Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2015-01-16 ieškovas, važiuodamas automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 84 km buvo sustabdytas policijos pareigūnų V. K. ir D. B.. Ieškovui sustojus, pareigūnas V. K. nurodė pateikti savo dokumentus, ką ieškovas ir padarė – per atidarytą automobilio langą ištiesė pareigūnui atidarytą piniginę, kurioje dokumentai buvo padėti kartu su pinigais. Pareigūnas, iš ieškovo piniginės išėmęs vairuotojo pažymėjimą su 50 Eur kupiūra, nuėjo prie tarnybinio automobilio, kur ieškovui buvo patikrintas blaivumas, po ko jam buvo nurodyta eiti iki savo automobilio ir palaukti ten. Belaukdamas automobilyje ieškovas pastebėjo, kad po kurio laiko pasirodė dar vienas policijos automobilis, kuriuo atvykę pareigūnai fotografavo policijos pareigūnų, kurie jį buvo sustabdę, tarnybinio automobilio vidų, o vėliau vienas naujai atvykusių pareigūnų priėjo prie automobilio, kuriame buvo ieškovas, ir pastarąjį informavo, kad jis įtariamas davęs kyšį policijos pareigūnui. Taip pat minėtas pareigūnas paklausė, ar ieškovas pripažįsta padaręs šį nusikaltimą ir pabrėžė, kad jeigu ieškovas pripažįsta, tai nebus sulaikytas, o jeigu nepripažįsta, tai bus sulaikytas ir bus nugabentas į areštinę. Ieškovas savo kaltės nepripažino, todėl buvo sulaikytas ir nugabentas į areštinę, kur jis praleido dvi paras. Kadangi nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos, ieškovas savo kaltės nepripažino taip pat ir areštinėje atliktos apklausos metu. 2015-01-17 ieškovui buvo įteiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-3912-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d., padarymo. Taip pat 2015-01-18 ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl šios kardomosios priemonės taikymo ieškovas buvo priverstas per advokatą du kartus, 2015-01-26, 2015-03-02, teikti prašymus dėl leidimo išvykti. Tokių prašymų pateikimas sukėlė papildomų nepatogumų dėl to, jog reikėjo minėtus prašymus pagrįsti, gauti įvairius dokumentus, dalį tų dokumentų išversti į lietuvių kalbą, kas yra ne tiek papildomos laiko sąnaudos, bet finansinės išlaidos. 2015-04-23 ieškovui buvo įteiktas dar vienas pranešimas apie įtarimą, tik šį kartą jau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate. Jame įtarimas buvo perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. 2015-07-22 ieškovui buvo įteiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus 2015-07-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarta ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., padarymo, nutraukti, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ieškovui paskirtą 2015-01-18, panaikinti. Šios aplinkybės, ieškovo teigimu, liudija, kad jis buvo sulaikytas, patyrė psichologinę prievartą, praleido dvi paras areštinėje, buvo pripažintas įtariamuoju, patyrė išlaidų gynėjo teisinei pagalbai apmokėti, turėjo negatyvių emocinių išgyvenimų dėl to, kad buvo įtariamasis ikiteisminiame tyrime, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nepagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Dėl to ieškovas patyrė realios turtinės ir neturtinės žalos, kurią prašo priteisti ieškiniu. Nurodo, kad jos nebūtų patyręs, jeigu nebūtų nepagrįstai apkaltintas ir ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nebūtų pradėtas.

Pasisakydamas dėl psichologinio spaudimo prieš ieškovą naudojimo ir nepagrįsto laikino sulaikymo ieškovas ieškinyje nurodo, kad laikino sulaikymo instituto taikymo tikslai yra iš esmės tapatūs suėmimo tikslams – tai egzistuojantys realūs duomenys apie tai, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, trukdys jam, darys kitus nusikaltimus. Taip pat laikinas sulaikymas gali būti taikomas siekiant nustatyti asmens tapatybę, kai pastarasis atsisako pats ją atskleisti. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo tapatybę policijos pareigūnams buvo atskleidęs, policijos pareigūnai jau buvo užfiksavę galimą nusikaltimą, padarę galimo nusikaltimo vietos nuotraukas ir atlikę kitus veiksmus, todėl teigti, kad ieškovas gali naikinti kokius nors ikiteisminiam tyrimui svarbius duomenis ar kitaip jam trukdyti, policijos pareigūnai neturėjo pagrindo. Prieš taikant laikino sulaikymo institutą pareigūnai taip pat privalėjo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, charakterizuojančias ieškovą. Ieškovas turi tris vaikus ir yra T. Ž. patėvis. Jis yra iš dalies darbingas, sulaikomas nesipriešino, elgėsi ramiai, iškart atskleidė savo tapatybę. Nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 4 d. laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, ieškovas buvo sulaikytas dvi paras – nuo 2015-01-16 iki 2015-01-18. Tai, ieškovo teigimu, liudija, kad jis buvo laikomas sulaikytas dėl to, kad išgauti prisipažinimą, o ne įgyvendinant realius šio instituto taikymui iškeltus tikslus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 6 d. laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą ne vėliau kaip per 24 val. turi būti apklaustas kaip įtariamasis, prieš tai atlikus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 str. numatytus veiksmus. Ieškovas buvo sustabdytas ir sulaikytas 2015-01-16, pranešimas apie įtarimą datuojamas 2015-01-17, šaukimas atvykti į apklausą – 2015-01-18, o apklausos data 2015-01-19. Ieškovo teigimu, nurodyti policijos pareigūnų veiksmai liudija ne tik neteisėtą veikimą, bet ir kompetencijos stoką. Ieškovui nėra suprantama, kodėl ikiteisminis tyrimas iš pradžių buvo atliekamas (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini), kas lėmė tų pačių procesinių veiksmų atlikimą du kartus, taip pat papildomų išlaidų dėl to patyrimą.

Ieškinyje ieškovas paaiškina, kad jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro advokato gynimo paslaugų išlaidos, o neturtinę žalą – atsiradusi didelė vidinė įtampa, nemiga, apetito stoka, teisės į asmens orumą, į gerą vardą ir dalykinę reputaciją, judėjimo laisvės pažeidimas. Be to, ieškovo sutuoktinė su vaikais dvi paras turėjo gyventi be sutuoktinio, vaikams reikėjo paaiškinti, kur yra jų tėtis, kodėl jis ten yra, ieškovas su šeima buvo suplanavęs išvyką, kurios įgyvendinti nepavyko. Todėl neturtinę žalą patyrė ne tik jis, bet ir jo šeima.