Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės pagal ieškovo R. P. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas R. P. byloje pareikštu ieškinio reikalavimu prašo teismo pripažinti atsakovės Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) atsisakymą priimti R. P. į konkurse laimėtas Chirurgijos klinikos vedėjo pareigas, įformintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtą pareigybę“, neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę priimti ieškovą į konkurse laimėtas pareigas bei sudaryti su juo darbo sutartį; priteisti iš atsakovės ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovo atstovė advokatė Ema Būtėnienė ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Teismui nurodė, kad atsakovės sprendimas nepriimti ieškovo į konkurse laimėtas pareigas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad specialioji teisė sudaryti darbo sutartį priklauso atsakovei, tačiau ši teisė, pasak atstovės, yra saistoma įstatymo ir nėra absoliuti. Tai reiškia, kad atsakovė turi priimti aiškų sprendimą, iš kurio turinio būtų aišku, kodėl su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis. Pasak atstovės, atsakovė savo įsakyme remiasi Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsniu, reglamentuojančiu nepriekaištingos reputacijos sąvoką, o šio įstatymo nuostatos ieškovo atžvilgiu negalėjo būti taikomos, nes pastarasis negalėjo būti laikomas asmeniu, neturinčiu nepriekaištingos reputacijos. Sveikatos apsaugos ministerija yra priėmusi (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinys nustato kvalifikacinius reikalavimus sveikatos įstaigų vadovams, tačiau jame nėra numatytų tokių kriterijų, kuriais remiasi atsakovė – diskrecijos, sąžiningumo, lojalumo. Tokių kriterijų nebuvo nustatyta ir atsakovės skelbime dėl konkurso organizavimo. Atsakovė nuspręsdama nepriimti ieškovo į konkurso būdu laimėtas pareigas, neatliko korupcijos rizikos vertinimo Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies pagrindu, kas taip pat laikytina pastarosios padarytu pažeidimu ieškovo atžvilgiu. Ieškovas atsakovės darbovietėje vertinamas teigiamai, buvo skatintas, juo buvo pasitikima, todėl pagrindo nepriimti ieškovo į konkurso būdu laimėtas pareigas, tiesiog nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

6. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas R. P. atsakovės įstaigoje (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) sudarytos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gydytoju ortopedu traumatologu.

9. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę (duomenys neskelbtini), kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalimi (Kyšininkavimas), R. P. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūra, vadovaudamasi BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, (duomenys neskelbtini) R. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant teismo pasitikėjimo verto asmens atsakomybei pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir skyrė baudžiamojo poveikio priemones – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimą, paimant valstybės nuosavybėn nusikalstamu būdu R. P. įgytus 60,82 Eur. (duomenys neskelbtini) nutarimas patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo. Specialiųjų tyrimų tarnyba atsakovę šiuo raštu taip pat informavo, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis, informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo III skyriaus 16 straipsnyje, apie R. P. registruose ir informacinėse sistemose nėra, institucijos informacijos apie šį asmenį nepateikė. Turint ar gavus Korupcijos prevencijos įstatymo III skyriaus 16 straipsnio 12 punkte nurodytą informaciją, ji būtų pateikta atsakovei atskiru raštu.

10. Atsakovės (duomenys neskelbtini) direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtą pareigybę“ nusprendė nepriimti R. P. į konkurso būdu laimėtą pareigybę.

Dėl byloje kilusio darbo ginčo esmės

11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad DK 41 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinta darbuotojo teisę reikalauti darbo sutarties sudarymo atitinkanti priešpriešinė darbdavio pareiga sudaryti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

12. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 22 punktą, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas. Pagal Aprašo 25 punktą, sprendimas priimti į pareigas konkursą laimėjusį pretendentą ar jo nepriimti priimamas per 5 darbo dienas po to, kai gaunama informacija iš kompetentingos valstybės institucijos apie konkursą laimėjusį pretendentą.

13. Pastarąją Aprašo nuostatą taip pat patvirtina ir Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) nuostatos. Korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją, nurodytą šiame straipsnyje. Įstatymo 17 straipsnyje reglamentuota informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimo tvarka, kurio pirmoje dalyje nurodyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba gauna iš kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių jų turimą šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie asmenį, taip pat duomenis iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų ir šią informaciją kartu su savo apie asmenį turima informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui. Pastaroji nuostata legitimuoja tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek atsakovės veiksmus gauti informaciją apie ieškovą siekiant patikrinti, ar jis yra tinkamas nurodytai pareigybei užimti.

14. Šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos, išskyrus atvejį, kai pradėtas informacijos pagrįstumo patikrinimas, nurodytas šio straipsnio 14 dalyje (Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis.). Korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad asmenį į pareigas skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka atsako, kad į pareigas, įtrauktas į šio straipsnio 5 dalyje nurodyta sąrašą, būtų priimti tik asmenys, apie kuriuos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka įvertinta informacija apie asmenį. Į pareigas asmenį teikiantis ar skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neteikti arba neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija (Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis).

15. Civilinėje byloje šalys nekėlė ginčo dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) organizuoto konkurso (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikos vedėjo pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos. Ieškovas taip pat pripažino atsakovės pareigą, pastarajam laimėjus organizuotą konkursą vadovaujančioms pareigoms užimti, kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos pateikimo apie konkursą laimėjusį asmenį, kaip tai yra numatyta Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatuose. Tuo tarpu, atsakovė atitinkamai neginčijo fakto, kad ieškovas visiškai atitiko bendruosius kvalifikacinius reikalavimus Chirurgijos klinikos vedėjo pareigos užimti, jis laimėjo atsakovės organizuotą konkursą, todėl pagrįstai įgijo specialiąją teisę reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis. Nepaisant nurodyto, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė neturėjo pareigos su ieškovu sudaryti darbo sutartį. Pastaroji rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta pažyma apie tai, kad ieškovo atžvilgiu praeityje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nors pripažino, kad konkurso organizavimo dienai ieškovas turėjo nepriekaištingos reputacijos asmens statusą, tačiau rėmėsi Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad sudarius darbo sutartį su ieškovu gali kilti korupcijos rizika. Atsakovė mano, kad faktas, jog ieškovas priskirtinas asmeniui atitinkančiam nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, pats savaime nėra pakankamas, kad atsakovei atsirastų prievolė pripažinti jį tinkamu atsakingoms pareigoms užimti. Pasak atstovo, atsakovė turėjo diskrecijos teisę įvertinti ar konkretus asmuo yra tinkamas eiti vadovaujančias pareigas jo įstaigoje, juolab, kad pastarasis konkurso metu nuslėpė informaciją apie tai, kad praeityje jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo atstovės nuomone, (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtas pareigas“ turi būti panaikintas, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nėra nurodytas aiškus pagrindas dėl ko atsakovė nutarė nesudaryti su ieškovu darbo sutarties. Pasak ieškovo atstovės, atsakovės diskrecijos teisė nesudaryti darbo sutarties su konkursą laimėjusiu asmeniu negali būti absoliuti, nes ieškovas visiškai atitiko tiek bendruosius kvalifikacinius, tiek specialiuosius reikalavimus konkurso būdu laimėtoms pareigoms užimti.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Šio teismo praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, kad atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2013).

17. Analizuojant byloje ginčijamą (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtas pareigas“ matyti, kad atsakovė priimdama sprendimą nepriimti R. P. į konkurso būdu laimėtą pareigybę, rėmėsi (duomenys neskelbtini) įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-96, 34.5 punktu, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, Konkursų organizavimo nuostatais, patvirtintais direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ ((duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) bei kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą. Ieškovas R. P. su ginčijamu įsakymu supažindintas pasirašytinai (duomenys neskelbtini). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats ieškovas, žodžiu pastarasis buvo informuotas, kad darbo sutartis su juo nebus sudaryta dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje nurodytos informacijos apie jo atžvilgiu praeityje buvusį pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kartu analizuojant (duomenys neskelbtini) parengtą atrinkto pretendento anketą, pastarosios turinys suponuoja, kad jos 1.3. punkte ieškovas turėjo užpildyti informaciją apie tai, ar jo atžvilgiu (įrašyti „yra“ arba „nėra“) pradėtas (ir dar nebaigtas) kitoks tyrimas ar iškelta teisminė byla, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas pildydamas šią informaciją neturėjo pareigos anketoje atskleisti informacijos apie praeityje jo atžvilgiu buvusį pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes toks klausimas pretendento anketoje nebuvo suformuluotas.

18. Grįžtant prie ginčo atsakovės direktoriaus priimto įsakymo turinio, teismas vertina, kad jo priėmimo pagrindas iš tiesų nėra aiškaus. Minėta, jog įsakyme atsakovė rėmėsi (duomenys neskelbtini) įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 34.5 punktu, numatančiu atsakovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus kompetenciją leisti įsakymus, kitus Ligoninės vidaus teisės aktus bei dokumentus, duoti nurodymus privalomus visiems darbuotojas. Taip pat atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, bendrai reglamentuojančiomis informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, naudojimo tvarką. Iš ginčo atsakovės priimtame įsakyme nurodytų Konkursų organizavimo nuostatų, patvirtintų direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ ((duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) matyti, kad šiame atsakovės vidaus teisės akte numatytos procedūrinės konkurso paskelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo, komisijos sudarymo ir pretendentų atrankos taisyklės. Tuo tarpu, iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (Kyšininkavimas). (duomenys neskelbtini) R. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant teismo pasitikėjimo verto asmens atsakomybei pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato, jam taip pat buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

19. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad ieškovo šioje byloje ginčijamo (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtą pareigybę“ pagrindas nėra aiškus, jame nėra nurodytų konkrečių priežasčių ir argumentų, kuriems esant atsakovė priėmė būtent tokį sprendimą.

20. Minėta, jog atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovas dalyvavimo konkurse metu buvo laikomas asmeniu, turinčiu nepriekaištingos reputacijos statusą, tačiau pažymėjo, kad šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo su pastaruoju būtinai sudaryti darbo sutartį. Atsiliepime į ieškinio reikalavimą atsakovė nurodė, kad ieškovas konkursą į Chirurgijos klinikos vedėjo pareigas laimėjo tik dėl jo deklaruojamų asmeninių savybių bei vertybių, tačiau darbdavio apsisprendimui esminės įtakos turėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija, kuri nulėmė jo apsisprendimą dėl asmens tinkamumo užimti vadovaujančias pareigas. Ieškovas įvykdė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl darbdaviui kilo pagrįstų abejonių jo patikimumu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat rėmėsi faktu, kad ieškovas konkurso metu neatskleidė tokios informacijos, taip pat delegavo į Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį numatančią, kad darbdavys gali nuspręsti nesudaryti darbo sutarties su konkursą laimėjusiu asmeniu, jeigu iš apie šį asmenį gautos informacijos visumos matyti, kad gali kilti korupcijos rizika.

21. Nors civilinėje byloje atsakovė nekėlė ginčo, kad ieškovas R. P. konkurso organizavimo ir jo vykdymo metu turėjo nepriekaištingos reputacijos statusą, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatančiame, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, tačiau priimdama ginčijamą įsakymą visgi rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma ir teismui nurodė, kad ieškovas dėl šioje pažymoje nurodytos informacijos neatitiko patikimumo reikalavimų.

22. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 15 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliami kvalifikaciniai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574, kuriame nėra numatytų jokių diskrecinių reikalavimų, kurių pagrindu rėmėsi atsakovė. Tokių reikalavimų atsakovė nėra nustačiusi ir teismui pateiktuose savo vidaus teisės aktuose, t. y. (duomenys neskelbtini) įstatuose, Chirurgijos klinikos vedėjo pareigybės aprašyme, (duomenys neskelbtini) konkursų organizavimo nuostatuose, jų nebuvo nurodyta ir atsakovės skelbime apie viešą konkursą Chirurgijos klinikos vedėjo pareigoms užimti.

23. Dėl nepriekaištingos reputacijos sampratos, kuri yra aktuali nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris vienoje savo nutarčių yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo normoje dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokos yra pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, nes priešingu atveju būtų pažeisti Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektams privalomi paisyti pagrindiniai valstybės tarnybos įstatymo viršenybės ir teisėtumo principai. <...> laikantis konstitucinių teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principų nėra galima ir toleruotina situacija, kai vienos iš svarbiausių žmogaus vertybių – nepriekaištingos reputacijos – aiškinimas viešojo administravimo srityje nebūtų tiksliai apibrėžtas įstatymo lygmeniu, t. y. kad toks aiškinimas priklausomai nuo tam tikrų, nors ir pakankamai svarbių, aplinkybių būtų paliktas viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju atsakovės) diskrecijai. Tam tikri sugriežtinti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam užimti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, gali būti nustatyti tik pareigybių, kurias užimti yra siekiama, aprašyme, tačiau negali būti taikomi asmens atžvilgiu laisvai ir plečiamai aiškinant įstatymo nustatytus tokio pobūdžio reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik paminėti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principai, bet ir žmogaus lygybės prieš įstatymą principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014). Kitoje administracinėje byloje šis teismas yra pasisakęs, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktoje ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateiktoje informacijoje apie šį asmenį gali būti ir informacija, kuri yra reikšminga asmens pripažinimui neturinčiu nepriekaištingos reputacijos. Tačiau pabrėžtina, kad asmuo gali būti pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jeigu apie jį gauta informacija atitinka nors vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) aptartą punktą. Tai reiškia, kad kiti asmens, pretenduojančio užimti tam tikras valstybines pareigas, asmeninių savybių vertinimai (patikimumas, lojalumas ir pan.) Valstybės tarnybos įstatymo taikymo prasme negali būti suprantami kaip atskiri ir savarankiški asmens (jo turimų savybių) vertinimo kriterijai, o turi būti aiškinami tik šio įstatymo naudojamos sampratos „nepriekaištinga reputacija“ kontekste, t. y. visi kiti hipotetiškai galimi asmens vertinimai neturi išeiti iš šios sampratos įstatymo nustatyto apibūdinimo ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017).

24. Nagrinėjamojoje situacijoje, teismas vertina, kad atsakovė priimdama skundžiamą įsakymą nepriimti ieškovo R. P. į konkurso būdu laimėtas pareigas, negalėjo remdamasi įstatymo jai suteikta diskrecijos teise nesudaryti darbo sutarties Specialiųjų tyrimų tarnybos išduotos pažymos pagrindu, kaip neturint patikimumo reikalavimų, nes tokios ieškovės asmeninės savybės turėjo būti vertinamos tik Valstybės tarnybos įstatyme naudojamos sampratos „nepriekaištinga reputacija“ kontekste. Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, neva, ieškovas nuslėpė Specialių tyrimų tarnybos pateiktą informaciją apie praeityje jo atžvilgiu buvusi pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kaip jau nurodyta šio teismo sprendimo 17 punkte, ieškovas neturėjo pareigos informuoti darbdavį apie jo atžvilgiu buvusius pradėtus ikiteisminiu tyrimus, nes pretendento anketoje atsakovė tokio klausimo nebuvo suformulavusi, ieškovas tokios informacijos atskleisti neturėjo pareigos ir konkurso metu, nes pastarajam nebuvo užduodami tokio pobūdžio klausimai, ko atsakovės atstovas teismo posėdžio metu net ir neneigė. Ieškovas teismui paaiškino, kad jis ir nemanė tokios informacijos slėpti, nes jam buvo žinoma, kad darbdavys turi pareigą kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį pateikimo ir ši informacija bet kuriuo atveju būtų paaiškėjusi. Tokiems ieškovo argumentams pritartina, nes jie yra logiški ir konstruktyvūs, atsakovė priešingų įrodymų byloje nėra pateikusi.

26. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo priimti (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtą pareigybę“, todėl jis naikintinas. Atsakovė įpareigotina su ieškovu sudaryti darbo sutartį (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikos vedėjo pareigoms užimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui nusprendus, ieškovės reikalavimus patenkinti, pastarojo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

28. Byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad patyrė 2 420,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga, išlaidų dydis neatitinka rekomendacijų dėl advokatui skaičiuotino atlyginimo.

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kurių II skyriaus 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 3, už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur, užmokestis byloje ieškovui atstovaujančiai advokatei galėjo siekti iki 2 980,00 Eur, todėl ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. P. ieškinio reikalavimą tenkinti.

Pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) atsisakymą priimti R. P. į konkurse laimėtas (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikos vedėjo pareigas, įformintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo nepriimti į konkurso būdu laimėtą pareigybę“, neteisėtu ir jį panaikinti.

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) priimti ieškovą R. P. į konkurse laimėtas pareigas bei sudaryti su juo darbo sutartį.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.