Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui E. M., dėl santuokos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, su ja elgėsi žiauriai. Buvo sumušta. Su atsakovu gyveno nuolatinėje baimėje, buvo žeminama ir įžeidinėjama. Atsisako 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ½ dalies turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Ginčo dėl įgyto kilnojamojo turto nėra.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu ieškinį pripažino tik iš dalies. Sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažįsta, jog prieš ieškovę pavartojo smurtą, padarydamas jai sužalojimus. Dėl padarytų sužalojimų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagal pareikštą įtarimą kaltę pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių santuoka įregistruota 2005 m. sausio 21 d., santuokos registracijos vieta Rietavo savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Sutuoktiniai gyvena atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, sutuoktinio kaltė pasireiškia LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose numatytų pareigų esminiu pažeidimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovės nuomone, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtavo, buvo atsakovo sumušta, jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

LR CK 3.26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Byloje nustatyta, kad, pavartojo fizinę prievartą prieš ieškovę, dėl ko jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( l. 35,42, 43-44 ).

Toks atsakovo elgesys, nepagarba šeimos nariui, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą gerbti bei remti vienas kitą, vartojo smurtą, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Nustačius atsakovo smurtavimo šeimoje faktus, yra pagrindas konstatuoti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (LR CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p.). Atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui. Atsakovas atsisakymui neprieštarauja.

Nutraukus santuoką, ieškovės prašymu, jai paliktina iki santuokos turėta pavardė ( CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Bendrų ir žinomų kreditorių šalys neturi, ginčo dėl bendro (kilnojamojo) turto nėra, todėl šie klausimai nespręstini.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai ruošiant ieškinį, apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2005 m. sausio 21 d. Rietavo savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę N., atsakovui jo pavardę M..

Priteisti iš atsakovo E. M. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. M..

Bylos dalį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo, nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.