- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2-357-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01676-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- AB „Kauno grūdai“
- Atsakovas
- BAB „Vievio paukštynas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovo AB „Kauno grūdai“ pareikštą ieškinį atsakovui BAB „Vievio paukštynas“ dėl reikalavimo teisių ir sulaikymo pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Kauno grūdai“ 2012-07-23 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašydamas:
nustatyti, kad šalys susitarime pagal 2012-06-12 BAB „Vievio paukštynas“ pasiūlymą Nr. 094, BAB „Vievio paukštynas“ 2012-06-15 raštą Nr. 104 ir AB „Vievio grūdai“ 2012-06-18 pranešimą dėl žaliavų teikimo pašarų susitarė dėl galutinės mokėtinos sumos ir kainas nurodė įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius;
pripažinti, kad atsakovas BAB „Vievio paukštynas“ neturi reikalavimo teisių į papildomas sumas, atsakovo sąskaitose-faktūrose įvardijamas kaip pridėtinės vertės mokestis, nurodytas šiose PVM sąskaitose faktūrose: 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458.
pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458 dalyse, kuriose nurodytas pridėtinės vertės mokesčio sumos, negaliojančiomis; pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ 2012-06-26 rašte „Dėl daiktų sulaikymo“ ir 2012-06-28 rašte Nr. 119 „Dėl daiktų sulaikymo“ nurodytą sprendimą sulaikyti AB „Kauno grūdai“ nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitą turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“ patalpose neteisėtu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2012-06-12 BAB „Vievio paukštynas“ pateikė ieškovui pasiūlymą Nr. 094 dėl pašarų kainų. Ieškovas 2012-06-18 pranešimu dėl žaliavų tiekimo, atsakydamas į atsakovo 2012-06-15 raštą Nr. 104 ir 2012-06-12 raštą Nr. 094 informavo, kad pateikta nurodyta visaverčių lesalų kaina nuo 2012-06-13 iki 2012-07-14 ieškovui yra priimtina (1t. b.l.18). Šalys remiantis bendromis ofertos ir akcepto pateikimo taisyklėmis nustatė tikslias, aiškias ir galutinės pašarų kainas, tačiau atsakovas, pateikdamas PVM sąskaitas-faktūras už parduotus pašarus, neteisėtai padidino, papildomai priskaičiavo pridėtinės vertės mokestį, nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iš ieškovo papildomų apmokėjimų, nors šalys dėl to nebuvo susitarusios. Atsakovas 2012-06-26 raštu „Dėl daiktų sulaikymo“ informavo ieškovą, kad BAB „Vievio paukštynas“ sulaiko ieškovui priklausantį biologinį ir kitą turtą , esantį BAB „Vievio paukštynas“ dispozicijoje. 2012-06-28 raštu Nr. 119 pareikalavo, kad ieškovas iki tos pačios dienos (2012-06-28) 15:00 padengtų susidariusį 1 587 061,95Lt įsiskolinimą. Atsakovas taikė ieškovui priklausančių daiktų sulaikymą (1t. b.l.43-45) neteisėtai ir tik dėl to, kad AB „Kauno grūdai“ neapmoka kai kurių išrašytų sąskaitų dalies. Ieškovui kyla didžiuliai nuostoliai, nes jis negali disponuoti, valdyti ir naudotis nuosavybės teise priklausančiu biologiniu turtu (vištomis ir kiaušiniais), esančiu pas atsakovą. Ieškovas, keldamas civilinę bylą siekia įrodyti, kad šalys, sudarydamos susitarimą dėl pašarų perdavimo, prekių kainas nurodė įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius. Atsakovas minėto susitarimo pagrindu viso išrašė ir pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458 (1t. b.l.19-41), kuriose neteisėtai yra reikalaujama iš ieškovo papildomai sumokėti sumas, nurodytas kaip pridėtinės vertės mokestis. Viso nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose atsakovas reikalauja iš ieškovo sumokėti 513 609,36Lt dydžio sumą, sąskaitose nurodytą kaip pridėtinės vertės mokestį. Pažymėjo, kad tokiam reikalavimui atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas taiko ieškovui priklausančio turto sulaikymą tik dėl to, kad ieškovas neapmoka kai kurių išrašytų sąskaitų dalies, atsakovo taikomas daikto sulaikymas pripažintinas neteisėtu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pradėjęs administruoti Įmonės bankroto procesą, Administratorius nustatė, kad tarp Įmonės ir Ieškovo yra sudaryta nemažai sutarčių, pagal kurias Įmonė teikė Ieškovui, esančiam vienu Įmonės akcininkų bei kreditorių itin daug paslaugų, už kurias Ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti Įmonei sutarto dydžio atlygį. Ieškovas buvo dominuojantis Įmonės prekių ir(ar) paslaugų pirkėjas, už Ieškovui teikiamas paslaugas ir(ar) prekes Įmonė gaudavo apie 90 procentų visų Įmonės realizacinių įplaukų.
Dar perimdamas Įmonės turtą bei dokumentaciją Administratorius buvo Įmonės darbuotojų informuotas, jog Ieškovui paslaugos yra teikiamos nuostolingai (ekonomiškai nenaudingai) Įmonei ir, atitinkamai, jos kreditoriams, todėl Administratorius nedelsiant pasiūlė Ieškovui apsvarstyti galimybę peržiūrėti sutartus įkainius, juos padidinant. Taip pat, siekdamas įvertinti faktinę Įmonės ūkinę – finansinę padėtį, papildomai patikrinti gautą informaciją apie verslo santykių su Ieškovu nuostolingumą, Administratorius užsakė kompetentingiems specialistams – audito bendrovei – pateikti savo nuomonę apie Įmonės veiklos rodiklius, ir nepriklausomi auditoriai patvirtino, jog net Įmonės bankroto proceso metu sandorių tarp Įmonės ir Ieškovo vykdymas Įmonei buvo nuostolingas – faktiniai Įmonės tipinės veiklos pardavimu? Ieškovui nuostoliai per Įmonės bankroto proceso laikotarpiu (nuo 2011-09-01 iki 2012-04-30) sudarė net 10.072.236,45 Lt (1t. b.l.84-92). Atsižvelgiant į specialistų išvadas apie bendradarbiavimo su Ieškovu nuostolingumą, buvo įvertintos ir faktinės Ieškovui Įmonės teikiamų paslaugų ir(ar) prekių apimtys. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Įmonė, patirianti realių finansinių sunkumų (esanti nemokumo būklėje), neatlygintinai teikė pelningai dirbančiam Ieškovui paslaugas, net neaptartas jokiose Administratoriui perduotose sutartyse, ir negaudama už tai jokio atlygio. Atsakovas nurodė, kad susiklosčiusioje verslo santykių tarp Ieškovo ir atsakovo Įmonės praktikoje visų Įmonės teikiamų paslaugų ir(ar) prekių įkainiai būdavo nurodomi neįtraukiant į šiuos įkainius PVM, šį mokestį (mokėjimo dienai galiojančio tarifo dydžiu) pridedant prie Įmonės išrašomų Ieškovui sąskaitų. Praktiškai visose tarp Įmonės ir Ieškovo sudarytose sutartyse (atskirų kaip pavyzdžiai pateikiamų sutarčių kopijos (1t.b.l. 93-107) visų Įmonės teikiamų Ieškovui paslaugų ir(ar) prekių įkainiai būdavo nurodomi be PVM, aiškiai pabrėžiant, kad galiojančio tarifo PVM suma bus pridedama prie nurodytų įkainių (kaip taisyklė, tai aprašant fraze „plius PVM“), tuo tarpu suteikus atitinkamas paslaugas ar pateikus prekes, mokėjimo dienai galiojančio tarifo PVM būdavo pridedamas prie pagal sutartyse nurodytus įkainius Įmonės suteiktų Ieškovui paslaugų (prekių) vertės ataskaitiniu laikotarpiu (atskirų kaip pavyzdžiai pateikiamų sąskaitų kopijos (1t. b.l.111-268). Ieškovas tokias Įmonės sąskaitas priimdavo ir apmokėdavo. Atsakovui akivaizdu, jog tarp Ieškovo ir Įmonės susiklosčiusioje verslo santykių praktikoje Įmonės teikiamų paslaugų ir(ar) prekių įkainiai būdavo nurodomi be PVM (šį mokestį pridedant prie jau nurodyto įkainio), todėl, atsižvelgiant į šią susiklosčiusią praktiką, rengiant ir Įmonės 2012-06-12 raštą Nr. 094, kurį Ieškovas traktuoja kaip ofertą, Ieškovui pasiūlyti visaverčių lesalų įkainiai buvo nurodyti be PVM (šio mokesčio neįtraukiant), o Ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad minėtas mokestis yra įtrauktas, juolab, kad PVM įtraukimas į visaverčių lesalų įkainius nebuvo nurodytas ir Įmonės 2012-06-12 rašte Nr. 094 (jame nėra nurodyta, jog „kaina LTL už toną“ yra „su PVM“, „įskaitant PVM“ ar pan.). Aplinkybė, jog Įmonės nurodyti visaverčių lesalų įkainiai nurodyti neįtraukiant PVM (t.y. numatant pridėti šį mokestį prie nurodytų įkainių), Ieškovui buvo žinoma dar iki 2012-06-18 Ieškovo nurodomo akcepto šiems įkainiams. Nuo Įmonės 2012-06-12 rašto Nr. 094 (traktuojamo oferta) pateikimo Ieškovui iki 2012-06-18 (įskaitytinai), kuomet Ieškovas teigia akceptavęs Įmonės pasiūlytas visaverčių lesalų kainas, Įmonė Ieškovui buvo pateikusi net penkias PVM sąskaitas faktūras už visaverčius lesalus – 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445 (1t. b.l. 19-23) – kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad galiojančio tarifo PVM yra pridedamas (o ne įtraukiamas) prie Įmonės 2012-06-12 rašte Nr. 094 nurodytų įkainių. Atsakovas pažymėjo, kad Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl aplinkybės, kad prie jam nurodytų įkainių PVM yra pridedamas, minėtas PVM sąskaitas faktūras priėmė, jų Įmonei negrąžino, ir, priėmęs šias sąskaitas faktūras, savo akcepte (2012-06-18 pranešime) nurodė, kad Įmonės pasiūlyta visaverčių lesalų kaina (įkainiai, pagal kuriuos jau buvo išrašytos Ieškovo priimtos PVM sąskaitos faktūros) Ieškovui „yra priimtina“. Pažymėjo, kad nesutikdamas su Įmonės nurodytais įkainiais (aplinkybe, jog PVM bus pridedamas prie sąskaitose nurodomų sumų), Ieškovas, kaip profesionalus žaliavų visaverčiams lesalams tiekėjas bei tokių lesalų gamintojas, turėjo galimybę atsisakyti Įmonės pasiūlymo ir, pavyzdžiui, pasinaudoti Įmonės 2012-06-14 rašte Nr. 104 (1t. b.l.17) pasiūlyta alternatyvia galimybe pats tiekti reikiamas žaliavas, tuo įtakojant visaverčių lesalų įkainius. Tačiau vietoje to Ieškovas priėmė Įmonės teikiamu visaverčius lesalus, puikiai žinodamas Įmonės pageidaujamą gauti tokių paslaugų kainą (įkainius), o vėliau tiktai naudojosi situacija, siekdamas išvengti mokėjimų Įmonei. Atsakovo įsitikinimu, neteisėtų Ieškovo veiksmų išdavoje, iš pagrįstai turėtų gauti 1.928.882,27 Lt (bendroje sumoje) įplaukų už sutartais įkainiais tiektus ir Ieškovo priimtus visaverčius lesalus, Įmonė nėra gavusi beveik trečdalio – net 611.429,73 Lt, iš kurių Ieškovo ginčijama PVM suma sudaro 334.764,69 Lt, o Ieškovo nepagrįstai išskaityta ir nei Įmonei, nei į biudžetą nesumokėta suma (21% iš bendros sąskaitų sumos be PVM) sudaro 276.665,03 Lt. Atsakovui akivaizdu, jog būtent Ieškovas, sutikęs su Įmonės pasiūlytais įkainiais ir puikiai žinodamas, jog prie šių įkainių pagrindu paskaičiuotos faktinės lesalų kainos bus pridedamas (o ne įtraukiamas) PVM, pasinaudojo galimybe formaliai interpretuoti Įmonės pasiūlymą, nors šio pasiūlymo faktinis turinys – kad prie pasiūlyme nurodytų įkainių bus pridedamas PVM - tiek iš tarp ginčo šalių susiklosčiusios verslo santykių bei teisinių dokumentų įforminimo praktikos, tiek iš Įmonės veiksmų, atliktų dar iki Ieškovo nurodomojo „akcepto“ buvo žinomas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais dėl naudojimosi Ieškovui priklausančių daiktų sulaikymo teise. Atsakovas nurodė, jog Ieškovo skundžiamais atvejais, Įmonė laikėsi visų tiek teisės aktų, tiek suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje (cituojamoje paties Ieškovo) keliamų pasinaudojimui šia kreditoriaus teisių gynybos priemone reikalavimų. Ieškovo ginčijamais pasinaudojimo daikto sulaikymo teise atvejais Įmonė turėjo neabejotinas reikalavimo teises Ieškovui, kurias Ieškovas nevykdė (vykdė netinkamai). Paties Ieškovo cituojamoje LAT CBS 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008, kasacinis teismas yra aiškiai suformavęs reikalavimus daikto sulaikymo teisės taikymui, nurodydamas, kad „svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas“. Ieškovui priklausančių daiktų sulaikymo teise Įmonė pasinaudojo tuo metu, kai turėjo neabejotinas reikalavimo teises Ieškovui. Ieškovas ginčija jam priklausančių daiktų sulaikymą, nurodytą Įmonės 2012-06-26 rašte ir 2012-06-28 rašte Nr. 119, tačiau 2012-06-25 dienai, kurios duomenimis buvo parengtas 2012-06-26 raštas, Ieškovui buvo pateikta ir pastarojo neapmokėta (įskaitant apmokėjimus atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus) Įmonės sąskaitų faktūrų bendrai net 1.583.904,09 Lt sumai (neskaitant PVM, kadangi ši suma Ieškovo pervestina tiesiogiai į biudžetą), taigi, netgi atmetus tuo metu Ieškovo ginčijamas sumas – (i) Ieškovo pageidaujamą įskaityti 406.124,15 Lt sumą pagal Ieškovo pateiktą 2012-06-11 PVM sąskaitą faktūrą KGR Nr. 000949, kurios nepripažįsta Įmonė, atsisakydama priimti minėtą sąskaitą ir (ii) Ieškovo neteisėtai ir nepagrįstai išskaitytą ir nesumokėtą (kaip PVM) sumą iš iki 2012-06-26 (įskaitytinai) išrašytų sąskaitų už visaverčius lesalus, sudariusią minėtai dienai 153.476,31 Lt – Ieškovo neginčijama skolos (mokėtina Įmonei) suma 2012-06-25 dieną sudarė net 1.024.303,63 Lt (1.583.904,09 Lt - 406.124,15 Lt - 153.476,31 Lt). Panaši situacija buvo ir 2012-06-28 dieną, kurios duomenimis Ieškovas buvo pakartotinai informuotas apie jam priklausančių ir Įmonės dispozicijoje esančių daiktų sulaikymą. Tuo metu Ieškovui išrašytų ir pastarojo neapmokėtų Įmonės sąskaitų suma sudarė 1.287.061,95 Lt, o Ieškovo ginčijamos sumos – (i) jau minėtoji Įmonės nepriimta (Ieškovo norėta įskaityti) 406.124,15 Lt, ir (ii) 2012-06-28 dienai neteisėtai išskaityta (kaip PVM) už visaverčius lesalus nenorima mokėti suma, 2012-06-28 dienai sudariusi 177.914,14 Lt. Taigi, paties Ieškovo neginčijama skola Įmonei 2012-06-28 dienai sumažėjo sąlyginai nežymiai ir sudarė net 703.023,66 Lt. Atsakovui akivaizdu, jog taikant Įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos priemonę – Ieškovui priklausančių daiktų sulaikymą – Įmonė turėjo tikrai ženklios apimties ir neabejotinas reikalavimo teises į Ieškovą. Įmonės turėtos reikalavimo teisės į Ieškovą pasinaudojimo daikto sulaikymo teise momentu buvo Ieškovo vykdytinos (įvykdymo terminai buvo suėję). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dėl ginčijamų pasinaudojimo daikto sulaikymo teise atvejų Ieškovo patirtus nuostolius.
Ieškinys netenkinamas.
Pagal esamą reglamentavimą ir teismų praktika Sutartys aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str.).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, susiklosčiusi tarp šalių praktika leidžia pripažinti, kad BAB „Vievio paukštynas“ teikiamų paslaugų ir(ar) prekių įkainiai AB „Kauno grūdai“ būdavo nurodomi neįtraukiant į šiuos įkainius PVM, šis mokestis, taip kaip nurodė atsakovas, rašytinėse sutartyse buvo aptartas fraze „plius PVM“ (1t.b.l. 96-97, 102-103, 104,106-107), o 2011m. rugsėjo mėn. (1t. b.l.111-148), 2012m. sausio mėn. (1t. b.l.150-193), 2012m. balandžio mėn. (1t. b.l.195-232), 2012m. gegužės mėn. (1t.b.l.234-268) ieškovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose galiojančio PVM suma buvo pridedama prie nurodytų įkainių. Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 13d. nutarimu Nr. 900 patvirtintą tvarką, bankrutuojanti įmonė, kuriai 2011m. birželio 30d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pradėta bankroto procedūra, teikiamas paslaugas ir/ar prekes PVM mokėtojams, PVM skaičiavimo ir sumokėjimo prievoles perduoda pirkėjui. Šiuo atveju ieškovas bankrutuojančiai įmonei privalo mokėti atlygį be apskaičiuotos PVM, o įsigytų prekių ar paslaugų apskaičiuotą PVM moka į valstybės biudžetą. Paminėto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. pagrindu bankrutuojanti įmonė neturi pagrindo siūlyti ieškovui visaverčių lesalų įkainių įtraukiant į juos PVM. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog ieškovas sutiko su BAB „Vievio paukštynas“ pasiūlytais įkainiais, suprasdamas, kad bankrutuojanti bendrovė negauna atlygio dalies, kuri lygi PVM dydžiui, o pirkėjas šį pardavimo PVM deklaruoja ir sumoka už pardavėją į biudžetą. Pirkimo PVM jis atskaito bendra PVM įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas pagal 2012-06-12 BAB „Vievio paukštynas“ pasiūlymą Nr. 094, BAB „Vievio paukštynas“ 2012-06-15 raštą Nr. 104 ir AB „Kauno grūdai“ 2012-06-18 pranešimą dėl žaliavų tiekimo pašarų susitarė dėl galutinės mokėtinos sumos įskaitant PVM. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo BAB „Vievio paukštynas“ sąskaitose faktūrose 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458 dalyse, kuriose nurodytos pridėtinės vertės mokesčio sumos yra negaliojančios. Kaip matyti iš visų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, atsakovas- bankrutuojanti AB „Vievio paukštynas“ , išrašydama jas visus nurodė, kad pagal PVM įstatymo 96 straipsnį prievolė išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM perduodama pirkėjui. Šiuo atveju BAB “Vievio paukštynas” elgėsi sąžiningai, pripažino ir aukščiau paminėtose sąskaitose faktūrose nurodė neturinti reikalavimo teisių į papildomas sumas, įvardijamas kaip pridėtinės vertės mokestis, todėl šioje dalyje įstatymas ir ieškovo teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą “pripažinti, kad atsakovas BAB “Vievio paukštynas” neturi reikalavimo teisių į papildomas sumas, atsakovo sąskaitose-faktūrose įvardijamas kaip pridėtinės vertės mokestis, nurodytas šiose PVM sąskaitose –faktūrose: 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458“.
Kaip matyti iš 2012-06-26d. BAB „Vievio paukštynas“ parengto rašto Ieškovui „Dėl daiktų sulaikymo“ (1t.b.l.43-44) ieškovui buvo priminta, jog jis yra uždelsęs atsiskaitymus su bankrutuojančia įmone ir informavo ieškovą, kad nepadengus įsiskolinimo, bankrutuojanti įmonė pasinaudos CK 4.231 str. 2d. numatyta teise realizuoti ieškovo bendrovei priklausančių vištų padėtus kiaušinius, kaip greitai gendantį turtą. CK 4.229 str. nustato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Daikto sulaikymo teisės paskirtis yra suteikti papildomas garantijas kreditoriui. Šis teisės institutas skatina skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti pagrindinę savo prievolę, nes jam gresia nepalankios turtinės pasekmės. Daikto sulaikymo atveju neigiamos pasekmės jo savininkui pasireiškia tuo, kad negrąžinamas jam priklausantis turtas, kuris gali būti reikalingas jo veiklai, taip pat dėl tokio sulaikymo skolininkas gali patirti nuostolių. Ieškovo ginčijamo pasinaudojimo daikto sulaikymo teise metu, jo neapmokėta bendra suma buvo 1 583 904,09 Lt (neskaitant PVM). Atmetus tuo metu Ieškovo ginčijamas sumas – (i) Ieškovo pageidaujamą įskaityti 406 124,15 Lt sumą pagal Ieškovo pateiktą 2012-06-11 PVM sąskaitą faktūrą KGR Nr. 000949, kurios nepripažįsta bankrutuojanti Įmonė, atsisakydama priimti minėtą sąskaitą (1t. b.l.110) ir Ieškovo neteisėtai ir nepagrįstai išskaityta ir nesumokėta (kaip PVM) sumą iš iki 2012-06-26 (įskaitytinai) išrašytų sąskaitų už visaverčius lesalus, sudariusią minėtai dienai 153 476,31 Lt – Ieškovo neginčijama skolos (mokėtina Įmonei) suma 2012-06-25 dieną sudarė 1 024 303,63 Lt (1 583 904,09 Lt – 406 124,15 Lt – 153 476,31 Lt). Kaip nurodė atsakovas panaši situacija buvo ir 2012-06-28 dieną, kurios duomenimis Ieškovas buvo pakartotinai informuotas apie jam priklausančių ir Įmonės dispozicijoje esančių daiktų sulaikymą. Tuo metu Ieškovui išrašytų ir pastarojo neapmokėtų bankrutuojančios įmonės sąskaitų suma sudarė 1 287 061,95 Lt, o Ieškovo ginčijamos sumos – jau minėtoji Įmonės nepriimta (Ieškovo norėta įskaityti) 406 124,15 Lt, ir 2012-06-28 dienai neteisėtai išskaityta (kaip PVM) už visaverčius lesalus nenorima mokėti suma, 2012-06-28 dienai sudarė 177 914,14 Lt. Ieškovo neginčijama skola bankrutuojančiai įmonei 2012-06-28 dienai sumažėjo sąlyginai nežymiai ir sudarė 703023,66 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvada, jog tuo metu, kai bankrutuojanti Įmonė pasinaudojo Ieškovo ginčijama Ieškovui priklausančių daiktų sulaikymo teise, turėjo akivaizdžias ir neabejotinas reikalavimo teises Ieškovui, kurių įvykdymą (patenkinimą) Ieškovas buvo uždelsęs. Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių sudarytų sutarčių ieškovo ir bankrutuojančios įmonės sudarytos sutartys buvo skirtos paslaugomis, susijusiomis su paukštininkystės veikla. Dauguma Ieškovo buvusių neapmokėtų sumų buvo ir(ar) yra už paslaugas pagal tas sutartis, kurioms vykdyti Ieškovas buvo perdavęs savo turimus paukščius bankrutuojančios įmonės dispozicijon, ką patvirtina Ieškovo atstovų pasirašytas 2011-04-29 Vištų dedeklių perdavimo – priėmimo aktas (1t.b.l.108). Tokia Įmonės, kaip kreditoriaus, teisė realizuoti sulaikyto daikto vaisius atitinka CK 4.231str. Kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius iš daikto duodamos naudos. Bankrutuojanti Įmonė CK 4.231 str. 2 d. numatyta teise ketino pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu Ieškovas ženkliau uždelstų įvykdyti savo finansines prievoles Įmonei, ir sulaikyto biologinio turto (vištų dedeklių) vaisiams – kiaušiniams ir(ar) kitiems greitai gendantiems paukštyno produktams – atsirastų reali grėsmė sugesti ir(ar) kitaip prarasti prekinę vertę, t.y. siekiant išsaugoti piniginės galimybės užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvada Ieškovo ginčijamais pasinaudojimo daikto sulaikymo teise atvejais bankrutuojanti įmonė sulaikė tuos Ieškovui priklausančius daiktus, kuriuos ji turėjo teisę sulaikyti, todėl ieškovo reikalavimas „pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ 2012-06-26 rašte „Dėl daiktų sulaikymo“ ir 2012-06-28 rašte Nr. 119 „Dėl daiktų sulaikymo“ nurodytą sprendimą sulaikyti BAB „Kauno grūdai“ nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitą turtą, esantį BAB „Vievio paukštynas“ patalpose, neteisėtu“ pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinu.
CPK 93 str. nustatyta, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė įrodymus turėjęs 8 808,80Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (VI tomas, b.l.5-9), šioje byloje buvo patirtos 26Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovo AB „Kauno grūdai“ pareikštą ieškinį atsakovui BAB „Vievio paukštynas“ dėl reikalavimo teisių ir sulaikymo pripažinimo neteisėtais atmesti.
Iš AB „Kauno grūdai“ priteisti 8 808,80Lt. BAB „Vievio paukštynas“ naudai advokato atstovavimo išlaidų ir 26Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.