šalia, tas vaikinukas jį stūmė, o paskui, kiek suprato, tas vaikas nenorėjo nueiti nuo to fontano, toliau atsikalbinėjo. Berniukas V. stūmė kaire ranka, kad jis eitų nuo jo, jie abu palinko į gertuvės pusę. Ji matė, kad V. padarė lyg ir sprigtą, bet neatrodė, kad sudavė, nes tas vaikas kaip stovėjo pasipūtęs, taip ir stovėjo toliau. Sprigtas buvo suduotas pačią paskutinę sekundę prieš nueinant. Nei jos vyras, nei V. nemandagių žodžių vaikui nesakė.

(duomenys neskelbtini) tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) AVPK buvo gautas pranešimas, kad 190-19.30 val. (duomenys neskelbtini) parke nepažįstami du vyrai ir viena moteris griebė pranešėjo vaikui už kaklo, grūdo į fontaną, sudavė per dantis. Užpuolikai pasišalino. Dabar pranešėjas yra prie policijos komisariato (duomenys neskelbtini), nori rašyti pareiškimą, komisariatas uždarytas. Nukentėjusio J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina A. Č. komisariate dirbantiems policijos pareigūnams nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prie fontano vyras, sugriebęs rankomis už kaklo, bandė įkišti jos sūnų J. Č. į fontaną. Kartu su vyru buvo moteris ir vyras su šunimi. Pasišalino nuo fontano link tilto į (duomenys neskelbtini) 22 val. 51 min. telefonu susisiekus su A. Č., ji paaiškino, kad apie 19 val. (duomenys neskelbtini) parke, prie statomos krepšinio aikštelės esančios vandens atsigėrimo vietos nepažįstamas vyras jos sūnaus veidą kišo į tą atsigėrimo vietą, o šis gindamasis šalia buvusia skardine vyrui sužalojo ranką, po ko sūnus sulaukė smūgio į veido sritį (bylos tomas (t. 1, b. l.) 1-3).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. nepažįstamas vyras dešinės rankos pirštais sugriebė pareiškėjos nepilnamečiui sūnui J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir dešinės rankos pirštais sudavė per dantis, po ko sūnus pajautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) parke (1 t., b. l. 15-22).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas be garso. Įrašo pradžia prasideda nuo Nr. 140 kameros „Parkas Tualetai S IP“ 2021-09-12, 19:02:15 val., filmuojama link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio parko teritorijoje įrengto viešojo tualeto. Matyti, kad šalia tualeto eina trys asmenys: priekyje eina šviesiaplaukė moteris ir vedasi baltos spalvos šunį. Už šios moters vienas šalia kito eina du vyrai. 19:02:23 val. minėti asmenys eina nuo viešojo tualeto link žaidimų aikštelės pėsčiųjų taku. 19:06:13 val. minėti asmenys prieina parke prie įrengto geriamo vandens fontano ir sustoja. Matyti, kad prie geriamo vandens fontano stovi vaikai. 19:06:33 val. trumpaplaukis, šviesių plaukų vyras prieina prie vaiko ir dešinės rankos pirštais sugriebia galimai už kaklo ar drabužių (vaizdo įraše aiškiai nematyti, kur sugriebia. Nuo 19:06:33 val. apie 14 sekundžių trunka šio vyro ir vaiko kontaktas, po ko vyras atsitraukia nuo vaiko, veiksmas trunka nuo 19:06:33 val. iki 19:06:47 val. Nuo 19:06:47 val. kompanija stovi ir galimai kalbasi tarpusavyje iki 19:07:47 val., vėliau nueina link (duomenys neskelbtini) aikštelės pusės, šios kameros įrašo laikas baigiasi 9:08:18 val., šiuo laiku minėti asmenys dingsta iš Nr. _140 kameros „Parkas Tualetai S IP“ vaizdo stebėjimo zonos.

Minėti asmenys iš šios vaizdo stebėjimo kameros zonos patenka į Nr. _005 „Parkas prie zaid aikst K IP“ stebėjimo zoną 19:07:47 val. Įraše matyti, kad minėti asmenys eina nuo įrengto geriamo vandens fontano lygiagrečiai viena linija vienas šalia kito pėsčiųjų taku. Matyti, kad vyras, kuris sugriebė galimai savo ranka vaikui už kaklo stovi kairėje pusėje, jam iš dešinės šalia eina moteris vedžiodama šunį, o moters dešinėje pusėje eina kita aukščiau minėtas vyras. 19:07:49 val. įraše matyti, kad galimai vyras, kuris savo ranka galimai vaikui suėmė už kaklo, atsisuka į vaikų pusę ir kažką kalbą ir tai trunka iki 11 sekundžių laiko, t. y. trunka iki 19:08:01 val. Įraše matyti, kad šalia jo esantys kiti asmenys nekreipia dėmesio ir tiesiog nueidinėja pėsčiųjų taku tiesiai. 19:08:05 val. matyti kai vaikinas, kuris turėjo kontaktą su vaiku nuo pėsčiųjų tako nueina iki įrengtos šiukšlių dėžės ir, išmetęs šiukšles, grįžta prie savo kompanijos, t. y. prie kitų dviejų asmenų. Šis veiksmas trunka iki 25 sekundžių, iki 19:08:30 val. Nuo 19:08:31 val. minėta kompanija asmenų eina pėsčiųjų taku pro žaidimų aikštelę (duomenys neskelbtini) tiesiai ir iš šios kameros stebėjimo zonos ir dingsta 19:09:28 val. Minėti asmenys 19:11:15 val. pasirodo tos pačios kameros stebėjimo zonoje ir pėsčiųjų taku nueina link tilto vedančio link (duomenys neskelbtini) einančios (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Minėti asmenys 19:11:34 val. dingsta asmenys iš minėtos kameros stebėjimo zonos. Iš Nr. _005 „Parkas prie zaid aikst K IP“ stebėjimo kameros 19:11:34 val. patenka 19:12:34 val. į kameros Nr. _003 „Parkas Tiltas S1 IP“ stebėjimo zoną. Įraše matyti, kad minėti asmenys eina tiltu link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ėjimas asmenų trunka 38 sekundes, t. y. iki 19:13:12 val. ir su šiuo laiku asmenys dingsta iš šios minėtos kameros stebėjimo zonos. Šios kameros įrašas baigiasi 19:13:30 val. (1 t., b. l. 35-37).

2021 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 64) nurodoma, kad J. Č. apžiūros metu 2021 m. spalio 13 d. jo kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra; nesant šių žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą ir padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą; išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykio liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuojama, kad kaltinamojo V. K. veiksmai formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinimo dalyje dėl to, kad jis tyčia sugriebė nukentėjusiajam J. Č. už kaklo ir jį laikė, sudavė ranka per dantis, dėl ko J. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Nustatyta, kad kaltinamasis V. K. sugriebė nukentėjusįjį J. Č. už sprando ir jį laikė. Tai patvirtina prie bylos pridėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio parko teritorijoje įtaisytos kameros Nr. 140 vaizdo įrašas. Teisme šis įrašas buvo peržiūrėtas maksimaliai išdidintu vaizdo formatu. Iš įrašo matyti, kad kaltinamasis V. K. 19:06:33 val. prieina prie nukentėjusiojo, kuris stovi šalia fontano, ir dešine ranka sugriebia vaikui už kaklo, jų kontaktas vyksta apie 14 sekundžių. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino suėmęs nukentėjusiajam už sprando. Suėmimą už sprando nurodė ir pats nukentėjusysis, ir liudytojas J. T. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. V. K., kaltinamojo brolis, šią aplinkybę teisme paaiškino taip, jog kai jo brolis konfliktuodamas su nukentėjusiuoju atbulomis tarytum virto, brolis, kad nenugriūtų, sugriebė jaunuoliui už kaklo. Toks paaiškinimas pateisina griebimo už kaklo priežastį, tačiau įrodo faktą, kad toks pagriebimas už kaklo nukentėjusiajam buvo. Apie tai, kad nepažįstamas vyras sugriebė už kaklo ir laikė, nukentėjusysis pasakojo ir savo motinai A. Č., šį faktą ji nurodė pareiškime policijai, šį faktą ji patvirtino ir teisme. Policijos pareigūnas R. V. registravo pranešimą ir prisimena, kad buvo pranešta, kad vienas iš vyrų prieš vaiką panaudojo fizinę prievartą – sugriebė.

Visi aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad V. K. sugriebė nukentėjusįjį J. Č. už sprando.

Kaltinamasis V. K. neigia sudavęs nukentėjusiajam ranka per dantis, jis nurodė, kad atsitraukdamas prieš nosį tam vaikui padarė veiksmą, panašų į sprigtą, tačiau kontakto su vaiku šio veiksmo metu tada nebuvo. Vaizdo įraše matyti kaltinamojo veiksmas ranka link nukentėjusiojo - lyg sprigtas. Nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad vyras jam sudavė į priekinius dantis sprigtu. Šią aplinkybę jis papasakojo ir motinai A. Č., tą ji patvirtino ir teisme. Pareiškime policijai A. Č. nurodė, kad nepažįstamas vyras jos sūnui sudavė per dantis. J. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad jis matė, kad vyras sprigtu J. pataikė. J. T. nurodė, kad jis stovėjo iš kairės pusės ir tai matė. Apie veiksmo, panašaus į sprigtą padarymą paliudijo ir liudytojas V. K., tik šis liudytojas nurodė, kad kaltinamasis padarė lyg ir sprigtą, tačiau liudytojas aiškiai matė, kad sprigtas neužkabino berniuko, atstumas iki kūno buvo apie 5-7 centimetrai. N. M., kaltinamojo brolio žmona, matė, kad kaltinamasis padarė lyg ir sprigtą link vaiko, bet neatrodė, kad sudavė.

Liudytojas V. K. pilnai nematė, ar kaltinamasis šio veiksmo metu kontaktavo su nukentėjusiuoju, liudytojo žmona N. M. taip pat paaiškino, kad neatrodė, kad kaltinamasis vaikui sudavė, tačiau šių liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes liudytojas yra kaltinamojo brolis, o liudytoja -brolio žmona, taigi akivaizdu, kad jų parodymai yra teisinantys kaltinamąjį.

Aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. K. sprigtu sudavė nukentėjusiajam J. Č. per dantis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad V. K., sugriebdamas nukentėjusįjį J. Č. už sprando bei sprigtu suduodamas per dantis, sukėlė jam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nėra objektyvių duomenų, kad V. K. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusįjį J. Č. nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, taigi būtina įrodyti, kad kaltinamasis J. Č. sukėlė fizinį skausmą. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Teismų praktikoje nustatant šią aplinkybę, atsižvelgiama į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Pabrėžiama, kad įrodomumo prasme svarbu tai, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas taip, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į sveikatos specialistus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Skausmo sukėlimo įrodymui svarbią reikšmę įgyja ne tik pačių konflikto dalyvių parodymai, t. y. tiesioginiai įrodymai, bet ir netiesioginiai įrodymai – liudytojų, kuriems nukentėjusysis asmuo pasakojo apie savo patirtus skausminius pojūčius smurto prieš jį panaudojimo metu. Netiesioginių įrodymų surinkimas ir jų ištyrimas teisme ypač svarbus nagrinėjamos bylos kontekste, nes nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam sukeltas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

2021 m. spalio 13 d. nukentėjusysis J. Č. buvo apžiūrėtas specialisto, jo kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nebuvo rasta. Specialistas savo išvadoje pasisakė, kad išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Taigi būtina įvertinti netiesioginius įvykio faktus ir juos pripažinti įrodymais. Pats nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad jam skaudėjo tuo metu, kai vyras sugriebė už sprando ir skausmą dar jautė, kai vyras nuėjo, ant kaklo liko žymė - buvo raudona linija ir nago įspaudas. Nuo smūgio sprigtu į dantis tą vietą skaudėjo kelias savaites, dantys liko sveiki, bet jis negalėjo atkąsti kieto maisto. Nukentėjusiojo atstovė A. Č. teisme patvirtino, kad ant sūnaus sprando matė kraujosruvą, vaikas skundėsi sprando skausmu, taip pat jis skundėsi dantų ir žandikaulio maudimu, net negalėjo dantų valytis ir valgyti. Aplinkybes, kad nepažįstamas vyras sugriebė jos sūnų už sprando ir rankos pirštais sudavė per dantis, po ko sūnus pajautė fizinį skausmą, A. Č. nurodė ir pareiškime policijai bei teisme. Nukentėjusiojo brolis J. T. parodė, kad jam J. sakė, kad kai jį pagriebė už kaklo, jam skaudėjo, ir po sprigto skaudėjo, bet daugiau skaudėjo, kai jam spaudė už kaklo.

Taigi įrodyta, kad kaltinamasis V. K. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam J. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Atskirai aptariamas bylos duomuo-fotonuotraukos kopija ( t. 1, b. l. 66). Nuotraukoje matomas asmens kaklo vaizdas, ant kaklo esanti galimai dėmė kopijoje apibrėžta spalvotu rašikliu. Kaip matyti iš el. pašto siuntimo duomenų (t. , b. l. 65), ši fotonuotraukos kopija tyrėjai buvo pateikta 2021 m lapkričio 15 d. Prie fotonuotraukos kopijos nėra jokių paaiškinimų. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. Č. nurodė, kad jai ir vyrui su nukentėjusiuoju atvykus pranešti į policiją dėl smurto prieš vaiką, stovint prie policijos langelio, vyras sūnaus kaklą fotografavo savo telefonu. Nukentėjusysis J. Č. apklausiamas nurodė, kad žymę ant kaklo po suspaudimo jis buvo nufotografavęs, bet vėliau ištrynė, nes nežinojo, kad prireiks. Taigi neaišku, koks asmuo nufotografuotas pateiktoje nuotraukos kopijoje, neaišku, kada ši fotonuotrauka daryta bei kas ją darė, neaišku, kokios bylai svarbios aplinkybės fiksuotos šioje nuotraukos kopijoje, prie bylos duomenų nepateiktas šios kopijos originalas. Akivaizdu, kad ši fotonuotraukos kopija negali būti vertinama kaip įrodymas ir ją negali būti remtasi nustatinėjant asmens kaltę, nes tokia fotonuotraukos kopija neatitinka BPK 20 str. numatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

Vertinant kaltinamojo V. K. nusikalstama veika padarytos žalos dydį, matyti, kad nukentėjusiajam J. Č. kaltinamojo veiksmais nebuvo sukeltas nei nežymus sveikatos sužalojimas, nei susargdinimas. Tai, kad nukentėjusiajam po įvykio skaudėjo, nerodo, jog jam įvykio metu buvo padaryta didelė žala, pasireiškusi dideliais padariniais. Akivaizdu, kad V. K. veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme, tokio požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

Kaip matoma iš bylos medžiagos bei teisme ištirtų ir patvirtintų įrodymų, nukentėjusiojo J. Č. ir kaltinamojo V. K. konflikto priežastis - galimai netinkamas nukentėjusiojo elgesys su visuomeniniu turtu. Nustatyta, kad kaltinamasis pasivaikščiojimo parke metu pastebėjo, jog nukentėjusysis galimai netinkamai elgiasi su vandens atsigėrimo fontanu - ant fontano čiurkšlės mechanizmo padėjęs sulaužytą metalinę gėrimo skardinę, tą skardinę sukioja ir taip gadina mechanizmą. Tai, kad tokia sulaužyta skardinė buvo, pavirtina visi įvykio dalyviai ir liudytojai, tik patį sulaužymo mechanizmą liudytojas J. T. nurodė, jog skardinę brolis sulaužė rankomis, tačiau iš vaizdo įrašo iš įvykio vietos matyti, kad skardinė paties liudytojo buvo pervažiuota dviračiu ir taip ji buvo sulaužyta. Tai, kad skardinė buvo sulaužyta, aštriomis briaunomis, patvirtina ir tas faktas, kad ja nukentėjusysis perrėžė ranką kaltinamajam. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ne be reikalo, ne su tikslu su juo sukonfliktuoti, o dėl to, kad norėjo sudrausminti netinkamai besielgiantį paauglį. Pats nukentėjusysis nurodė, kad priėjęs vyras klausė, kodėl jis sulaužė fontaną, liudytojas J. T. taip pat nurodė, kad vyras, kuris sugriebė J., sakė, kad jie sumokės, jeigu sulaužys fontaną, ir tas vyras tada iškvies policiją. Akivaizdu, kad galimos netinkamos veikos, kokia ją manė esant nukentėjusiojo veiksmuose kaltinamasis, užkardymas negali būti atliekamas pasitelkiant smurtą, kaip įvyko nagrinėjamu atveju, tačiau dar kartą pabrėžiama, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atlikti ne dėl kažkokių chuliganiškų paskatų, ne dėl noro pasipuikuoti paauglių akyse, o siekiant užkirsti visuomeninio turto – vandens gėrimo fontano sugadinimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad po kaltinamojo pastabų ir netgi smurtinių veiksmų ir pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai - vaizdo įraše matyti, kad po konflikto su kaltinamuoju, šiam jau nueinant, nukentėjusysis neieško pagalbos, nebėga iš įvykio vietos, o kaip tik eina link nueinančio kaltinamojo ir niekaip savo išvaizda nerodo, kad jis yra sukrėstas, sutrikęs, išsigandęs ar kad jam labai skauda.

Vertinant nusikalstamos veikos vieną iš objektyviųjų požymių - nusikalstamos veikos intensyvumą, svarbu paminėti, kad iš vaizdo įrašo matosi, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo kontaktas vyko labai trumpą laiką-apie 14 sekundžių. Liudytojas J. T. nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį laikė už sprando paėmęs apie 5 minutes, pats nukentėjusysis nurodė, kad jį už sprando laikė apie 10 minučių, tačiau tokius jų parodymus paneigia vaizdo įraše fiksuotos aplinkybės.

Atlikus byloje esančių aplinkybių vertinimą, sprendžiama, jog kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika, kuomet jis, norėdamas užkardyti galimai visuomeninio turto gadinimą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam J. Č., buvo padaryta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, t. y. sukelti skausmo nukentėjusiajam J. Č. ir nesiekė, bet sąmoningai leido padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kaltinamasis V. K., suimdamas nukentėjusįjį už sprando ir suduodamas jam sprigtu į dantis, turėjo suvokti ir suvokė savo veiksmus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. panaudoto smurto – nukentėjusiajam J. Č. suduotų smūgių intensyvumą, šių smūgių sudavimo aplinkybes, sukeltus padarinius, įvykio priežastis, lėmusias smurto panaudojimą, paties nukentėjusiojo veiksmus, daroma išvada, kad V. K. netiesiogine tyčia padaryti veiksmai, nors formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, nes baudžiamoji atsakomybė - paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė, todėl jos taikymas negali būti formalus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog V. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų reikalaujanti baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika pripažįstama mažareikšme ir kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, Nr. 2K-231-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021).

Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kaltinamajam V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė