Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, nesulaukusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pavedimo, nustatė, kad pildant prašymą per elektroninių prašymų registravimo informacinę sistemą (EPRIS) buvo neteisingai nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai. Vietoj ieškovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, per klaidą buvo nurodytas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Gera valia atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos 3292,48 EUR sumos negrąžino. Todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybę, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo sąskaita gavo turtą be teisinio pagrindo turi įrodyti ieškovė. Tačiau ieškovės pateikti elektroninio susirašinėjimo dokumentai nėra patvirtinti atsakingų asmenų parašais, o įrašai šiuose dokumentuose paviršutiniški, formalūs, nekonkretūs ir prieštarauja vieni kitiems. Ieškinyje minimas Prancūzijos Respublikos mokesčių administratoriaus 2018-01-24 sprendimas, grąžinti ieškovei PVM, o VMI 2018 m. spalio mėnesio rašte kalbama apie Vokietijos mokesčių administratorių.

Išsiaiškinus, jog atsakovei nepagrįstai buvo grąžinta PVM suma, bendrovė gautus pinigus grąžins atgal į mokesčių administratoriaus banko sąskaitą, iš kur buvo atliktas mokėjimas.

Posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, jog su ieškove jokių sutartinių santykių neturėjo, taip pat nurodė, jog už 2017 metais įsigytą kurą tokios PVM sumos atsakovė grąžinti neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3292,48 EUR sumą grindžia tuo, kad atsakovė šiuos pinigus įgijo be teisinio pagrindo, ir remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 65 punktas).

Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).

Nagrinėjant bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).

Taigi nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas gavo ginčo sumą ir šios sumos gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) per elektroninių prašymų registravimo informacinę sistemą (EPRIS) pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) grąžinti 3292,48 EUR pridėtinės vertės mokesčio už dyzelinį kurą, įsigytą Prancūzijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-11-30, prašyme nurodyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią turi būti grąžintas PVM.

Prancūzijos Respublikos mokesčių administratorius 2018-01-22 priėmė sprendimą grąžinti ieškovei 3292,48 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir pavedimą atliko 2018-09-19 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri byloje esančiais duomenimis priklauso atsakovei, lėšos įplaukė 2018-09-21.

Ieškovei nustačius, jog pildant 2017-12-18 prašymą per elektroninių prašymų registravimo informacinę sistemą (EPRIS), buvo neteisingai nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos duomenys: vietoj ieškovei priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, buvo nurodyta sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2018-09-19 per EPRIS kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Į ieškovės 2018-09-19 paklausimą Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė, jog Vokietijos mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą grąžinti lėšas į prašyme nurodytą sąskaitą, o dėl permokos susigrąžinimo turi kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors minėtame rašte buvo nurodyta, jog sprendimą priėmė Vokietijos mokesčių administratorius, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į 2019-02-19 paklausimą 2019-04-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino, jog sprendimą priėmė Prancūzijos mokesčių administratorius, o ankstesniame rašte per klaidą nurodytas Vokietijos mokesčių administratorius. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog iš Prancūzijos mokesčių administratoriaus gautas pranešimas, kad priimtas sprendimas grąžinti lėšas į prašyme nurodytą sąskaitą, kuri Mokesčių mokėtojų registro duomenimis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė po Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-10 atsakymo į 2018-09-19 paklausimą, 2018-11-29 kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti 3292,48 EUR į ieškovės sąskaitą. Minėtas prašymas atsakovei įteiktas 2018-12-03, ką patvirtina DHL siuntų įteikimo duomenys. Tačiau atsakovė ieškovės prašomos grąžinti sumos negrąžino.

Ieškovės pateikti susirašinėjimo su Prancūzijos Respublikos mokesčių administratoriumi (2019-05-09) duomenys patvirtina, jog 3292,48 EUR Prancūzijos mokesčių administratoriaus buvo pervesti 2018-09-18 į ieškovės nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir kad mokėjimo sutrikimų nebuvo nustatyta. Taip pat nustatyta, jog ieškovei grąžinta 3292,48 EUR PVM suma pagal 2018-09-19 pavedimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įplaukė 2018-09-21.

Taip pat pažymėtina, jog nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė su ieškiniu nesutiko, tačiau posėdžio metu atstovas pripažino, jog su ieškove jokių sutartinių santykių neturėjo, ginčo dydžio sumos pridėtinės vertės mokesčio už 2017 metais pirktą kurą grąžinti neprašė.

Pažymėtina, jog ieškovė atsakovės ginčijamas aplinkybes, kad ieškovės vadovas juridinių asmenų registro duomenyse nėra įrašytas kaip vadovas, taip pat dėl konkrečios Prancūzijos mokesčių administratoriaus grąžintos 3292,48 EUR sumos pervedimo datos, paneigė pateikdama įrodymus, kurie patvirtino, jog 2019-04-17 Juridinių asmenų registro išraše nurodyti ieškovės vadovo duomenys, iš Luminor Bank AS gauti duomenys patvirtino, jog ginčo suma – 3292,48 EUR (kurių pervedimą 2018-09-18 į atsakovės nurodytą sąskaitą patvirtino Prancūzijos mokesčių administratorius 2019-05-09 atsakydamas į ieškovės paklausimą) į atsakovės sąskaitą įplaukė 2018-09-21.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nepateikė kuro įsigijimo Prancūzijoje PVM sąskaitų faktūrų, kad elektroninio susirašinėjimo dokumentų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, įrašai dokumentuose paviršutiniški ir pan., nepaneigia ieškovės ieškinio pagrįstumo, kadangi egzistuoja elektroninių prašymų registravimo informacinė sistema EPRIS. EPRIS yra elektroninių prašymų priėmimo sistema ES, skirta elektroniniam prašymui grąžinti PVM užpildyti, tikslinti, prašymui tikslinti PVM atskaitos procentą užpildyti bei prašymams tikrinti ir siųsti PVM grąžinančiai valstybės narei. Elektroninių ryšių priemonėmis atliktų veiksmų pagrįstumą patvirtino valstybinė mokesčių inspekcija 2018-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-04-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat vertina, jog atsakovė nepagrįstai kėlė klausimą dėl PVM sąskaitų faktūrų pateikimo, kadangi PVM grąžinimo klausimą sprendžia ne teismas, o konkrečios ES valstybės mokesčių administratorius.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimą, tai yra ieškovė įrodė, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokio teisinio pagrindo dėl ieškovės per EPRIS sistemą pildant prašymą grąžinti PVM už Prancūzijos Respublikoje pirktą kurą, padarytos klaidos nurodant sąskaitos, į kurią turėtų būti grąžinti pinigai, rekvizitus, 2018-09-21 3292,48 EUR buvo pervesti į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tai yra Prancūzijos Respublikos mokesčių administratoriaus sprendimu ieškovei grąžinta PVM suma pateko į atsakovės sąskaitą, tokiu būdu atsakovė gavo 3292,48 EUR sumą, kuriai gauti pagrindo neturėjo, o ieškovė negavo 3292,48 EUR, kuriuos turėjo gauti, nes tam turėjo pagrindą. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo 3292,48 EUR, tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys. Ieškovės turto sumažėjimas egzistavo ieškinio pareiškimo metu, taip pat teismas vertina, jog ieškovė negali apginti pažeistos teisės kitais gynybos būdais, nes šalių nesieja jokie santykiai, kaip pripažino abi proceso šalys, todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ir iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 3292,48 EUR kaip be teisinio pagrindo įgytos lėšos (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 23,80 EUR, skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovė nurodė, jog apie ieškovei priklausančias lėšas atsakovė sužinojo 2018-12-03, iki ieškinio pateikimo teismui tai sudaro 53 dienas.

Šis ieškovės reikalavimas taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2018-11-29 kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti 3292,48 EUR, pašto siunta atsakovei įteikta 2018-12-03, ieškinys teisme gautas 2019-01-25, taigi ieškovė pagrįstai paskaičiavo 23,80 EUR dydžio palūkanas už 53 dienas (3292,48x5:100:365x53), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 23,80 EUR dydžio palūkanos (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 3316,28 EUR (3292,48 + 23,80) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovei paslaugas byloje teikė advokatas Andžejus Seliava. Ieškovė šioje byloje patyrė 982,50 EUR išlaidų, tame tarpe advokatas sumokėjo už ieškovę 75 EUR žyminio mokesčio, taigi teisinės pagalbos byloje išlaidos sudaro 907,50 EUR. Advokatas parengė ieškinį, teikė paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kur sugaišo vieną valandą 40 min., taip pat rinko ir teikė įrodymus.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, ieškovės atstovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.15., 8.18 p., 8.19 p., todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir ieškovės UAB „Maxicargo BCC“ naudai iš atsakovės UAB „Autopervežimai“ priteistina 982, 50 EUR atsakovės patirtų advokato pagalbos ir žyminio mokesčio išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3292,48 EUR be pagrindo įgytų lėšų, 23,80 EUR palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3316,28 EUR skolos sumos už laikotarpį nuo 2019-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.