Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. (toliau – A. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria A. D. skundas dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 85 (aštuoniasdešimt penkių) eurų bauda už tai, kad 2017 m. balandžio 4 d. apie 4 val. 40 min., 2017 m. liepos 8 d. apie 3 val. 15 min., 2017 m. liepos 22d. apie 6 val. 05 min., 2017 m. liepos 24 d. apie 22 val. 45 min., nakties metu daužė kaimynų, gyvenančių 14 bute, duris.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi A. D. skundą atmetė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikdamas nepakeistą. Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Apelianto teigimu, jis nubaustas už nusižengimą, kurio nepadarė. Pasak A. D., R. K. ir V. K. su kitais asmenimis jau dešimt metų siekia kankindami nužudyti apeliantą ir jo motiną, apie ką jau eilę kartų buvo pranešta policijos pareigūnams, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti pareigūnus D. T., R. Z. ir kitus, kuriems ši situacija buvo žinoma. A. D. įsitikinimu, nei V. K., nei R. K. negalėjo identifikuoti asmens, 2017 m. balandžio 4 d. daužiusio jų buto duris, o be jų, t. y. asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, niekas daugiau triukšmo negirdėjo ir įvykio nematė. Analogiškais motyvais grindžiamas apelianto nekaltumas ir dėl 2017 m. liepos 8 d. bei 2017 m. liepos 24 d. įvykių. Apeliaciniu skundu pažymima, kad nei 2017 m. balandžio 4 d., nei 2017 m. liepos 8 d. dėl neva neteisėtų A. D. veiksmų į policija nebuvo kreiptasi, o pareiškimai dėl šių įvykių buvo parašyti atitinkamai 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. liepos 11 d. Pabrėžiama, kad šiuo atveju remtis suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – V. K., R. K. ir jų artimo giminaičio V. K. parodymais, teisinio pagrindo nebuvo. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl tam tikrų daužymų į kaimynų duris A. D. savo kaltę pripažino. Konstatuodamas šią išvadą apeliantas pažymi, kad 2017 m. liepos pabaigoje, siekdamas atkreipti kaimynų dėmesį, kad šie baigtų savo neteisėtus veiksmus, pabeldė į kaimynų duris.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. D. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. D., o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, atlikimą. A. D. pagal komentuojamo straipsnio nuostatas buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2017 m. balandžio 4 d. apie 4.40 val., 2017 m. liepos 8 d. apie 3.15 val., 2017 m. liepos 22 d. apie 6.05 val., 2017 m. liepos 24 d. apie 22.45 val., daužė kaimynų buto duris. Nors apeliaciniu skundu su tokiu A. D. veiksmų kvalifikavimu nesutinkama, teigiant, jog apeliantas tokių veiksmų neatliko, o kaimynai jį tokiu būdu siekia apkalbėti dėl seniai tarp jų besitęsiančio konflikto, tačiau sutikti su tokiais A. D. teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, teisinio pagrindo nėra. Kaip nustatytas R. K. ir V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, 2017 m. balandžio 4 d., apie 4.40 val., 2017 m. liepos 8 d. apie 03.15 val., 2017 m. liepos 22 d. apie 06.05 val. ir 2017 m. liepos 24 d. apie 22.45 val. jų kaimynas A. D. stipriai beldė į jų buto duris. Jas atidarius, jie matė, kad tai darė būtent A. D.. Matė jį nubėgantį į savo butą ir girdėjo užsidarant jo buto duris. Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir V. K. teismo posėdžio metu išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės, kurių duomenimis, 2017 m. liepos 8 d., būdamas pas dėdę V. K. bute, apie 03.15 val. išgirdo stiprų trenksmą į duris, kartu su dėde išbėgo į laiptinę, pamatė A. D. profilį, kuris bėgo laiptais žemyn ir įbėgo į butą, esantį tiesiai po dėdės butu. Abejoti šių asmenų, betarpiškai patvirtinusių A. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius jo veiksmuose, parodymais, priešingai nei tai traktuojama A. D. apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo nėra. Jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutapo su jų pareiškimuose bei rašytiniuose paaiškinimuose (administracinio nusižengimo byla, b. l. 10, 11, 12, 16, 19, 20) išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Nors, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, tarp A. D. ir jo kaimynų R. K. ir V. K. iš tiesų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atmesti jų parodymus kaip nepagrįstus ar nepatikimus. Juo labiau, kad tiek R. K. ir V. K., tiek V. K., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, priešingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio sakyti tiesą ANK nuostatos neįpareigoja, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atmetant A. D. apeliacinio skundo argumentus dėl nepatikimų liudytojų parodymų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jų aukščiau išdėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes, priešingai nei apelianto, patvirtina ir rašytinė nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinkta ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertinta medžiaga. Kaip nustatyta ataskaitų žiūryklės duomenimis, (duomenys neskelbtini) bute gyvenantys asmenys (R. K. ir V. K.) į policijos pareigūnus dėl kaimyno keliamo triukšmo, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., kreipėsi net 37 kartus, kiti komentuojamo namo gyventojai apie analogiškus A. D. veiksmus policijos pareigūnams taip pat pranešė ne kartą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 24-38), už analogiškų veiksmų atlikimą kitų asmenų atžvilgiu A. D. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (administracinio nusižengimo byla, b. l. 39-42). Nors šios aplinkybės nelaikytinos tiesioginiu A. D. kaltės įrodymu nagrinėjamoje situacijoje, tačiau jų egzistavimas iš esmės patvirtina aukščiau aptartus liudytojų parodymus apie neteisėtus A. D. veiksmus – keliamą triukšmą, beldimą į duris, jų sistemingumą, ir leidžia pagrįstai jais vadovautis sprendžiant A. D. kaltės klausimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Juo labiau, kai jie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, visus keturis kartus matę A. D. po beldimo į jų duris nueinantį į savo namus. R. K. ir V. K. parodymus, o tuo pačiu ir A. D. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 24 d., 22:46:46 val. A. D. išlipa iš lifto, prieina prie R. K. ir V. K. buto durų, atsisuka nugara į duris ir spiria į jas kelis kartus, po ko, laiptais nusileidžia žemyn (administracinio nusižengimo byla, b. l. 17, 18). Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, sprendžiant A. D. pateikto skundo pagrįstumo klausimą, buvo apklausta ir jo motina A. D., kuri patvirtino, jog jos sūnus iš tiesų trenkė į R. K. ir V. K. buto duris 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje, atsimena, kad sūnus buvo išėjęs į laiptinę. Iš esmės šios aplinkybės apeliaciniu skundu neneigė ir pats A. D., nurodydamas, kad 2017 m. liepos pabaigoje, siekdamas atkreipti kaimynų dėmesį į jų atliekamus neva neteisėtus veiksmus, jis pabeldė į jų buto duris.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, A. D. iš esmės neneigiant 2017 m. liepos pabaigoje beldus į kaimynų duris (ką betarpiškai patvirtino R. K. ir V. K. bei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys), neabejojant aukščiau aptartais R. K. ir V. K. parodymais, patvirtinančiais A. D. neteisėtus veiksmus visais jam inkriminuotais atvejais, vis tik pažymėtina, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Šių duomenų kontekste įvertinus tai, kad nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniu skundu A. D. išdėstytų aplinkybių jokie objektyvūs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenys, priešingai nei byloje liudytojais apklaustų R. K. ir V. K. parodymus, nepatvirtina, todėl argumentai, kuriais apeliantas siekia administracinio nusižengimo bylos, pradėtos jo atžvilgiu, nutraukimo, atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų, patvirtinančių, kad R. K. ir V. K. būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus A. D. atžvilgiu (kankindami apeliantą bando jį ir jo motiną nužudyti), nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. D. apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta neišsamiai, neapklausus policijos pareigūnų, galinčių paliudyti neteisėtus apelianto kaimynų veiksmus jo atžvilgiu. Atmetant šiuos A. D. teiginius, atkreiptinas jo paties dėmesys, kad analizuojamu atveju yra sprendžiamas jo kaltės, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, klausimas, todėl R. K. ir V. K. galimi neteisėti veiksmai šioje administracinio nusižengimo byloje nevertinami. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, A. D., manydamas, jog jo atžvilgiu yra atliekami neteisėti veiksmai, gali kreiptis su pareiškimu į policijos įstaigą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.