Vilniaus apygardos teismo nutartis

I. R. J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1890,63 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-16, važiuodamas automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 84 km buvo sustabdytas policijos pareigūnų V. K. ir D. B.. Ieškovui sustojus, pareigūnas V. K. nurodė pateikti savo dokumentus, ką ieškovas ir padarė – per atidarytą automobilio langą ištiesė pareigūnui atidarytą piniginę, kurioje dokumentai buvo padėti kartu su pinigais. Pareigūnas, iš ieškovo piniginės išėmęs vairuotojo pažymėjimą su 50 Eur kupiūra, nuėjo prie tarnybinio automobilio, kur ieškovui buvo patikrintas blaivumas, po ko jam buvo nurodyta eiti iki savo automobilio ir palaukti ten. Belaukdamas automobilyje ieškovas pastebėjo, kad po kurio laiko pasirodė dar vienas policijos automobilis, kuriuo atvykę pareigūnai fotografavo policijos pareigūnų, kurie jį buvo sustabdę, tarnybinio automobilio vidų, o vėliau vienas naujai atvykusių pareigūnų priėjo prie automobilio, kuriame buvo ieškovas, ir pastarąjį informavo, kad jis įtariamas davęs kyšį policijos pareigūnui. Ieškovas savo kaltės nepripažino, todėl buvo sulaikytas ir nugabentas į areštinę, kur jis praleido dvi paras. 2015-01-17 ieškovui buvo įteiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-3912-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 227 straipsnio 1 dalyje padarymo. Taip pat 2015-01-18 ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2015-04-23 ieškovui buvo įteiktas dar vienas pranešimas apie įtarimą, tik šį kartą jau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate. Jame įtarimas buvo perkvalifikuotas į BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2015-07-22 ieškovui buvo įteiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus 2015-07-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarta ikiteisminį tyrimą, nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje padarymo, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ieškovui paskirtą 2015-01-18, panaikinti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai laikinai sulaikytas. Ieškovas savo tapatybę policijos pareigūnams buvo atskleidęs, policijos pareigūnai jau buvo užfiksavę galimą nusikaltimą, padarę galimo nusikaltimo vietos nuotraukas ir atlikę kitus veiksmus, todėl teigti, kad ieškovas gali naikinti kokius nors ikiteisminiam tyrimui svarbius duomenis ar kitaip jam trukdyti, policijos pareigūnai neturėjo pagrindo. Prieš taikant laikino sulaikymo institutą pareigūnai taip pat privalėjo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, charakterizuojančias ieškovą. Ieškovas turi tris vaikus ir yra T. Ž. patėvis. Jis yra iš dalies darbingas, sulaikomas nesipriešino, elgėsi ramiai, iškart atskleidė savo tapatybę. Nors pagal BK 140 straipsnio 4 dalį laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, ieškovas buvo sulaikytas dvi paras – nuo 2015-01-16 iki 2015-01-18. Prašomą priteisti turtinę žalą sudaro išlaidos, advokatui, o neturtinę žalą – atsiradusi didelė vidinė įtampa, nemiga, apetito stoka, teisės į asmens orumą, į gerą vardą ir dalykinę reputaciją, judėjimo laisvės pažeidimas. Be to, ieškovo sutuoktinė su vaikais dvi paras turėjo gyventi be sutuoktinio, vaikams reikėjo paaiškinti, kur yra jų tėtis, ieškovas su šeima buvo suplanavęs išvyką, kurios įgyvendinti nepavyko. Todėl neturtinę žalą patyrė ne tik jis, bet ir jo šeima.

Atsakovo atstovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo institucija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių, nes tuo metu nebuvo akivaizdžių duomenų, paneigiančių ieškovo įtariamą kaip padarytą nusikalstamą veiką. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra viena iš švelniausių baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų kardomųjų priemonių, todėl ja nustatyti suvaržymai buvo pagrįsti ir adekvatūs įtarimų sunkumui. Ieškovas neprašė panaikinti jam skirtos kardomosios priemonės ar ją pakeisti.Prašė įvertinti ir tai, kad pats ieškovas jį sulaikiusiam pareigūnui atidavė dokumentus kartu su piniginėje esančiais pinigais ir kad jis tą dieną vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 1,61 promilių girtumo laipsnis ir davė pagrindą įtartį jį bandant duoti kyšį pareigūnui. Tai liudija, kad pats ieškovas dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ir aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti ir taip nulėmė ikiteisminio tyrimo eigą.