- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2-7041-918/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- K. G.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, AB DNB bankas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei K. G., institucijos duodančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui E. G., tretieji asmenys Swedbank, AB, AB DNB bankas, institucija duodanti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. G. pareiškė ieškinį atsakovui E. G. prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1994-11-18 Kauno m. CMB (įrašo Nr. 2889), dėl atsakovo kaltės, nustatyti, kad faktiškai sutuoktiniai nustojo gyventi nuo 2011-05-19 ir nuo šio momento santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes, palikti kreditorinių prievolių vykdymą Swedbank, AB ir AB DNB bankas solidariai ieškovei ir atsakovui, nepilnamečio sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 5033 išlaikymo įsiskolinimą, palikti ieškovei santuokinę pavardę – G., priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2012-09-03 teismo posėdžio metu ieškovė K. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b.l. 87-88). Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo smurto prieš ją ir sūnų. Visą laiką, kol gyveno kartu, atsakovas nedirbo, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, materialiai ieškovės šeimą remdavo jos mama. 2011-05-19 atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį, nuo to laiko jis nebendrauja nei su ieškove, nei su sūnumi, neremia jų materialiai, nesidomi sūnaus vystymusi. Šalių sūnus bandė susisiekti su atsakovu kompiuterio „Skype“ programa, bet atsakovas atsisako bendrauti. Sūnų išlaiko ir mokesčius už butą, kuriame gyvena dviese su sūnumi, moka viena ieškovė. Komunaliniai mokesčiai vasarą būna 400 Lt, žiemą – 800 Lt. Šalių sūnus serga bronchine astma, jam reikalingi vaistai, taip pat samdomi korepetitoriai mokslams. Už sūnaus papildomas matematikos pamokas ieškovė moka 100 Lt į mėnesį, už popamokinę veiklą – treniruotes - 100 Lt į mėnesį. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 1000 Lt, todėl pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovo mokamomis periodinėmis išmokomis. Kreditus iš bankų ėmė kartu su atsakovu gyvendami santuokoje, atsakovas iš jų pirkosi automobilį, kuris dabar yra parduotas. Viena ieškovė materialiai nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais, todėl prašo prievolių vykdymą palikti solidariai su atsakovu. AB DNB bankui likusi 1200 Lt, Swedbank, AB – 6000 Lt skola su palūkanomis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apie bylą žino, kalbėjo apie tai su ieškove telefonu, sakė, kad bylos baigtis nerūpi.
Atsakovas E. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai. Atsakovas yra išvykęs į užsienį, išvykimo nedeklaravęs (b.l. 28, 89). Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo įteikti asmeniškai 2012-04-18 per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje 803 str. 2 d. nustatyta tvarka (b.l. 42-43). Tai patvirtina, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ieškovės nurodytu adresu. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškintos CPK 805 str. nuostatos dėl pareigos paskirti savo įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikimai su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, įgalioto asmens Lietuvoje nenurodė. Teismas atsakovui per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje siuntė 2012-07-26 nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo materialinę padėtį Jungtinėje Karalystėje. Dokumentai grąžinti neįteikti, kadangi atsakovas per nustatytą terminą neatvyko į pašto skyrių jų pasiimti (b.l. 80-81). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Parengiamojo posėdžio metu išklausytas nepilnametis šalių sūnus E. G. nurodė, kad būti bendraieškoviu dėl reikalavimo priteisti išlaikymą byloje nepageidauja, su ieškiniu sutinka (b.l. 58-60). Paaiškino, kad tėvas išvykęs į užsienį, ten turi darbą, bet sūnus nežino, kur atsakovas dirba, kiek uždirba, jo telefono numerio neturi, žino tik „Skype“ adresą.
Trečiojo asmuo Swedbank, AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo informuotas (b.l. 1,3, 49). Pozicijos dėl pareikšto ieškinio raštu neišdėstė.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo informuotas (b.l. 1,3). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo prievolę toliau bankui vykdytų ieškovė ir atsakovas solidariai (b.l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Eimutis Blažys 2012-09-03 teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nurodė, kad tokių reikalavimų tenkinimas atitiktų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl bylos teismingumo.
Remiantis CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jei nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 785 str. 1 d.). Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas, nors ir gyvenantis ne Lietuvoje, tiek jų nepilnametis sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.
Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1994-11-18 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 288. Šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo smurtą, tai patvirtina VĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išrašas iš ligos istorijos (b.l. 14). Ieškovė teigia, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi net ir gyvenant kartu, šeima nesirūpino, nedirbo, sūnaus neišlaikė, vartojo prieš ieškovę ir sūnų fizinį smurtą. Nuo 2011-05-19 atsakovas paliko šeimą, išvyko gyventi į užsienį, su ieškove ir sūnumi nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo.
Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės, šalių sūnaus paaiškinimus, pateiktus įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str.
CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Tai, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę bei paliko šeimą nuo 2011-05-19, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento.
Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 str. 2 d. yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu. Turtinių teisinių santuokos nutraukimo teisinių padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios.
Nustatyta, kad atsakovas išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę, ryšių su Lietuvoje likusia šeima nepalaiko. Ieškovei nežinomos aplinkybės dėl atsakovo galimai turimų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims dabartinėje gyvenamojoje valstybėje, dėl kurių galėtų kilti neigiamų turtinių pasekmių ieškovei ir šalių nepilnamečiam vaikui. Dėl nurodytų aplinkybių nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-05-19, kai šalys nustojo faktiškai kartu gyventi, t.y. kai atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį (CK 3.67 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.
Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, apie tai turi būti nurodyta ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).
Ieškovė nurodė, kad šalys dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma (b.l. 15), VĮ „Regitra“ pažymos (b.l. 16-17). Duomenų apie tai, ar atsakovas yra įgijęs turto gyvenamosios vietos valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, į bylą nepateikta, nors atsakovas buvo įpareigotas tokius duomenis pateikti.
Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Gyvenant santuokoje, ieškovė ir atsakovas su „Swedbank“, AB 2011-01-10 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11-001105-VA (b.l.24-26), su AB DNB banku – 2005-05-05 Kreditavimo sutartį Nr. 7574, 2009-07-31 pakeistą susitarimu Nr. 7574/1, bei 2009-07-31 Kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2009-11 (b.l. 18-23). Ieškovė pripažino, kad kreditus ėmė abu su sutuoktiniu, kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl prašo palikti solidarią atsakomybę. AB DNB bankas sutinka su ieškinyje nurodytu prievolių pasidalijimu po santuokos nutraukimo (b.l. 36). „Swedbank“, AB savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su prievolių padalijimu, nepateikė, nors apie ieškinį informuotas (b.l. 3, 49). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo, turimus kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB pagal 2011-01-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 11-001105-VA, ir AB DNB bankui pagal 2009-07-31 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2009-11 ir 2009-07-31 susitarimą Nr. 7574/1, ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai (CK 3.126 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas (CPK 385 str. 1 d., 3.169 str.). Šalių nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta nuo 2008-09-22 deklaruota kartu su motina ieškove K. G. adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, to pageidauja ir pats vaikas, sutikdamas su ieškiniu. Vaiko dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. G. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).
Ieškovė nepilnamečio E. G. poreikių lentelėje nurodė, kad užtikrinti vaiko poreikius kas mėnesį reikalinga apie 1000 Lt: 300 Lt maistui, 80 Lt už komunalinius mokesčius, 200 Lt aprangai ir avalynei, 50 Lt higienos reikmenims, 100 Lt medicininei priežiūrai, 300 Lt lavinimui ir laisvalaikiui (b.l. 8). Atsakovas vaiko poreikiam reikalingos sumos neginčijo. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį, paneigiančių jo galimybę mokėti sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį. Teismo iniciatyva reikalauti dokumentai iš Jungtinės Karalystės apie atsakovo materialinę padėtį negauti (b.l. 63-73). Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą.
Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Atsižvelgiant į tokius faktorius, kad sprendimo priėmimo metu E. G. yra 17 metų amžiaus, jo poreikiai su amžiumi didėja, reikalingi vaistai nuo bronchinės astmos, papildomos išlaidos korepetitoriams, laisvalaikiui, socialiniam bendravimui ir pan., todėl ieškovės nurodyta 1000 Lt išlaikymui per mėnesį reikalinga suma laikytina įrodyta, o prašoma priteisti 500 Lt išlaikymo suma iš atsakovo laikytina pagrįsta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą iš atsakovo priteistinas išlaikymas E. G. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-03-22) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio E. G. atstovė K. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš viso išlaikymo yra neteikęs 9 pilnus mėnesius (nuo 2011-06-01 iki 2012-02-29) ir 32 dienas (nuo 2011-05-20 iki 2011-05-31 ir nuo 2012-03-01 iki 2012-03-20), todėl ieškinio pateikimo dieną yra susidaręs 5033 Lt įsiskolinimas, priteisiant po 500 (penkis šimtus Lt) už kiekvieną išlaikymo neteikimo mėnesį už laikotarpį nuo 2011-05-19 iki bylos iškėlimo dienos (500 Lt x 9 mėnesiai + 500 Lt/30 dienų (vienos dienos išlaikymo dydis) x 32 dienos = 5033 Lt). Atsakovas vaiko poreikių ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo, duomenų apie savo materialinę padėtį nepateikė. Teismui įvertinus, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis kas mėnesį pagrįstas, išlaikymo įsiskolinimas prašomas už 9 mėnesius, laikytina, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo analogiški, tenkintinas reikalavimas dėl 5033 Lt išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už 2011-05-19– 2012-03-22 laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nepažeidžia imperatyvios įstatymo nuostatos dėl galimybės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, iš atsakovo priteistinas 5033 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 2011-05-19– 2012-03-21 laikotarpį, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį (CK 3.200).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).
Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - Girdzijauskienė, atsakovui – Girdzijauskas.
Dėl atsakovo procesinio elgesio
Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo įteikti asmeniškai 2012-04-18 per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje CPK 803 str. 2 d. nustatyta tvarka (b.l. 42-43), jam buvo išaiškintos CPK 805 str. nuostatos dėl pareigos paskirti savo įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikimai su byla susiję procesiniai dokumentai bei procesinės pasekmės įgalioto asmens nepaskyrus. Atsakovas įpareigojimo paskirti įgaliotą asmenį neįvykdė. Teismas atsakovui per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje siuntė 2012-07-26 nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo materialinę padėtį Jungtinėje Karalystėje. Dokumentai grąžinti neįteikti, kadangi atsakovas teismo siunčiamų dokumentų neatvyko pasiimti (b.l. 80-81). Iš išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas piktybiškai nevykdė CPK 42 str. 5 d. numatytos šalių pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, teikti reikiamus įrodymus, veikti siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas neatsižvelgė, kad jo neveikimas turi įtakos bylos eigai ir pažeidžia jo nepilnamečio sūnaus interesus. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.). Už piktnaudžiavimą procesu, kai asmuo sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą iki 20000 Lt (CPK 95 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo mokėtina 139 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 11 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Ieškovė pateikė duomenis apie 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 9). Ieškovė yra sumokėjusi 400 Lt už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus (b.l. 10). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 39 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 331 Lt žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 47 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.). Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 417 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, šių išlaidų priteisti neprašė (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 1994 m. lapkričio 18 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2889, santuoką dėl atsakovo E. G. kaltės.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-05-19.
Po santuokos nutraukimo ieškovei K. G. palikti santuokinę pavardę- G., atsakovui E. G. – G..
Nustatyti nepilnamečio E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penki šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-03-22) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 5033 Lt (penki tūkstančiai trisdešimt trys Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2011-05-19 – 2012-03-21 laikotarpį.
Paskirti ieškovę K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, turimus kreditorinius įsipareigojimus Swedbank, AB pagal 2011-01-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 11-001105, ieškovė K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdys solidariai.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, turimus kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2009-07-31 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2009-11 ir 2009-07-31 susitarimą Nr. 7574/1, ieškovė K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdys solidariai.
Priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penki šimtai Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 417 Lt (keturi šimtai septyniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.