Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4745-661/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Statra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ 1 291 875,64 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovės UAB „Piliuona“ prašymas atsisakyti priimti UAB „Statra“ reiškiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taip pat atsakovė prašė skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų būtų priteista atsakovei.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Statra“ ieškinį atsakovei UAB „Piliuona“ dėl žalos priteisimo nutraukė ir paskyrė ieškovei 50 Eur baudą.Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „Piliuona” 1 291 875,64 Eur skolą, 46 507,52 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi priėmė ieškovės RUAB „Statra“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovei UAB „Piliuona“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas šią nutarties dalį vykdyti skubiai. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį.Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB 1 291 875,64 Eur žalą ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei į tai, kad ieškinyje nurodyta, jog reikalavimai kildinami iš 2011 m. balandžio 5 d. su atsakove sudarytos rangos darbų sutarties 2011/04/05, kuria buvo remiamasi ir reiškiant reikalavimą dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016, teismas darė išvadą, kad ieškovė reiškia tapatų ieškinį tai pačiai šaliai dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.Įvertinęs tai, kad ieškovė tapatų ieškinį pareiškė atsakovei po to, kai byla dėl tapataus ieškinio buvo nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir patvirtinus, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas tokį ieškovės elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl skyrė jai 50 Eur baudą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Statra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį. Apeliantė nurodo, kad nors Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4554-614/2016 ir civilinės bylos Nr. e2-4745-661/2017 šalys yra tos pačios, tačiau pati ginčo esmė ir jos dalykas yra visiškai skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškiniai tapatūs, yra nepagrįsta. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju teisminio nagrinėjimo objektas yra ne skolos priteisimas, o dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų patirtos žalos atlyginimas. Be to, ieškovė tvirtina, kad šioje byloje yra nurodomos visai kitos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016. Šioje civilinėje byloje turi būti nagrinėjami nesąžiningi atsakovės veiksmai, kai ieškovė apgaulės būdu buvo priversta atsisakyti ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016. Atsakovė UAB „Piliuona“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovė kildina iš tos pačios, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016 nurodomos, 2011 m. balandžio 4 d. su atsakove sudarytos rangos darbų sutarties Nr. 2011/04/05, kurios pagrindu atliko defektų šalinimo darbus, kurie identiški darbams, už kurių atlikimą ieškovė siekė priteisti iš atsakovės tariamą skolą. Pažymi, kad pati ieškovė ieškinio 14 punkte yra nurodžiusi, jog byloje keliamas sutartinės atsakomybės klausimas dėl neva netinkamo rangos sutarties vykdymo, be to, ir ieškinio suma abiejose bylose sutampa, kas, atsakovės nuomone, papildomai patvirtina, kad ginčo materialusis santykis tiek civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016, tiek civilinėje byloje Nr. e2-4745-661/2017 yra tapatus, kildinamas iš tos pačios sutarties. Atsakovės teigimu, šioje byloje neišvengiamai turėtų būti analizuojamas atsakovės prievolės sumokėti rangos sutarties kainą egzistavimas, kas neabejotinai reikštų to paties klausimo, kuris jau yra išspręstas, nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla ir ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta bauda, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bylos nutraukimo remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagrįstumo ir teisėtumo.CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas atvejis, kad byla nutraukiama, jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016 ir kt.). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šalių civilinėse bylose Nr. e2-4554-614/2016 ir Nr. e2-4745-661/2017 tapatumo. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-4554-614/2017 nagrinėjimo objektas yra tas pats, be to, pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-4745-661/2017 reikalavimai yra grindžiami visai kitomis aplinkybėmis. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kas iš tikrųjų yra ginčijama ir kokio rezultato yra siekiama byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, o ne vertinant reikalavimų lingvistines formuluotes.Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ 1 291 875,64 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma prašoma priteisti suma yra identiška prašytai priteisti skolos sumai civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš 2011 m. balandžio 4 d. su atsakove sudarytos rangos darbų sutarties 2011/04/05, kurios pagrindu ieškovė atliko defektų šalinimo darbus, PVM sąskaitų faktūrų ir darbų priėmimo–perdavimo aktų. Pastebėtina, kad būtent šių dokumentų pagrindu buvo prašoma priteisti skolą ir civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016. Be to, ieškinio 14 punkte ieškovė aiškiai nurodo, kad iš esmės byloje yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas – atsakovė tinkamai nevykdė minėta sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad ieškovė šioje civilinėje byloje prašomą priteisti sumą įvardina kaip žalą, negali paneigti ieškinių tapatumo, kadangi lingvistinė reikalavimo formuluotė negali pakeisti reikalavimo esmės ir iš tikrųjų siekiamų padarinių. Akivaizdu, kad ieškovė tiek civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016, tiek civilinėje byloje Nr. e2-4745-661/2017 siekia, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė sumokėti jai 2011 m. balandžio 4 d. rangos darbų sutartyje 2011/04/05 nustatytą kainą už atliktus darbus. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015 ir kt.). Ieškovė kaip naują aplinkybę nurodo tik tai, kad atsakovė neva ją apgaulės būdu privertė atsisakyti ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016. Vien šios aplinkybės nurodymas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai abiejose bylose yra grindžiami ta pačia 2011 m. balandžio 4 d. rangos darbų sutartimi Nr. 2011/04/05, identiškomis PVM sąskaitomis faktūromis ir darbų priėmimo–perdavimo aktais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016 pareikštam ieškinio pagrindui. Akivaizdu, kad neišvengiamai šioje byloje turėtų būti vertinamas atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2011 m. balandžio 4 d. rangos darbų sutartį 2011/04/05 egzistavimas, kas neabejotinai reikštų pakartotinį to paties klausimo, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-4554-614/2016 nagrinėjimą.Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį, kuria byla dėl skolos priteisimo buvo nutraukta priėmus ieškinio atsisakymą, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, bei perdavė civilinę bylą Nr. e2-4554-614/2016 nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad vyksta civilinės bylos dėl skolos pagal 2011 m. balandžio 4 d. rangos darbų sutartį 2011/04/05 priteisimo iš atsakovės nagrinėjimas, teismo posėdis minėtoje byloje yra paskirtas 2017 m. gruodžio 20 d. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir pagrįstai civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Statra“ ieškinį atsakovei UAB „Piliuona“ dėl žalos atlyginimo nutraukė.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.