Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1077-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
2S-1077-730/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07039-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
R. K., I. K.
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1077-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07039-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.2.4.11; 3.3.2.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir pagal I. K. priešieškinį D. K., R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys A. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir pagal I. K. priešieškinį D. K., atsakovams R. K., A. K., A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi paskirta nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizė (turto vertinimas), turto vertinimo atlikimas pavestas ekspertui G. T., civilinė byla Nr. 2-57-512/2018 sustabdyta, iki bus atlikta ekspertizė (turto vertinimas).

3. Pirmosios instancijos teisme 2018 m. kovo 15 d. gautas teismo eksperto G. T. pranešimas dėl ekspertizės objekto apžiūros, kuriame nurodyta, kad turto savininkė R. K. atsisako leisti ekspertui apžiūrėti turtą iš vidaus ir atlikti fotofiksaciją. Pažymi, kad neatlikus išsamios turto apžiūros nėra galimybės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovei R. K. skyrė 200 EUR baudą, įpareigojo atsakovę R. K. iki 2018 m. kovo 30 d. sudaryti sąlygas teismo ekspertui (turto vertintojui) G. T. apžiūrėti iš vidaus vertinamą nekilnojamąjį turtą ir atlikti šio turto fotofiksaciją, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-57-512/2018, iki bus atlikta ekspertizė (turto vertinimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-57-512/2018 nagrinėjimą, pratęsė terminą ir įpareigojo atsakovę R. K. iki 2018 m. balandžio 20 d. sudaryti sąlygas teismo ekspertui (turto vertintojui) G. T. apžiūrėti iš vidaus vertinamą nekilnojamąjį turtą ir atlikti šio turto fotofiksaciją, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-57-512/2018, iki bus atlikta ekspertizė (turto vertinimas). Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad 2018 m. kovo 19 d. teismo nutartimi atsakovei R. K. paskirta 200 EUR bauda ir atsakovė R. K. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo įpareigota sudaryti sąlygas teismo ekspertui (turto vertintojui) G. T. apžiūrėti iš vidaus vertinamą nekilnojamąjį turtą ir atlikti šio turto fotofiksaciją, tačiau teismo įpareigojimas neįvykdytas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė R. K. nėra įvykdžiusi 2018 m. kovo 19 d. teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo, pratęsiamas terminas atsakovei R. K. iki 2018 m. balandžio 20 d. sudaryti sąlygas teismo ekspertui (turto vertintojui) G. T. apžiūrėti iš vidaus vertinamą nekilnojamąjį turtą ir atlikti šio turto fotofiksaciją ir civilinė byla sustabdoma, iki bus atliktas turto vertinimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti 2018 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties dalį, kuria atsakovė R. K. įpareigota sudaryti sąlygas teismo ekspertui apžiūrėti turtą iš vidaus. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantė teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis yra prieštaraujanti Konstitucijai, kadangi šia nutartimi turto savininkė (atsakovė R. K.), kurios nuosavybės teisė iki šiol nėra paneigta, yra įpareigojama teismo sprendimu įleisti trečiuosius asmenis į savo turtą ir tokiu būdu suvaržoma jos konstitucinė teisė į žmogaus būsto neliečiamumą, kuri užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Apeliantė papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje laikosi nuostatos, jog teismo leidimu į asmens būstą be jo sutikimo galima įeiti tik siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

6.2. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog šioje civilinėje byloje yra keli ginčai, kurie tarpusavyje neatskirti ir negali būti nagrinėjami, tai yra nepripažinus sandorio apsimestiniu ir negaliojančiu, atsakovė R. K. yra laikytina turto savininke be jokių išlygų ir jai taikomos visos konstitucinės teisės, susijusios su turto apsauga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias būsto apžiūrą, siekiant įvertinti ir nustatyti jo vertę.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-57-512/2018 gautas 2018 m. vasario 1 d. atsakovės I. K. atstovo prašymas paskirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi paskyrė minėto turto ekspertizę (turto vertinimą) ir pavedė ją atlikti ekspertui G. T.. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad siekiant teisingai išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina atlikti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, nustatant, kokia yra jo vertė vertinimo metu. Turto vertintojas teismui pateikė pranešimą, kad turto savininkė R. K. atsisako leisti ekspertui apžiūrėti turtą iš vidaus ir atlikti fotofiksaciją, ir nurodė, kad neatlikus išsamios turto apžiūros nėra galimybės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovei R. K. skyrė 200 EUR baudą, įpareigojo atsakovę R. K. iki 2018 m. kovo 30 d. sudaryti sąlygas teismo ekspertui (turto vertintojui) G. T. apžiūrėti iš vidaus vertinamą nekilnojamąjį turtą ir atlikti šio turto fotofiksaciją, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-57-512/2018, iki bus atlikta ekspertizė (turto vertinimas). Kadangi atsakovė R. K. įpareigojimo nevykdė, pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 11 d. pratęsė terminą ir įpareigojo atsakovę R. K. iki 2018 m. balandžio 20 d. sudaryti sąlygas teismo ekspertui (turto vertintojui) G. T. apžiūrėti iš vidaus vertinamą nekilnojamąjį turtą ir atlikti šio turto fotofiksaciją.

10. Apeliantė teigia, kad 2018 m. balandžio 11 d. nutartis prieštarauja Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai praktikai, kadangi ji yra turto savininkė, o minėta nutartimi suvaržoma jos konstitucinė teisė į žmogaus būsto neliečiamumą, kuri užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje.

11. Žmogaus teisė į būsto neliečiamumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tarp, viena, asmens teisių ir laisvių ir, antra, visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kad demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Taigi įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką vertina, kad teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu vardu. Taigi pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių šalių interesus, teisingai išnagrinėti bylą, pagrįstai paskirta turto vertinimo ekspertizė ir teismo leidimas turto vertintojui įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti turtą atsakovė R. K. turi sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti objektą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, atlikti fotofiksaciją ir kitus būtinus veiksmus siekiant tinkamai nustatyti objekto rinkos vertę.

13. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog šioje civilinėje byloje yra keli ginčai, kurie tarpusavyje neatskirti ir negali būti nagrinėjami, tai yra nepripažinus sandorio apsimestiniu ir negaliojančiu, atsakovė R. K. yra laikytina turto savininke be jokių išlygų ir jai taikomos visos konstitucinės teisės, susijusios su turto apsauga.

14. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. Nors atsakovė R. K. teisingai nurodo, kad turto savininkui be jokių išlygų yra taikomos visos konstitucinės teisės, susijusios su turto apsauga, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būsto apžiūra, kuri privalo būti atlikta remiantis 2018 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių šalių interesus, teisingai išnagrinėti bylą, negali būti laikoma konstitucinės teisės pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei R. K. pirmosios instancijos teismas ne kartą nustatė terminą vykdyti teismo nutartį, papildomai pažymi, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir privalo būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis anksčiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atsakovės R. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė