Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 9 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis smūgiavo G. Š. į krūtinę, po ko pastarasis krisdamas atsitrenkė į stalą ir nukrito ant žemės, jam atsistojus pagriovė jį ant žemės, smūgiavo kumščiu į kairę veido pusę bei ranka spaudė jam kaklą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio antakio srityje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje bei sukeldamas fizinį skausmą.

A. K. nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 9 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis, kojomis sudavė R. Š. į kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairėje rankoje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimų kairėje rankoje ir sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis patvirtinama, kad konflikto metu visi asmenys buvo blaivūs (t. 2, b. l. 89).

Teismas konstatuoja:

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. K. yra kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą G. Š. ir R. Š..

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

Dėl įrodymų vertinimo

Tarp šių asmenų: G. Š., R. Š. ir A. K. 2019-08-01 įvyko konfliktas. Visi asmenys kreipėsi su pareiškimais į policiją ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Šiuo metu jau yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje R. Š. buvo kaltinama A. K. sužalojimu. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-09-23 nutartimi baudžiamoji byla buvo nutraukta pripažinus, kad R. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas tokią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Kadangi dabar nagrinėjama kita byla, kurioje A. K. yra kaltinamasis, tačiau situacija ta pati, tai teismas negali nukrypti nuo kai kurių esminių jau ankstesniame procesiniame dokumente padarytų išvadų, kurias patvirtino ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą.

Kaltinamasis A. K. visą laiką ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme tvirtino, kad jis nekaltas dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, tvirtino, kad jis jokių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė. Kaltinamasis nurodė, kad tai jis buvo sumuštas R. Š. ir jos sūnaus G..

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-547/2020 jau yra padaryta išvada, kad A. K. nereikėjo gintis nuo Š. puolimo. Teismo nutartyje buvo pasakyta, jog R. Š. turėjo gintis nuo A. K. puolančių aktyvių, realių ir pavojingų veiksmų. Tai patvirtino ir Kauno apygardos teismas nutartyje, 26 punkte nurodoma, kad ,,R. Š. veiksmai – grįžimas po žodinio konflikto namo, užsiėmimas įprastais ruošos darbais, suteikia pagrindą daryti išvadai, jog aptariamas konfliktas pasibaigė ir būtent tuo metu į namą atėjo A. K., kuris grėsmingu tonu klausė apie R. Š. pasakytus žodžius, t. y. iš esmės pradėjo naują konfliktą. Tuomet A. K. ir sudavė smūgį R. Š., o vėliau pastūmė jos sūnų. Atkreiptinas dėmesys, jog R. Š. ne iš karto padarė nukentėjusiajam sužalojimus, o tik po to, kai jis nesiliovė smurtavęs. Nors A. K. viso proceso metu teigė, jog pirmas smurtą pradėjo vartoti G. Š., tačiau, bylos duomenys patvirtina, jog buvo priešingai – A. K. pirmas sudavė R. Š. ir pastūmė G. Š., dėl ko pastarasis ir ėmėsi priemonių nukentėjusiajam sulaikyti, kad nebūtų smurtaujama toliau. Aplinkybę, jog ne G. Š. pirmas ėmėsi smurtinių veiksmų patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, kur jis teigia, jog G. Š. pastūmė tuomet, kai jis ėjo link jo iškeltomis rankomis. Kaip jau buvo minėta, A. K., būdamas laikomas G. Š., dilbiu spaudė pastarojo kaklą dėl ko R. Š., bandydama jį atitraukti nuo sūnaus, padarė sužalojimus veide. Įvertinus tai, kolegija daro išvadą, kad būtent A. K. veiksmai buvo pavojingas kėsinimasis, jis buvo ir realus, ir akivaizdus bei nukreiptas į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, o būtent G. Š. sveikatą. Kėsinimasis akivaizdžiai buvo pradėtas ir nepasibaigęs, R. Š. veidą A. K. apdraskė pastarajam tebetęsiant fizinio smurto veiksmus. Taigi visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ginantis nebuvo panaudota didesnė jėga nei tai buvo būtina, siekiant atremti pavojingą kėsinimąsi”.

Byloje be konflikto dalyvių: kaltinamojo A. K., nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų R. Š. ir G. Š. apie įvykį liudijo kaltinamojo sutuoktinė S. K., kuri pati įvykio nematė, atėjo pačioje pabaigoje, ir policijos pareigūnai, kurie atvyko po iškvietimo į įvykio vietą. Tad teismas turi padaryti išvadas apie buvusią situaciją iš trijų įvykio dalyvių: kaltinamojo A. K., nukentėjusiųjų R. Š., G. Š. parodymų, kurie yra kardinaliai priešingi.

Visi proceso dalyviai kaltinamasis A. K., nukentėjusieji R. Š. ir G. Š. ne visiškai vienodai įvairiose apklausose aiškino apie situaciją. Jų parodymai kito. A. K. nevienodai aiškino aplinkybes apie tai, kad pastūmus G. šis nukrito prie stalo, o kitą kartą – kad jis tik šonu atsirėmė į stalą, nevienodai aiškino kada R. jam draskė veidą. Nukentėjusioji R. Š. ne visada vienodai nurodo A. K. suduotus smūgius, jų skaičių. Nukentėjusysis G. iš esmės vienodai aiškino aplinkybes, kurios yra susijusios su jo tiesioginiu konfliktu su A. K.. Tačiau jis ne visada vienodai nurodė įvykio pradžią: vienose apklausose nurodė, jog pirmiausia A. K. jį stūmė abiem rankom į krūtinę ir jis nukrito, kitose – kad pirmiausia A. K. sudavė smūgį jo motinai į šoną, o tada stūmė jį.

2019-08-01 apklausti liudytojais G. Š. ir R. Š. iš karto po įvykio nurodė, kad ,,namuose motina klojo lovas, o jis stovėjo prie stalo. Staiga pamatė, kad į namą įbėgo A. K. ir pradėjo eiti link mano mamos. Matydamas, kad jis nusiteikęs agresyviai, stojau prieš jį ir nespėjus jam pasakyti, kad išeitų, jis abiem rankom stipriai trenkė man į krūtinę. Nuo smūgio aš atbulas atsitrenkiau į šalimais buvusį stalą ir nukritau ant grindų“. Šie parodymai patvirtina, kad pirmasis smurtinių veiksmų griebėsi A. K. ir jis buvo įėjęs į R. Š. kambarį.

Akistatos metu kaltinamasis A. K. patvirtino, kad patalpa, kurioje įvyko konfliktas, bendraturčių sutarimu, naudojasi R. Š.. Į tą patalpą įėjo todėl, kad įžeidė jo vaikus.

Kaltinamasis A. K. pripažįsta, kad jis pastūmė rankomis G. Š., tačiau to jis nelaiko smurtu, nurodo, kad tai jis gynėsi, nes jautė pavojų iš G. veiksmų, skirtingai nurodo, ar po šio pastūmimo G. nukrito, ar ne. Tačiau šias aplinkybes visiškai vienodai visą laiką tvirtino G. Š., nurodydamas, kad jį pastūmė A. K. dėl ko jis krito, atsirėmė šonu į stalą, o tada krito ant grindų ir susidaužė galvą į stalo koją, po to atsistojus stumdėsi su juo susikibę rankomis, jis norėjo K. išstumti iš kambario, paskui, jo manymu A. K., panaudodamas savo svorį jį pargriovė ir sudavė jam smūgį į kairį smilkinį, spaudė jo kaklą dilbiu. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji R. Š., kuri tvirtino, kad A. K. smurtavo prieš jos sūnų, buvo ant jo užkritęs, ji dėl to labai bijojo, visą laiką stengėsi K. atitraukti nuo savo sūnaus. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. kėsinimasis į G. Š. sveikatą buvo realus ir akivaizdus ir tai jau konstatuota ankstesniu teismo sprendimu.

Šio kėsinimosi padariniai yra nurodyti specialisto išvadose. Iš byloje esančių Specialisto išvadų, kuriose buvo nustatyti sužalojimai G., matyti, kad G. Š. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairio antakio srityje (kliniškai), dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kaklo dešinėje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje. Papildomai uždavus specialistui klausimą, ar galėjo būti tokie sužalojimai G. Š. padaryti A. K. pastumiant ranka į krūtinę G. Š., G. Š. iš priekio užšokus ant A. K. ir jį apglėbus rankomis ir kojomis ir abiem krentant ant žemės, specialistas nurodė, kad vertinant sužalojimus visumoje, mažai tikėtina, kad G. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti A. K. nurodytomis aplinkybėmis. Posėdžio metu išklausytas ekspertas paaiškino, kad sužalojimas kaklo srityje nėra būdingas griuvimui ir pastūmimiui į krūtinės sritį. Tuo tarpu kiti sužalojimai veide, juosmenyje, rankoje gali būti padaromi ir griuvimo metu. Ekspertas taip pat nurodė, kad jeigu G. Š. šio konflikto metu nukrito tik vieną kartą prieangyje kartu su A. K. aukštielnikas, ant nugaros, tai jam taip pat negalėjo būti padaryti sužalojimai kaktos kairėje. Nubrozdinimus kaktoje patvirtino apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. L., kuris nurodė, kad apklausus A. K., jis pasakė, jog pastūmė G., kuris nukrito ir galva atsitrenkė į stalo koją ir nusibrozdino veidą.

Tad byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog G. Š. padaryti sužalojimai yra kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų padariniai, t. y. jam suduotų smūgių ar pastūmimo, kritimo padariniai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokiomis aplinkybėmis galėjo būti padaryta G. Š. poodinė kraujosruva kaklo dešinėje. Kadangi kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tai iš kaltinimo pašalintinas G. Š. kaklo sužalojimas.

Dėl R. Š. sužalojimų

Kaip jau buvo paminėta, dalis bylos aplinkybių yra nustatyta ankstesne Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-09-23 nutartimi ir Kauno apygrdos teismo 2020-12-16 nutartimi. Šie procesiniai dokumentai yra įsiteisėję, todėl teismas, nagrinėdamas kitą, susijusią bylą, privalo vadovautis jau nustatytais faktais ankstesnėje byloje.

Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų neabejotinai pasitvirtino, kad konfliktas tarp R. Š. ir A. K. vyko. Šį konfliktą bandė sustabdyti R. Š. sūnus G., kuris bandė sutrukdyti A. K. smurtauti, tačiau tai jam nepavyko ir jis pats nukentėjo.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja ir prokuroras nurodė, kad šio konflikto iniciatorė buvo R. Š. ir į tai teismas turėtų atsižvelgti vertindamas visus faktus. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, bei priimtus procesinius dokumentus ankstesnėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-547/2020, bei Kauno apygardos teismo jau padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmojo žodinio konflikto prie šulinio iniciatyva kilo iš nukentėjusiosios R. Š.. Čia R. Š. apsižodžiavo su A. K.. Šį konfliktą girdėjo ir A. K. sutuoktinė, kuri liepė A. grįžti į namus. Kiekvienas išsakė savo nuomonę apie laistymą, laistymo priemones ir pan., ir R. Š. bei A. K., išsiskyrė ir kiekvienas ėjo į savo būstus. Kaip pažymėta Kauno apygardos teismo nutartyje ,,R. Š. veiksmai – grįžimas po žodinio konflikto namo, užsiėmimas įprastais ruošos darbais, suteikia pagrindą daryti išvadai, jog aptariamas konfliktas pasibaigė ir būtent tuo metu į namą atėjo A. K., kuris grėsmingu tonu klausė apie R. Š. pasakytus žodžius, t. y. iš esmės pradėjo naują konfliktą. Tuomet A. K. ir sudavė smūgį R. Š., o vėliau pastūmė jos sūnų”. Taigi, šio, jau smurtinio, konflikto iniciatorius buvo A. K..

Šioje Kauno apygardos teismo citatoje ne tik yra pasisakyta dėl to, kas buvo konflikto iniciatorius, tačiau joje yra nurodyta, jog kaltinamasis A. K. sudavė smūgį R. Š.. Bylos tyrimo metu nukentėjusieji nevienodai aiškino šias aplinkybes, vienur nurodydami, kad pirmiausia su įsiveržusiu A. K. sukonfliktavo sūnus G. ir buvo pastumtas, kitur – kad pirmiausia A. K. sudavė smūgį R. Š. į šoną, jai būnant prie lovos, o tada rutuliojosi visas tolimesnis konfliktas.

R. Š., rašydama pareiškimą policijai, 2019-08-01 nurodė, kad 2019-08-01 apie 9:15 val. būnant jai ir bendrasavininkiams priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), A. K. sukėlė konfliktą, kurio metu sužalojo jos sūnų G. Š. bei koja sudavė jai smūgį į kairės pusės šoną (t. 1, b. l. 34). R. Š. apklausiama kaip liudytoja 2019-08-01 13:55 val., parodė, kad tuo metu, kai A. K. jau buvo nukritęs su G. prieangyje ir ji visaip bandė nutraukti K. nuo sūnaus, vienu momentu ji pajuto A. K. spyrį į šoną. Spyris buvo skausmingas ir stiprus. Nurodė, kad PSPC jai buvo nustatytas kairio šono sumušimas bei konstatuoti kitų kūno vietų sužalojimai (t. 1, b. l. 97-98). 2019-09-18 nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo labai susijaudinusi, šoko būsenoje, todėl ji nurodė ne visus savo sužalojimus, ir apklausoje ji patikslino, jog pirmas smūgis į kairį šoną buvo jai klojant lovą. Ji nežino kuom sudavė ranka ar koja, nuo šito smūgio ji nukrito. Nukentėjusioji nurodė, kad jai stojantis K. spyrė jai į koją. Kai ji norėjo išskirti susikibusius kaltinamąjį ir savo sūnų, jai K. ranka sudavė į kairį dilbį. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad jai bandant atplėšti K. nuo gulinčio sūnaus jis ranka dar sudavė jai į krūtinę. Ji paaiškino, kad kairę alkūnę susižalojo tada, kai K. ją stūmė ir ji atsitrenkė į krosnį. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kaip atsirado jai sužalojimas dešiniame kelyje. Ponaginė piršto kraujosruva galėjo atsirasti tuo metu, kai ji traukė K. nuo gulinčio sūnaus (t. 1, b. l. 125-126).

Byloje esantys mediciniai dokumentai (t. 1, b. l. 111-114) patvirtina, kad R. Š. 2019-08-01 kreipėsi į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, kur apžiūrint gydytojams G. K. ir E. B. nurodė, jog buvo sumušta turto bendrasavininko žento ir skundėsi krūtinės ląstos ir pilvo skausmu. Specialistai pažymėjo, jog palpuojant skausmingumas kairės krūtinės ląstos pusėje ties VIII-XII šonkauliais, ypač skausminga palpacija po kairiuoju šonkaulių lanku. Be šių įrodymų skausmą šone patvirtino ir apklausti liudytojai A. L., kuris nurodė, jog R. Š. skundėsi šono skausmu. Liudytoju apklaustas gydytojas N. M. patvirtino, kad medicininėje kortelėje yra įrašas dėl kairio šono sumušimo, mėlynė, skausminga juosmens projekcijoje. Jis nurodė, kad dėl skausmo buvo suleisti ir vaistai. Liudytojas G. R., kuris Varėnos rajono PK atliko R. Š. apklausas iškarto po konflikto, nurodė, jog matėsi, kad jos judesiai suvaržyti, pasisukus, susiimdavo už šono, skundėsi skausmu. Nukentėjusysis G. Š. taip pat nurodė, kad K. sudavė jo motinai į šoną dėl ko ji nukrito.

Specialisto išvadoje Nr. G 3479/2019 (01) papildomai nurodoma, jog neatmetama galimybė, R. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai nustatyti R. Š. galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius rankomis ir kojomis, tiek galimai griūnant ir aukščiau minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifuokuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 118).

Teismo posėdyje apklausus ekspertą jis paaiškino, kad jis apžiūrėjo R. Š. kūną pagal jos nurodytus sužalojimus ir patvirtino, kad mėlynės ant R. Š. krūtinės jis nematė, jam jos nenurodė kaip sužalojimo, todėl tokio sužalojimo nenurodė ir savo išvadoje. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad ponaginė kraujosruva galėjo likti ir nuo to, kai R. Š., gindama savo sūnų, draskė K. drabužius. Jis taip pat patvirtino, kad tos kraujosruvos, kurias užfiksavo ant Š. kūno, jos atsirado dėl sužalojimų, o ne dėl kokio nors susirgimo.

Aiškindama aplinkybes R. Š. pati yra nurodžiusi, kad ji nežino kaip atsirado sužalojimas dešiniame kelyje (t. 1, b. l. 125-126). Taip pat ji abejojo kaip buvo sužalotas jos pirštas, kaip atsirado ponaginė kraujosruva, svarstė, gal A. K. jį suspaudė kažkuriuo metu.

Dėl R. Š. sužalojimų teismas daro išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog tą dieną konfliktas vyko tarp R. Š. ir A. K.. Tą dieną ji nekonfliktavo su kitais asmenimis, todėl specialisto užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti A. K.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne tik A. K. smurtavo prieš R. Š., bet R. Š. aktyviais veiksmais gynė savo vaiką, kurių metu taip pat galėjo patirti vienokius ar kitus sužalojimus. Nors nukentėjusioji tvirtino, kad jai buvo suduotas smūgis į krūtinę, tai nebuvo byloje užfiksuota objektyviais duomenimis, taip pat kaip ir jos nurodomas spyris į koją. Nesant objektyvių duomenų, teismas negali grįsti kaltinimo tik spėjimais ir abejonėmis. Todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog R. Š. A. K. sudavė smūgį į kairį šoną ir padarė kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje rankoje (kai ji pastumta K., atsitrenkė į krosnį). Dėl kitų specialisto paminėtų sužalojimų dešiniame kelyje ir ponaginės kraujosruvos kairės plaštakos III piršte, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pačiai nukentėjusiajai abejojant jų atsiradimo mechanizmu, jie iš kaltinimo pašalintini.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis A. K. padarė nuskalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiesiems R. Š. ir G. Š. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai bei sukeltas fizinis skausmas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (t. 1, b. l. 172-173). A. K. dirba, turi šeimą, t. y. yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais. BK 55 straipsnis numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šių visų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą – laisvės apribojimo bausmę, su tam tikrais įpareigojimais ir jas subendrinus. Kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomas BK 64¹ straipsnis, kadangi baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto ar sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Š. šioje byloje yra pareiškęs 700 Eur civilinį ieškinį dėl šiuo nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis grindžia jam padarytu sveikatos sutrikdymu. Nurodė, kad be sveikatos sutrikdymo atsakovo neteisėtais veiksmais, ieškovui buvo sukeltas ir fizinis skausmas ir didelis psichinis sukrėtimas (stresas). Net ir pasibaigus atsakovo nusikalstamam kėsinimuisi, per visą ateinančią parą, nukentėjusysis labai nerimavo dėl to, kad atsakovui pastūmus jis susitrenkė galvą, ar jam nepasireikš smegenų sukrėtimo požymiai. Ieškovo psichinį sukrėtimą padidino ir tai, kad atsakovas smurtavo ir prieš jo motiną, išgyveno, kad negalėjo pasipriešinti A. K., apginti savo motinos. G. Š. nurodė, kad jis su mama po konflikto turėjo išvykti į poilsinę kelionę, tad jis jautė gėdą ir pažeminimą, kai ant jų kūnų buvo sužalojimo žymės. Dėl sukelto skausmo, streso ir su tuo susijusiais kitais nepatogumais, emociniais išgyvenimais ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais grindžia jam padarytos neturtinės žalos dydį ir prašo ją atlyginti.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra išdėstyti jau ieškinyje suminėti pagrindai asmeniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo; taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Šioje byloje buvo nustatyta ir įrodyta kaltinamojo kaltė smurtiniais veiksmais padarius nukentėjusiesiems asmenims nežymius sveikatos sutrikdymus. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiesiems ir dvasinius išgyvenimus, nurodytus ieškinyje ir tiesiogiai susijusius būtent su tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jokios nukentėjusiųjų kaltės dėl šio konflikto kilimo teismas nenustatė. Tuo tarpu tyčinė kaltinamojo kaltė tokiu būdu sužalojant nukentėjusiuosius – savo žmonos giminaičius yra visiškai įrodyta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis teisme apie savo turtinę padėtį nieko neaiškino, yra brandaus amžiaus darbingas asmuo, gebantis atlikti ir kitokius darbus susijusius su medžio apdirbimu, paminklų darymu, todėl darytina išvada, kad yra pajėgus atlyginti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl A. K.neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam G. Š. neabejotinai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo G. Š.būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam dėl patirto smurto būtų tekę kreiptis į gydytoją, kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingam. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad byloje nėra daug duomenų atspindinčių kaltinamojo turtinę padėtį. Jis dirba, gyvena kartu su sutuoktine. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 Eur.

Taip pat tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės R. Š. ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą, kurią prašo priteisti ieškovė sudaro kelionės išlaidos – 93,76 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad į procesinius veiksmus bei teismo posėdžius jai teko važiuoti iš Vilniaus į Varėną (168 km) automobiliu Toyota Corola Verso, kuris sunaudoja apie 10,75 l degalų, kurių vidutinė kaina 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2020 m. sausio mėnesį svyravo ties 1,09 Eur. Teismas daro išvadą, kad šios kelionės išlaidos yra įrodytos ir atlygintinos ieškovei iš kaltinamojo A. K.. Byloje nėra duoemnų, kad tokios išlaidos nukentėjusiajai jau būtų atlygintos teismo. Lietuvos Respublikos BPK 103, 104 straipsniuose numatyta nukentėjusiojo teisė prašyti pripažinti tokias jo turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir prašyti jas priteisti iš kaltinamojo, jos pateikti įrodymai patvirtina šių išlaidų susidarymą.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindė jai sukeltu fiziniu skausmu, be to jai buvo padarytas ir didelis psichinis sukrėtimas. Šį sukrėtimą dar labiau padidino tai, kad A. K. smurtavo ne tik prieš ją, bet ir prieš sūnų. Ji labai išsigando, bijojo dėl savo sūnaus gyvybės ir sveikatos. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad 3 mėnesius jautė kairio šono skausmus, nes dėl sumušimo kilo tarpšonkaulinio nervo uždegimas. Kitą dieną ji su sūnumi išvyko į poilsinę kelionę, tad būdama su maudymosi kostiumėliu jautėsi blogai, nes matėsi ant kūno mėlynės, jautė aplinkinių žmonių žvilgsnius.

Nukentėjusioji R. Š. tvirtino, jog šio konflikto metu buvo stipriai sutrenktas kairės pusės šonas ir šį sužalojimą jai teko gydyti apie tris mėnesius. Dėl padaryto sužalojimo jau buvo pasisakyta aptariant įrodymus byloje ir pripažinta, kad toks sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas. Tačiau nukentėjusioji įstatymo nustatytomis leistinomis priemonėmis neįrodė fakto, jog konflikto metu sutrenktą šoną turėjo gydytis apie tris mėnesius dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo, todėl teismas privalo atsižvelgti į šią aplinkybę, vertindamas neturtinės žalos dydį. Baudžiamajame procese prielaidomis negali būti grindžiamos jokios teismo išvados.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes, kaltininko kaltės formą, nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir emocinę būseną, matant kaip kaltinamasis smurtavo prieš jos sūnų, patirtus nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis dirbantis, sutartimi sulygtas 565 Eur darbo užmokestis bei priedai už darbo rezultatus (t. 3, b. l. 128-129). Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiosios R. Š. patirtai neturtinei žalai atlygtini yra 500 eurų. Nustatydamas kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistinos sumos dydį, teismas turi atsižvelgti į faktą, kad nukentėjusiesiems G. Š. ir R. Š. buvo padaryti nežymūs, ilgesnio sveikatos sutrikimo nesukėlę sužalojimai, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, įpareigojančią nustatyti priteistiną neturtinės žalos sumą taip, kad ji atitiktų protingumo, teisingumo principus; įvertinus visa tai, nukentėjusiajam G. Š. priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai R. Š. - 500 Eur suma nusikaltimu jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė R. Š. teismui pateikė advokato pagalbos šiame procese apmokėjimo dokumentus ir paprašė priteisti jai 4674,10 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui už atstovavimą viso proceso metu. Prašoma priteisti suma yra labai ženkli. Šioje byloje buvo paskirti 8 teisiamieji posėdžiai, kurių du: 2020-09-01 (dėl kaltinamojo ligos), 2021-01-28 (dėl kaltinamojo ligos ir paskelbto Covid-19 karantino) nevyko, proceso dalyviai apie tai buvo informuoti iš anksto ir į teismą nevyko. Kaltinamasis su gynėja į teismą vyko šešis kartus, nukentėjusioji su atstovu – 5 kartus, nes paskutiniame posėdyje 2021-03-03 dalyvavo nuotoliniu būdu. Procesai tęsėsi nuo 1:15 val.iki 5 valandų, iš viso apie 15 valandų. Bylos nagrinėjimas užtruko dešimt mėnesių dėl įvairių išsakytų prašymų, dėl kaltinamojo ligos bei dėl šalyje paskelbto karantino. Nukentėjusiojo atstovas turėjo vykti į kitą vietovę, nei yra jo kontora, jis rengė civilinius ieškinius nukentėjusiesiems. Teismas prpažįsta, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo prasme, todėl laiko, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma yra per didelė, vertinant šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas byloje aplinkybes, teismas nutarė nukentėjusiajai R. Š. iš kaltinamojo priteisti proporcingą nurodytiems kriterijams šių proceso išlaidų dalį – 2000 Eur.

Dėl daiktų ir kardomųjų priemonių

Kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo. A. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ( G. Š. sužalojimas) - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. Š. priteistą neturtinę žalą;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ( R. Š. sužalojimas) - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. Š. priteistą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. Š. ir R. Š. priteistą neturtinę žalą.

Iš dalies patenkinti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti jam iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš dalies patenkinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 93,76 Eur (devyniasdešimt tris euro 76 euro ct) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).