Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. e2-12426-475/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06791-2020-7 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2020 m. gruodžio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 8 d. buvo apgadintos buto Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – taisyklės). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 201,00 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką.

4. Šioje byloje ginčo santykiams yra taikomos tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), tiek normos, nustatančios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Šių teisės normų pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo, kaip žalą padariusio asmens, 201,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

6. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

7. Atsakovas teigė, kad V. K. jį apšmeižė dėl durų sugadinimo. Tačiau byloje esanti administracinio nusižengimo medžiaga ANR 17071564771, patvirtina, kad buto Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), durys buvo apgadintos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau Žaliakalnio PK) 2017m. rugsėjo 21 d. nutarimu A. D. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 85 Eur bauda, už tai, kad jis 2017 m. balandžio 4 d. apie 4.40 val., 2017 m. liepos 8 d. apie 03:15 val., 2017 m. liepos 22 d. apie 06:05 val., 2017 m. liepos 22 d. apie 06:05 val., 2017 m. liepos 24 d. apie 22:45 val. nakties metu daužė kaimynų, gyvenančių 14 bute duris, tokiais savo sisteminiais tyčiniais chuliganiškais veiksmais viešoje vietoje trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-296-573/2017 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą ir A. D. skundo netenkino. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkino. V. K. 2017 m. liepos 11 d. pareiškime Kauno Žaliakalnio policijos komisariatui nurodė, kad 2017 m. liepos 8 d. 03:15 val. jį, jo žmoną ir giminaitį pažadino labai stiprus smūgis į buto duris, atidarę buto duris, jie pamatė, nubėgantį kaimyną A. D.. Ryte atsikėlę pamatė, kad įkirstos šarvotos jų buto durys. 2017 m. liepos 11 d. turto sugadinimo akte taip pat nurodyta, kad 2017 m. liepos 8 d. 03:15 val., kaimynas iš 11-to buto atėjo ir trenkė su kažkokiu daiktu į lauko duris ir jas sugadino. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai yra patvirtinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-296-573/2017, Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi administracini teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-47-498/2018. R. K. priklausančiam butui padarytą žalą patvirtina nuotraukos, V. K. 2017 m. liepos 11 d. pareiškimas Kauno Žaliakalnio policijos komisariatui, R. K. 2017 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinimas, 2017 m. liepos 11 d. turto sugadinimo aktas, lokalinė sąmata. Byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai (tretiesiems asmenims priklausančio buto durų daužymas) lėmė žalos atsiradimą, taigi ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra įrodytas. Todėl konstatuotina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

8. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, įgijo teisę reikšti atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai 2017 m. liepos 8 d. padarytą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo, įkirstų durų.

9. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė atsakovui siuntė 2017 m. rugpjūčio 11 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Ieškovė atsakovui paskaičiavo 10,33 Eur kompensacinių palūkanų, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Remiantis šiomis teisės normomis, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Visiškai patenkinus ieškinį atsakovo atžvilgiu, iš jo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

12. Iš atsakovo valstybei priteistinos 13,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 201 Eur (dviejų šimtų vieno euro) žalos atlyginimą, 10,33 Eur (dešimties eurų 33 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (211,33 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,80 Eur (trylikos eurų 80 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.