Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-94-354/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: AN2-94-354/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00172-2023-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. G.
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Simas Vitkus

Kategorijos

Administracinė byla Nr. AN2-94-354/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00172-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.6; 1.4.7; 1.5.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.11.1; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. ir jo atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6416-2023 A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 6 d. 11.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Institucijos nutarimu A. G., padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paliko Institucijos nutarimą nepakeistą ir netenkino A. G. įgalioto atstovo advokato Simo Vitkaus skundo dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. ir jo atstovas advokatas Simas Vitkus prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį (nutarimą) administracinio nusižengimo byloje: pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės termino nustatymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių; kitą Institucijos nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Prieš padarant pažeidimą alkoholis buvo vartojamas tik iš vakaro, o nustatytas tik lengvas neblaivumo laipsnis, minimaliai viršijantis leistiną ribą. A. G. pripažįsta padarytą pavojingą ir netoleruotiną administracinį nusižengimą, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimą padarė netyčia, atsitiktinai ir nepiktybiškai. Nors šios aplinkybės nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pažeidimo padarymo dieną jautėsi geros reakcijos. Tuo tarpu reido metu pareigūnai tikrino visus vairuotojus – taigi vairuojamą automobilį pareigūnai sustabdė ne dėl įtarimą sukėlusio vairavimo ar išvaizdos. Pareigūnų nustatytas promilių kiekis tik nedaug viršijo leistiną ribą, ir galimai tik todėl, kad buvo tik ką pavartojęs giros, nes iš karto nuvykus išsitirti į ligoninę, tiek kraujo, tiek alkotesterio rezultatai parodė 0,00 promiles, o apylinkės teismas netyrė nusižengimo padarymo situacijos, nevertino skundo argumentų, neatsižvelgė į gydytojų atliktus tyrimus. Teismui buvo nesvarbūs ligoninėje atlikti testai ir tyrimai, bei tai, kad pareigūnų alkotesteris parodė klaidingus duomenis, nes prieš patikrinimą buvo išgerta giros.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad apeliantui vairavimo teisė tiesiogiai reikalinga darbe. Nurodoma, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) yra skirtingos Lietuvos miestuose, darbe betarpiškai reikalinga vairavimo teisė. Be vairuotojo pažymėjimo negalėtų eiti savo pareigų, todėl netektų darbo ir pajamų. Vairavimo teisė taip pat reikalinga šeimos ūkinėje veikloje, kurioje būtinas traktoriaus vairavimas, kurį vairuoti moka tik A. G.. Todėl praradęs vairavimo teisę negalėtų padėti žmonai šeimos ūkyje, o finansinių galimybių samdytis pagalbą neturėtų. Taigi vairavimo teisės praradimas reikštų tiek (duomenys neskelbtini) darbo ir ten gaunamų pajamų netekimą, tiek šeimos ūkinės veiklos sustabdymą ir šios veiklos teikiamų pajamų netekimą.

3.3. Apelianto vertinimu apylinkės teismas 2020 m. jo padarytą administracinį nusižengimą (vairavimą neblaiviam) iš esmės vertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors tam visiškai neturi teisinio pagrindo. Dar Šiaulių apskrities VPK 2023 m. liepos mėn. 13 d. nutarime Nr. 40-ANR N-6416-2023 vienareikšmiškai nustatyta, kad jo atžvilgiu jokių sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl kritiškai vertintinas ir nepagrįstas yra 2020 m. liepos 3 d. pažeidimo traktavimas kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

3.4. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką švelnesnės, nei įstatymo numatyta, nuobaudos paskyrimas galimas tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Skunde prašoma dar kartą, atsižvelgus taip pat ir į teismų praktiką panašiose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. AN2-32-417/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. AN2-70-626/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. AN2-97-309/2018 ir kt.), įvertinti A. G. asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes, byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, elgesį po administracinio nusižengimo padarymo (A. G. sąžiningai vykdo administracinio poveikio priemonę ir nuo nustatytos dienos nevairuoja jokios transporto priemonės, suvokia padarytą pažeidimą ir jo pavojingumą, alkoholio žalą). A. G. nustatytas girtumas nežymiai viršijo leistiną ribą, baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui) prieštarautų administracinės nuobaudos skyrimo tikslams, teisingumo ir proporcingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

A. G. ir jo įgalioto atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šia apimtimi.

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK nustato, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

7. Institucijos nutarimu A. G., padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dvylikai mėnesių. A. G. pripažįsta padaręs minėtą administracinį nusižengimą ir neginčija paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminu, t. y. nurodo, kad jis yra per ilgas ir neproporcingas padaryto nusižengimo pobūdžiui bei pažeidėjo asmenybei. Apeliaciniu skundu prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti A. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

10. A. G. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių neblaivumas. Šį administracinį nusižengimą A. G. padarė vidurdienį (11.52 val.), Šiaulių mieste, kai eismas pakankamai intensyvus. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Pažeidėjo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina skunde nurodoma aplinkybė, kad A. G. vairuojamą automobilį pareigūnai sustabdė ne dėl įtarimą sukėlusio vairavimo/įtartinos vairuotojo išvaizdos, o todėl, kad vyko reidas, kurio metu policijos pareigūnai tikrino visų vairuotojų blaivumą. Skunde nurodoma, kad nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas netyčia ir nepiktybiškai: A. G. alkoholį vartojo iš vakaro, kitą dieną (administracinio nusižengimo padarymo dieną) per pietus išgėrė pilstomos giros ir suklydo, vertindamas savo būklę, kadangi jautėsi gerai ir nesuprato, jog vairuoti transporto priemonės negali. Apygardos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš bylos matyti, kad A. G. neblaivumas įvykio metu buvo tikrinamas du kartus: pirmojo patikrinimo metu, 2023 m. birželio 6 d. 11.32 val., jam buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu, 2023 m. birželio 6 d. 11.52 val. – 0,44 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnės G. Š. tarnybiniame pranešime, Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. G. iš burnos sklido alkoholio kvapas, o tai reiškia, jog buvo išoriniai požymiai, rodantys, kad jis vairuoti negali. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad A. G., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą.

11. Apeliantas pažymi, kad skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas, palikęs galioti institucijos sprendimą, visiškai neatsižvelgė į padaryto nusižengimo aplinkybes, nevertino ir nepasisakė dėl ligoninės atliktų tyrimų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Apygardos teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingas (į kurį atsižvelgiama skiriant administracinio poveikio priemonę) A. G. neblaivumo laipsnis yra tas, kuris buvo jam vairuojant – 0,44 prom., o ne tas, kuris nustatytas A. G. savanoriškos medicininės apžiūros metu praėjus daugiau nei valandai po to, kai pareigūnai A. G. patikrino neblaivumą.

12. Apeliaciniame skunde, siekiant pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, taip pat nurodoma, kad A. G. nuoširdžiai gailėjosi, padaręs teisės pažeidimą (kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nevengė administracinės atsakomybės, padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, davė teisingus parodymus, pažeidimą padarė atsitiktinai, nėra teistas, nėra priklausomas nuo alkoholio. Teigiama, kad prieš tai per visą savo 40 metų vairavimo stažą buvo tik vieną kartą prieš tris metus patrauktas administracinėn atsakomybėn už neblaivų vairavimą ir už tai jau pilnai atsakė, dirba (duomenys neskelbtini), yra darbdavio pozityviai charakterizuojamas, su žmona verčiasi ūkine veikla.

13. Apygardos teismo vertinimu, šios skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ar išimtinėmis, dėl kurių pažeidėjui reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. G. už vairavimą neblaiviam jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2020 m. liepos 13 d., tuomet jam buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumas ir už tai paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Be to, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad po to A. G. 2022 metais ir 2023 metais buvo baustas už greičio viršijimą (15 km/h ir 18 km/h). Šie duomenys patvirtina, kad A. G. nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo apelianto požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiu, jog jo 2020 metais padarytas administracinis nusižengimas (vairavimas neblaiviam) apylinkės teismo buvo vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas ne nustatė sunkinančią aplinkybę, o 2020 metais apelianto padarytą nusižengimą vertino apeliantą charakterizuojančios medžiagos kontekste.

14. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl A. G. skundo teiginiai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės vykdyti darbo funkcijų bei padėti žmonai šeimos ūkyje, nėra pakankami konstatuoti, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apygardos teismas daro išvadą, kad A. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta minimali 800 Eur bauda ir minimaliai trukmei taikytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, atitinka apelianto padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, A. G. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų galima švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti. Keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. ir jo atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. G. ir jo atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė