Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-3908-723/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
e2-3908-723/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03239-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
A. T.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-3908-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03239-2016-8Procesinio sprendimo kategorija:2.6.1.2.4.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1; 3.2.6.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Daivai Šuopienei,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. pad. Mariui Ruzui,atsakovui A. S., jo atstovei adv. Aušrai Saulėnienei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., prašydama priteisti iš nuo ieškinio pareiškimo dienos iš atsakovo sūnaus V. T., gim. 2001-08-06, išlaikymui po 190,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų (indeksuojant jas teisės aktų nustatyta tvarka), mokamų iki jo pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei bei priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo 5 586,66 Eur įsiskolinimą.

Ieškinyje nurodė, kad šalių sūnus gimė ne santuokoje, jam buvo suteikta motinos pavardė. Apie tai, kad yra sūnaus V. T. tėvas atsakovas pareiškė 2009-04-20 notarinės formos pareiškimu. Nuo pat gimimo vaikas nuolat gyveno su savo tėvais. Kurį laiką šalys gyveno Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje esančiame bute. Vėliau – atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas dirbdavo labai retai, todėl visos ieškovės uždirbtos lėšos būdavo skiriamos ne tik ieškovės ir jos sūnaus išlaikymui, bet taip pat atsakovo ir buto išlaikymui, remontui. Atsakovas visiškai finansiškai neprisidėjo prie sūnaus V. T. išlaikymo, nei prie bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo. 2012-05-30 atsakovas įsigijo žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), Pagirių sen., Vilniaus r. sav.. Ieškovė su vaikais ir atsakovas iki šiol gyvena šiame nupirktame name. 2014-06-19 Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1892-855/2014 patvirtino šalių taikos sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų, todėl šiuo metu ½ dalis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Pagirių sen., Vilniaus r. sav. priklauso ieškovei. Pažymėjo, kad sūnus V. T. turi specialiųjų ugdymo poreikių, jam konstatuoti specifiniai mokymosi ir dėmesio sutrikimai. Išlaikymą prašo priteisti pagal teismų praktiką, t.y. atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą. Kadangi atsakovas per paskutinius trejus metus neteikė sūnui išlaikymo, už laikotarpį nuo 2013-07-23 iki 2016-07-27 susidarė iš viso 5 586,66 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais pagrindais. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 586,66 Eur. Atsakovas net nenurodo, kad teikė išlaikymą, tik prisidėjo prie paslaugų sumokėjimo už elektrą, šiukšles. Paskutinius trejus metus ieškovės su atsakovu negyveno kaip šeima, tačiau gyveno tame pačiame name, nes jiems priklauso po ½ nuosavybės. Jie bendro ūkio nevedė. Anksčiau buvo sugyventiniai, tačiau santykiai nutrūko daugiau nei prieš trejus metus. Atsakovas išlaikymo iš esmės niekada neteikė. Per visą vaiko gyvenimą buvo tik reti atvejai, kai vaikas dar buvo mažas, kad atsakovas duodavo ieškovei šiek tiek lėšų. Ieškovė vaiką augino viena, tėvas neprisidėjo prie išlaikymo, nors pripažino savo tėvystę. Už komunalinius patarnavimus mokėjo kiekvienas savo dalį.

Atsakovas A. S. nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Nurodė, kad namas priklauso jam ir ieškovei per pusę. Jis mokėjo už visas paslaugas – šiukšlių išvežimą, dujas, elektrą, malkas pilnai. Bendro ūkio su ieškove neveda. Ieškovė paskutinius tris metus už namo išlaikymą visiškai nemokėjo. Namas šildomas vienu katilu. Už malkas per metus išleidžia 150,00 Eur už 6 kubus. Sutartis jis sudaro, iš karto sumoka. Dujos tai dujų balionas, yra tik viena plyta. Už balioną sumoka 16,50 Eur. Dujų baliono užtenka apie dviem mėnesiams. Mokėjo už elektrą 30,00 Eur per metus, 30,00 Eur per metus už šiukšles. Maistą pirko kiekvienas atskirai. Vaikui dienpinigių nedavė. Du su pusę metu dirbo Vitarestoje, uždirbdavo minimalų atlyginimą, į rankas nepilnus 300,00 Eur. Paskui dirbo Vilniaus kooperacijos prekyboje 4 mėnesius, atlyginimas ant popieriaus buvo 500,00 Eur, į rankas 402,00 Eur. Dabar gauna į rankas apie 350,00 Eur, dirba UAB „K. S. Lithuania“ konsultantu pagal neterminuotą darbo sutartį. Dėl 190,00 Eur išlaikymo sūnui priteisimo sutinka. nors pinigų sūnui nedavinėjo, tačiau už viską mokėjo. Vaikui maistą ir drabužius perka ieškovė.

Atsakovo atstovė prašė ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas per didelis. Atsakovas neturėjo tokių pajamų mokėti išlaikymą. Jis apmokėjo visas komunalines paslaugas. Visu tuo naudojosi ir nepilnametis vaikas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas pilnai palaikė ieškinį. Nurodė, kad atsakovas nepateikė nei vieno argumento dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip jis prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Iš esmės patvirtino aplinkybes, kad visiškai nedalyvavo vaiko išlaikyme. Prisidėjimas prie komunalinių paslaugų apmokėjimo negali būti vertinamas kaip prisidėjimas prie vaiko išlaikymo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. T. ir atsakovas A. S. yra nepilnamečio vaiko V. T., gim. 2001-08-06.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Ieškovė remiasi Lietuvos A. T. formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2016‑07‑01 yra 380 Eur, ir kurio įrodinėti nereikia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teisme atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 190 Eur išlaikymo sūnui teikimo kas mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui V. T. periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (380,00 Eur : 2) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Duomenų, kad atsakovas dėl savo sveiktos būklės ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams savo vaikams nepateikta ((duomenys neskelbtini)str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams, priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str., 3.203 str.).

LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 586,66 Eur sūnaus V. T. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-07-27 iki 2016-07-27. Atsakovas su ieškinio šioje dalyje nesutinka. Teisme paaiškino, kad vienas mokėjo už gyvenamojo namo patarnavimus: už malkas per metus išleidžia 150,00 Eur, už dujų balioną moka 16,50 Eur kas du mėnesius, už elektrą 30,00 Eur per metus ir 30,00 Eur per metus už šiukšles, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Būtina pažymėti jog tai, kad atsakovas išlaikė jam ir ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad tokiu būtu jis tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų. Teisme atsakovas patvirtino, kad lėšų vaikui neduodavo, maistą ir rūbus pirkdavo tik ieškovė. Pažymėtina, kad turi būti tenkinamieji ne tik būtinieji (būstas, maistas, apranga ir t. t.), bet ir kiti vaiko poreikiai (laisvalaikis, pomėgiai, gebėjimų tobulinimas ir ugdymas, užklasinė veikla ir t. t.), kad vaikas taptų visaverte asmenybe ir pilnateisiu visuomenės nariu. Atsakovas išlaikymo pareigos sūnui nevykdė, todėl teismo vertinimu ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo atsižvelgiant į tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo nereiškė (CPK 12, 178 str.).Tačiau tuo pačiu teisme paaiškėjo,kad ieškovė jos minėtą laikotarpį nemokėjo atsakovui už malkas,elektrą,dujas.Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės ½ dalį jo patirtų išlaidų,nes šalys yra turto bendrasavininkai.Teisme ieškovė neginčija nemokėjusi už elektrą.malkas,dujas,šiūkšlių išvežimą3 atsakovo nurodomoje apimtyje.Atsižvelgiant į išdėstytą ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 5 586,66 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. T., gim. 2001-08-06, įsiskolinimas, paskaičiuotas už 3 metus (2013-07-27 – 2016‑07‑27).Tačiau jis mažinamas po ½ dalį atsakovo turėtų išlaidų per 3 metus už elektrą,šildymą,šiūšlių išvežimą ir dujas,kas sudaro 508.50 EUR (150:2*3+30:2*3+99:2*3+30*3=508.50 eur)(CK 1.5 str.).

Ieškinį tenkinus iš dalies(90,9 proc.), ieškovei A. T. iš atsakovo A. S. priteistina 454,49 Eur teisinės pagalvos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 118,00 Eur žyminio mokesčio (236,00 Eur * 50 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177 str., 185 str., 259-269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo 2016-07-29 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 078,16 Eur (penkių tūkstančių septyniasdešimt aštuonių eurų 16 ct) įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 454,49 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 118,00 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškiny netenkinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius