Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. R. 2013 m. lapkričio 22 d. apie 13 val.15 min. Kaune, Partizanų g., vairuodamas automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Kovo 11-sios g. link Birželio 23-sios g., ties namu Nr. 36 pažeidė Kelių eismo taisyklių 235, 133 punktų reikalavimus tuo, kad dalyvavo eisme su transporto priemone, kuri neatitiko techninių reikalavimų, važiavo viršydamas leistiną greitį gyvenvietėje, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio automobilio Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. F., užpakalinę dalį, vairuotojai V. F. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad avarijos metu kelio danga buvo šlapia. Mano, kad viską lėmė jo neapdairumas. Jis neseniai buvo įgijęs teises, be to, kartu važiavo draugai, todėl gal užsišnekėjo. Tuo metu matomumas buvo geras. Pamatęs kliūtį bandė stabdyti, tačiau nespėjo sustabdyti. Jis pats sužalotas nebuvo. Taip pat nebuvo sužaloti ir jo automobilyje važiavę draugai. Teigia, jog nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, dėl žalos atlyginimo susitarė.

Kadangi kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

nukentėjusioji V. F. ,apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-11-22 apie 13 val.15 min. vairavo nuosavą automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pravažiavimu iš kiemų, ties namu Nr. 36, važiavo link Partizanų g., kur jai reikėjo pasukti į kairę. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivi. Privažiavusi Partizanų g. sustojo, praleido gatve važiavusias mašinas. Apsidairė. Iš kairės pusės automobilių nebuvo, o iš dešinės pusės matėsi atvažiuojantis raudonos spalvos lengvasis automobilis. Jis buvo pakankamai toli, kažkur ties pėsčiųjų perėja. Ji pasuko į kairę ir pradėjo važiuoti Partizanų g. link Birželio 23-sios g. Nuvažiavus nuo išvažiavimo apie 50 metrų ir esant jos automobilio greičiui apie 35-40 km/h, staiga pajuto smūgį į automobilio užpakalinę dalį. Jos automobilis buvo nublokštas į kairę kelio pusę, trenkėsi į bordiūrą ir atsidūrė ant šaligatvio. Išlipusi pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė anksčiau matytas raudonos spalvos automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jaunas vaikinas. Smūgio metu patyrė kairės kojos traumą, todėl greitosios med. pagalbos buvo išvežta į Kauno klinikas. Po apžiūros išleido gydytis namo. Mėnesį buvo nedarbinga. Patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Dėl jos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją (b. l. 27, 28);

iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-11-22 apie 13val. 25 min. gavo iš VPK pranešimą apie eismo įvykį Partizanų g. ties namu Nr. 36 ir nuvyko į nurodytą vietą. Rado susidūrusius automobilius Mazda 323 ir Ford Fusion. Mazda 323. Vairuotojas M. R. paaiškino, kad važiavo Partizanų g. apie 60 km/h greičiu, kai prieš jo automobilį iš 36-to namo kiemo išvažiavo automobilis Ford Fusion. Stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko (b.l. 3);

iš Eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013 m. lapkričio 22 d. apie 13 val.15 min. Kaune, Partizanų g. ties namu Nr. 36 bei transporto priemonių išoriniai sugadinimo požymiai (b.l. 5-10);

iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 304/14(02) matyti, kad V. F. padaryti sužalojimai - kairio kelio sumušimas ir kairio kolateralinio vidinio raiščio patempimas - vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25, 26).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. R. veikoje yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis vairavo automobilį, kuris neatitiko techninių reikalavimų, važiavo viršydamas leistiną greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, transporto priemonės būklę bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, dėl ko pastarojo automobilio vairuotojai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal LR BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 235, 133 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 235 punktą, eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi, šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis M. R. nesilaikė.

Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis M. R. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgtina, kad kaltinamasis M. R. padarė neatsargų nusikaltimą, kad VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 39), neteistas (b.l. 40), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 41).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl prokurorė siūlė kaltinamąjį M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu. Nukentėjusioji neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo, bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas nesunkus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių (nukentėjusioji pasveiko), kaltinamasis neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką LR BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, nenustatyta (BK 38 str. 2 d.).

LR BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis M. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors paties M. R. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis M. R. nesilaikė ir Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas. Eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinis atsakovas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas 2014m. liepos 22d. paaiškinimuose Nr.536-14 nurodė , jog pripažįsta nukentėjusiosios V. F. civilinį ieškinį dalinai, sutikdamas su 13002,57 Lt turtinės žalos ir 2000Lt neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusioji neprieštarauja, kad civilinis atsakovas atlygintų nurodytą žalos dalį.

Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str. 1 d., LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.,

nusprendžia:

M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Įspėti M. R., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2014-08-04 M. R. ir V. F. Susitaikymą ir susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo:

M. R. nukentėjusiajai V. F. moka neturtinės žalos atlyginimą – po 500 Lt (penkis šimtus litų) 16 (šešiolika mėnesių), pradedant nuo 2014m. rugpjūčio mėnesio, pervesdamas nurodytus pinigus į V. F. sąskaitą DnB Banke Nr.LT984010042502565929 iki kiekvieno mėnesio 10d.;

Turtinę žalą – 13002,57 (trylika tūkstančių du litus 57 ct) ir dalį neturtinės žalos – 2000Lt (du tūkstančius litų) nukentėjusiajai V. F. atlygina civilinis atsakovas – Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.