- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e2-10051-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- E. P.
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei E. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2018-09-11 ieškovas L. G. ir atsakovė E. P. per atsiskleidusio tarpininko Booking.com B.V. internetinę platformą, esančią adresu www.booking.com, sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti už mokestį, t. y. 105 Eur, gyvenamąją patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovui laikotarpiu nuo 2018-09-11, 14 val., iki 2018-09-14, 12 val., valdyti ir naudoti, o ieškovas įsipareigojo naudotis ir valdyti šią patalpą pagal paskirtį ir sumokėti sutartą nuomos mokestį. Visos kitos nuomotojos taikomos sutarties sąlygos buvo išdėstytos buto aprašyme, patalpintame interneto adresu www.booking.com, ir atsiųstos ieškovui kartu su patvirtinimo pranešimu apie sėkmingai šalių sudarytą sutartį. 2018-09-11 vakare atsakovė susitiko su ieškovu, aprodė jam butą ir paprašė sumokėti sutartyje nurodytą visą nuomos mokestį grynaisiais pinigais, nors rezervacija buvo atlikta ieškovui nurodant savo kreditinės kortelės duomenis ir atsiskaitymas galėjo būti atliktas paprasčiausiai nuskaičiuojant visą nuomininko mokėtiną sumą. Kadangi ieškovas su savimi neturėjo visos reikiamos nuomos mokesčio sumos grynaisiais pinigais, jis išėjo iki artimiausio bankomato išsiimti iš asmeninės sąskaitos grynųjų pinigų. Kaip vėliau ieškovui paaiškėjo, dar iki jam sugrįžtant pas nuomotoją (atsakovę) su grynaisiais pinigais, ji neteisėtai ir vienašališkai per tarpininko Booking.com B.V. interneto platformą savo iniciatyva nutraukė šalių sudarytą sutartį tarpininkui melagingai nurodydama, kad nuomininkas neva neatvyko, tačiau faktiškai tęsė buto perdavimo procedūrą nuomininkui. Tokiu būdu buvo siekiama neteisėtai ir nesąžiningai išvengti tarpininkui nuomotojo turimų mokėti komisinių mokesčių, o tarp šalių atsiradusius nuomos teisinius santykius nuspręsta tęsti be tarpininko tolesnio dalyvavimo. Dėl tokių neteisėtų ir nesąžiningų atsakovės veiksmų, ieškovas vėliau negalėjo pasinaudoti tarpininko taikoma ginčų sprendimo procedūra, kadangi tarpininkas laikė, kad nuomotojas nebuvo apsistojęs ginčo bute. Atsakovė ieškovo neinformavo apie jos neteisėtai, vienašališkai ir nesąžiningai įvykdytą sutarties nutraukimą ir paėmus visą 105 Eur nuomos mokestį bei 3 Eur turisto rinkliavą atidavė nuomininkui buto raktus ir leido įsikurti. Nuomos mokesčio priėmimas nebuvo įformintas jokiais priminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovui sutarties sudarymo metu buvo plyšęs dešinės kojos kelio šoninis raištis, jis buvo su įtvaru ir sunkiai vaikščiojo su ramentu, atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos dėl jų akivaizdumo. 2018-09-12, apie 14 val., pas ieškovą atvyko lankytojas, kuris pristatė maistą. Netrukus, apie 14.30 val., į butą be jokio išankstinio nuomininko įspėjimo, neteisėtai ir vienašališkai įsiveržė atsakovė ir pareikalavimo ieškovo ir jo svečio nedelsiant atlaisvinti butą, nes esą nuomininkas pažeidė sutarties, kurią pati atsakovė tos dienos išvakarėse nutraukė, sąlygas, kadangi išnuomotame bute buvo „pašalinis asmuo“, kai tuo tarpu butas buvo išnuomotas tik vienam asmeniui. Ieškovas paaiškino, jog tai tėra lankytojas pristatęs ieškovui maistą, tačiau atsakovė nekreipė dėmesio į paaiškinimus ir toliau neteisėtai reikalavo nedelsiant atlaisvinti butą. Ieškovas, nenorėdamas eskaluoti konflikto, nusprendė nedelsiant atlaisvinti butą, o savo, kaip nuomininko, pažeistas teises ir teisėtus interesus toliau ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas dėl įvykusio incidento kreipėsi į tarpininką, tačiau pastarasis negalėjo padėti, kadangi nuomotojai neteisėtai atšaukus rezervaciją ar nutraukus sutartį, tarpininkas laikė, kad nuomininkas net nebuvo apsistojęs ginčo bute. 2018-09-13 ieškovas dėl įvykusio incidento kreipėsi su skundu į policiją. 2018-09-19 nutarimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nuomotojos atžvilgiu, išaiškinant, kad tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Kadangi šalių sudaryta sutartis 2018-09-12 buvo neteisėtai vienašališkai nutraukta nuomotojos ir dėl tokio neteisėto sutarties nutraukimo nuomininkas patyrė 72 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą, 2018-10-31 ieškovo atstovas kreipėsi į nuomotoją su rašytine pretenzija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nuomotoja tą pačią dieną gavusi pretenziją į savo el. paštą susisiekė telefonu su nuomininko atstovu ir žodžiu informavo, jog pretenziją laiko nepagrįsta ir neketina jos tenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas pripažinti atsakovės 2018-09-12 atliktą vienašalį 2018-09-11 gyvenamosios patalpos trumpalaikės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti nuomotoją grąžinti nuomininkui 70 Eur nuomos mokesčio ir 2 Eur turisto rinkliavą bei atlyginti nuomininkui 231,50 Eur patirtų išlaidų apmokėti už advokato teisinę pagalbą. Prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo nuomininkas savo prašyme nekėlė, kadangi Tarnyba, nagrinėdama vartotojų ginčus, nesprendžia neturtinės žalos atlyginimo klausimų. 2019-07-19 Tarnyba, išnagrinėjusi nuomininko prašymą, priėmė nutarimą Nr. 10-1051, kuriuo nutarė tenkinti vartotojo prašyme keliamą reikalavimą atlyginti dėl sutarties nutraukimo patirtą turtinę žalą, t. y. grąžinti už nepanaudotas dvi nakvynes ir už turisto rinkliavą sumokėtus 72 Eur bei atlyginti 231,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovė dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo priėmimo dienos nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, todėl nurodytas nutarimas įsiteisėjo ir tapo vykdomuoju dokumentu. Atsakovė minėto nutarimo neįvykdė gera valia, tad ieškovas dėl nutarimo vykdymo kreipėsi į antstolį. Ieškovo patirta turtinė žala yra pilnai atlyginta, tačiau liko neatlyginta jo patirta neturtinė žala, kuri pasireiškė išgyvenimais ir nepatogumais. Ieškovas, nepraėjus nė parai po apsigyvenimo bute, buvo nepagrįstai ir neteisėtai priverstas iš jo išsikraustyti; konflikto su atsakove metu bute buvo ieškovo draugas ir ieškovas buvo pažemintas savo draugo akivaizdoje, kadangi pasirodė kaip tariamas pažeidėjas, dėl ko jam teko teisintis prieš savo draugą; ieškovas, nutraukus sutartį, nebegalėjo už tą pačią kainą likusioms dviem dienoms išsinuomoti kitos gyvenamosios patalpos atitinkančios tuos pačius kriterijus, todėl ieškovui teko atšaukti planuotus susitikimus ir perkelti juos kitoms datoms bei atsiprašyti savo kolegų dėl susiklosčiusios situacijos, tokiu būdu buvo sumenkinta ieškovo garbė; ieškovas pasirodė savo kolegų akyse kaip nepatikimas, žodžio nesilaikantis asmuo; ieškovas savo pažeistų teisių negalėjo apginti per tarpininką, nes atsakovei neteisėtai atšaukus rezervaciją, tarpininkas laikė, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovės net nebuvo sudaryta, dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas buvo priverstas dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į teisėsaugos institucijas; ieškovas, būdamas traumuotas, turėjo gaišti savo laiką ieškodamas teisybės ginče su atsakove, jis, nuo konflikto pradžios, ir toliau jautėsi žeminamas, kadangi atsakovė, būdama neteisi, atsisakė geranoriškai patenkinti ieškovo 2018-11-22 pretenziją. Dėl nurodyto konflikto su atsakove, ieškovas patyrė papildomų rūpesčių ir išgyvenimų, jis turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl savo pažeistų teisių gynimo, šie rūpesčiai ir išgyvenimai, sukėlė ieškovui didžiulį pyktį, nesaugumo, nepasitikėjimo visuomene ir neteisingumo jausmus; buvo sutrikdyta ieškovo gera psichinė savijauta; nurodytos aplinkybės neabejotinai turėjo neigiamos įtakos ir ieškovo potrauminio gijimo bei reabilitacijos procesams. Ieškovas savo išgyvenimus ir patyrimus vertina 300 Eur suma. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės E. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. P. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinkama. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo banko kortelė buvo atmesta, todėl nebuvo patvirtinta jo registracija per booking.com. Booking.com užsakymas buvo atšauktas nepavykus nuo kortelės nuskaičiuoti pinigus, o ne dėl užsakovo neatvykimo, kaip teigia ieškovas. Ieškovui atvykus į nuomoto buto vietą, atsakovė vis tiek suteikė jam galimybę butą išsinuomoti, o kadangi jis neturėjo su savimi pinigų ir buvo traumuotas, sunkiai vaikščiojo, buvo sutarta sumokėti kitą dieną. Atsakovei atvykus į butą pasiimti susitarto užmokesčio, nuomojamame bute buvo pašalinis asmuo, buvo betvarkė, išmėtyti daiktai, maisto likučiai ant grindų ir pan., atrodė, jog bute buvo rengtas vakarėlis, todėl atsakovui buvo pasiūlyta išsikraustyti. Ieškovas su pasiūlymu tuo metu sutiko, nesiginčijo ir jokio konflikto nebuvo. Ieškovo buvo paprašyta išsikraustyti, nes jis elgėsi neatsakingai, kambaryje padarė didelę netvarką, taip pat į butą vedėsi svetimus asmenis, apie kuriuos atsakovė nebuvo informuota. Vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad bute negali būti rengiami vakarėliai ir lankytis pašaliniai asmenys, su šiomis sąlygomis ieškovas buvo susipažinęs, todėl atsakovės prašymas išsikraustyti buvo pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė, kaip buto nuomotoja, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį gauti pajamas už likusias dvi dienas, tačiau nutraukus sutartį jos nebuvo gautos. Apie ieškovo draugo Luko apsilankymą atsakovė informuota nebuvo, ieškovo draugui nebuvo suteikta teisė lankytis bute, todėl tai, kad pasiūlymo išsikraustyti metu ieškovo draugas buvo patalpoje, matė situaciją ir vėliau ieškovui teko teisintis prieš draugą, yra paties ieškovo neteisėtų veiksmų rezultatas ir dėl to atsakovei atsakomybė už neteisėtus ieškovo veiksmus negali kilti. Atsakovės vertinimu, Vilniaus mieste yra gausi trumpalaikės būsto nuomos pasiūla, todėl tai, kad ieškovas neieškojo ar nesugebėjo susirasti kito būsto likusioms dviem suplanuotoms dienoms yra ieškovo, o ne atsakovės atsakomybė. Ieškovas nesunkiai galėjo rasti būstą apsistojimui kitoms dviem dienoms, nuvykti į susitartus darbo pokalbius ir jų nebūtų reikėję atšaukti. Tokios pasekmės nebūtų kilę, jeigu ieškovas būtų laikęsis gyvenimo bute tvarkos sąlygų. Aplinkybės, kad ieškovas per tarpininką Booking.com negalėjo apginti savo teisių, yra paties ieškovo kaltė, nes ieškovo kortelė rezervacijos tvirtinimo metu buvo atšaukta, be ne atšaukta, t. y. ji buvo nepatvirtinta, nes tarpininkas atmetė ieškovo kortelę. Ieškovas pats, nieko neverčiamas, nusprendė kreiptis į institucijas, nors buvo įmanoma ginčą išspręsti taikiai. Ieškovas nepateikė medicininių įrodymų, kad dėl susiklosčiusios situacijos jam pailgėjo gijimo procesas, todėl toks reikalavimas neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pretenzijos nėra gavusi, apie ją nežinojo iki ieškinio gavimo. Atsakovė apie procesą Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje nežinojo, nebuvo informuota, todėl jame nedalyvavo, o po proceso nebuvo informuota apie priimtą sprendimą, todėl jo skųsti negalėjo. Apie buvusį procesą sužinojo jau po apskundimo termino praleidimo, kai gavo pranešimą iš antstolio apie skolos išieškojimą, todėl vertina, kad buvo pažeista jos teisė pareikšti savo paaiškinimus ir pateikti savus įrodymus, kurie galimai turėjo esminės reikšmės priimtam sprendimui. Atsakovės telefono numeris buvo žinomas ieškovui, tačiau su ja susiekta dėl vykusio proceso nebuvo. Atsakovė prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas L. G. ir atsakovė E. P. 2018-09-11 per internetinę platformą www.booking.com sudarė sutartį dėl gyvenamosios patalpos – apartamentų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomojimo (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė už 100,50 Eur mokestį suteikė ieškovui teisę naudotis minėta gyvenamąja patalpa laikotarpiu nuo 2018-09-11 14.00 val. iki 2018-09-14 12.00 val. 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. atvykusi į išnuomotą gyvenamąją patalpą atsakovė pareikalavo nedelsiant atlaisvinti gyvenamąją patalpą, nurodžiusi, kad Sutartį ji vienašališkai yra nutraukusi. Ieškovas gyvenamąją patalpą atlaisvino, tačiau atsakovė jam negrąžino už likusias dvi paras sumokėto nuomos mokesčio bei 3,00 Eur turistų rinkliavos. Atsakovei atsisakius grąžinti jam dalį sumokėto mokesčio, ieškovas L. G. 2018 m. rugsėjo 13 d. dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų kreipėsi su skundu (pareiškimu) į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovės E. P. atžvilgiu, o ieškovui L. G. buvo išaiškinta, kad tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka. 2018-11-23 ieškovas L. G. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl apgyvendinimo paslaugos teikimo sutarties, sudarytos su atsakove E. P., nutraukimo ir dėl patirtos žalos atlyginimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo (ieškovo L. G.) ir atsakovės E. P. dėl apgyvendinimo paslaugos teikimo sutarties, sudarytos su E. P., nutraukimo ir dėl to patirtos žalos atlyginimo, 2019 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 10-1051 „Dėl L. G. prašymo“ (toliau – Nutarimas), vartotojo (ieškovo) L. G. prašyme keliamą reikalavimą atlyginti dėl sutarties nutraukimo patirtą turtinę žalą, t. y. grąžinti už nepanaudotas dvi nakvynes ir už turisto rinkliavą sumokėtus 72,00 Eur bei atlyginti 231,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas patenkino ir įpareigojo E. P. vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarimas įsigaliojo, nes per 30 dienų terminą atsakovė E. P. į teismą su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės nesikreipė. Dėl priverstinio Nutarimo vykdymo ieškovas kreipėsi į Antstolį Mindaugą Dabkų. Skola - 303,50 Eur skola buvo išieškota ir 2020-10-04 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-28-408 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomo dokumento grąžinimo.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Ieškovas neturtinę žalą, kurią jam padarė atsakovė, nutraukdama sudarytą Sutartį, įvertino 300,00 Eur suma.
Pažymėtina, kad ieškovo, kaip vartotojo, teisė reikalauti neturtinės žalos atlygino yra numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.205 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 3K-3-417/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-81/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ar ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, atsižvelgia į tokias nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad pagal sudarytą Sutartį ieškovas atsakovei sumokėjo 103,00 Eur už apgyvendinimo paslaugas. Nepanaudotą mokestį už dvi nakvynes (72,00 Eur), įskaitant turisto rinkliavą, ieškovas atgavo. Ieškovui taip pat atlygintos 231,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ginant pažeistas teises. Ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovės 300,00 Eur, tačiau, pažymėtina, jog ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą sukėlė jam ilgalaikes pasekmes, jog būtent dėl to pablogėjo jo sveikatos būklė, jog Sutarties nutraukimas stipriai pakenkė jo reputacijai arba buvo sukelti kiti itin neigiami ieškovo veiklai padariniai. Nors ieškovas nurodo, kad buvo atsakovės pažemintas savo draugo akivaizdoje, nebegalėjo už tą pačią kainą likusioms dviem dienoms išsinuomoti kitas gyvenamąsias patalpas, kad dėl Sutarties nutraukimo jam teko atšaukti ir perkelti kitoms datoms paskirtus darbinius susitikimus, jam teko atsiprašyti savo kolegų/partnerių dėl susiklosčiusios situacijos, dėl ko buvo sumenkinta jo garbė, jis buvo atsakovės nuolat žeminamas, tačiau tokie ieškovo nurodyti dėl Sutarties nutraukimo patirti išgyvenimus bei nepatogumai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Ieškovo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos taip pat gali būti vertinami kai subjektyvus ieškovo susiklosčiusios situacijos vertinimas. Teismui nepateikta jokių duomenų apie ieškovo darbą arba komercinę veiklą, įrodymų, kad ieškovas po Sutarties nutraukimo bandė išsinuomoti kokias nors kitas gyvenamąsias patalpas ir jam to padaryti nepavyko. Ieškovas nurodo, kad iškilusio konflikto su atsakove metu buvo traumuotas ir sunkiai vaikščiojo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal paties ieškovo paaiškinimus, tai nesutrukdė jam pirmo susitikimo su atsakove metu išeiti iš buto į gatvę ir nueiti iki bankomato, tikslu paimti iš bankomato grynuosius pinigus ir atsiskaityti su atsakove. Be to, iš teismui pateiktos VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ epikrizės matyti, kad ieškovas buvo hospitalizuotas dėl patirtos traumos 2018-10-24, t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui po Sutarties nutraukimo, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas nesusijęs su Sutartie nutraukimu. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl savo pažeistų teisių gynimo buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas, Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą, o teisė kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savo teisių gynimo negali būti ribojama. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau minėta, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovės E. P. atžvilgiu, o ieškovui L. G. buvo išaiškinta, kad tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Be to, pažymėtina, kad atsakovė, kaip Sutarties šalis, t. y. civilinių teisinių santykių dalyvė, taip pat turi teisę į gynybą, todėl jos atsisakymas grąžinti ieškovui nepanaudotą mokestį už dvi nakvynes gali būti vertinamas kaip savo galimai pažeistų teisių gynimas, ir jokių būdų ne kaip neteisėti veiksmai, kuriais siekiama pažeminti ieškovą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nors atsakovė teigia, kad apie policijos pareigūnų bei Valstybinės vartotojų teisės apsaugos darbuotojų atliekamus ieškovo prašymų bei skundo tyrimus ji nieko nežinojo, nes apie atliekamus tyrimus jai nebuvo praneša, teismas tokius atsakovės teiginius vertina kritiškai. Nei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2019 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 10-1051 „Dėl L. G. prašymo“ įstatymų nustatyta tvarka skundžiami nebuvo, jie yra galiojantys, todėl teismas neturi pagrindo abejoti oficialiuose institucijų dokumentuose nurodytų aplinkybių.
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovės nepriteisiamos.
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.