Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos mesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. G. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12634-980/2016 pagal nurodyto pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei R. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas A. G. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės R. V. veiksmų, juo prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0074/04/05893, Nr. 0074/14/25609 ir Nr. 0074/10/17400, kadangi suėjo administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminai. Nurodė, kad visą išieškojimo vykdymo laiką jis nesislapstė, o bauda nebuvo sumokėta dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių - jis nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jo atžvilgiu vykdomosios bylos nutrauktinos, suėjus vykdymo senaties terminui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas byloje nustatė, kad antstolės žinioje yra vykdomojo byla Nr. 0074/04/05893, kuri pradėta vykdyti pagal 2000-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1297, dėl 144,81 Eur (500 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. G., išieškotojo S. G. naudai. Taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/10/17400 pradėta vykdyti pagal 2010-07-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-4068-740 dėl 144,81 Eur (500 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. G., išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Antstolė taip pat atlieka išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0074/14/25609, pradėtoje pagal 2014-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-11-201 dėl 188,25 Eur (650 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A.(o) G., išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad baudų išieškojimo metu skolininkas niekur nedirbo, antstolė baudų išieškojimo laikotarpiu pajamų ar turto, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą nerado. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad antstolė nuolat ir sistemingai atliko vykdymo veiksmus, teikė užklausas kredito įstaigoms, VSDFV, Gyventojų registrams ir kt., siekdama, kad baudos būtų išieškotos. Darytina išvada, jog baudų išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties termino suėjimo. Kadangi, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, neradus jokio kito CPK 664 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, antstolė 2016 m. sausio 27 d. patvarkymu pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taip pat nenustatyta, kad vykdymo metu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolė nebūtų atlikusi kokių nors veiksmų dėl baudų išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, jame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti visiškai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vykdomosiose bylose esančių duomenų vertinimu, nurodo, kad apie baudų išieškojimą nežinojo, informuotas apie tai nebuvo. Nurodo, kad galimybės dirbti neturi, kadangi atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl senaties termino taikymo išieškant administracines nuobaudas.Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0074/04/05893, Nr. 0074/14/25609 ir Nr. 0074/10/17400, pateikti antstolės kontorai, nepažeidžiant nustatyto termino, kadangi vykdomasis raštas administracinėje byloje Nr. A2.2.-4068-740 buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus ATPK 308 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino; vykdomasis raštas Nr. 1-1297 baudžiamojoje byloje buvo pateiktas nustatytu terminu pagal tuo metu galiojusio 2003 m. sausio 1 d. CPK nuostatas; vykdomasis raštas Nr. 1-11-201 pateiktas vykdymui nepraleidus CPK 606 str. numatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir ne visose užvestose vykdomosiose bylose vienu metu buvo nuosekliai atlikti vykdymo veiksmai nepažeidžiant 2 metų termino, tačiau šie veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant minėto termino atliekant juos atskirai vienoje ar kitoje vykdomojoje byloje, kadangi antstoliui netikslinga pakartotinai visose vykdomosiose bylose teikti tas pačias užklausas viešiesiems registrams bei kredito įstaigoms ir kt. tokiu būdu didinant vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas aprašė antstolės atliktus veiksmus vykdomosiose bylose, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepraleido 2 metų termino, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių vykdymo veiksmų siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomąsias bylas. Dėl apelianto informavimo apie priverstinį išieškojimą, pažymėtina, kad LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalis numato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. LRCPK 661 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi antstolis nepažeidė baudų išieškojimo iš pareiškėjo vykdymo tvarkos, kadangi įstatymas nenumato pareigos antstoliui pranešti apie išieškojimą skolininkui, kai jau yra praleistas terminas, per kurį baudą turi būti sumokėta (40 dienų). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas vengė mokėti jam skirtas baudas, kadangi pareiškėjas žinojo apie jai paskirtas baudas teismo nutarimais. Kaip minėta aukščiau, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo tik nustačius, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad būtų praleistas 2 metų terminas dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo vykdymo procese, ir konstatuotina, kad pareiškėjas žinojo, apie jam teismo 2010-07-22 nutarimu, 2000-09-21 ir 2014-01-13 nuosprendžiais skirtas baudas, tačiau nesiėmė visiškai jokių veiksmų šias baudas sumokėti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, detaliai nustatydamas byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.