Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „M.“ atstovams, įmonės direktoriui M. Ž. ir advokatei Agnei Gulbinaitei (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.“ ieškinį atsakovei UAB „Š.“ dėl 813,12 Eur skolos, 48,78 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo; trečiasis asmuo Ž. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2020 sausio pabaigoje dirbo UAB „M.“ vairuotoju. Šios įmonės direktorius yra jo sūnus. Dirbo Prancūzų gatvėje. Ten darė kelkraščius, kasė griovelius. Iškastą gruntą reikėjo vežti į sąvartą Lauručiuose. Tai apie 15 km, padarė gal tik porą reisų. Dar veždavo skaldą, smėlį, bet veždavo vietoje, o ekskavatorius imdavo ir barstydavo kelkraščius. Į šį objektą jį nusiuntė ieškovės direktorius. Objekte jo darbui vadovavo Ž. D.. Jo nepažinojo, bet jis prisistatė, kad dirba UAB „Š.“ darbų vadovu. Darbų vykdytoją galima iš karto atpažinti iš balto šalmo. Iš ieškovės vadovo telefonu sužinojo, kad sutartis nepasirašyta, todėl buvo pasakyta nebedirbti. Objekte dirbo dvi darbo dienas. Jo technika dirbo dvi dienas (16 val.), o kitas automobilis dirbo tik vieną dieną, o po to sugedo. Iš tikrųjų važiavo į objektą, į karjerą, ten buvo išrašyti važtaraščiai, jie turi būti UAB „Š.“. Dokumentus pasirašydavo darbų vadovas Ž. D.. Pirmą dieną į darbo vietą UAB „M.“ atvažiavo su nuosavu transportu. Po to su sunkvežimiu nuvažiavo į objektą. Ten paliko sunkvežimį. Grįžo namo su taksi. Antrą dieną į objektą važiavo su taksi, o grįžo po darbo su sunkvežimiu.

9. Liudytojas A. M. parodė, kad dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nuomoja techniką. UAB „Š.“ buvo nustojusi mokėti už atliktus darbus, aiškindama, kad darbai buvo atlikti ne jiems. Teko pateikti ieškinį, tik tuomet UAB „Š.“ atsiskaitė. Tarp jų buvo pasirašyta sutartis. Jie aiškino, kad darbai priklausė ne jiems, o sąskaitas sakė reikia rašyti kitai įmonei UAB „K.“. Ta įmonė restruktūrizacijos procese. UAB „Š.“ direktorius dirbo ir UAB „K.“. Tokia informacija buvo internete prieinama, bet po to dingo. Jų darbo laiko apskaitos žiniaraščius buvo pasirašęs Ž. D., pagal šiuos žiniaraščius UAB „Š.“ apmokėjo už darbus. Niekada nesakė, kad Ž. D. neturi teisės pasirašyti UAB „Š.“ vardu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė inicijavo 2020-01-24 Krovinių vežimo sutarties Nr. 001 (toliau – ir Sutartis) sudarymą. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad UAB „M.“ (vežėja) įsipareigoja pagal siuntėjo pateiktus užsakymus pateikti transporto priemonę siuntėjui, priimti siuntėjo krovinį, nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o UAB „Š.“ (užsakovė) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

11. 2020-01-26 ieškovės vadovas M. Ž. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nusiuntė pasirašyti 2020-01-24 Krovinių vežimo sutartį Nr. 001.

12. Krovininio automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. N., kelionės lape nurodyta, kad 2020-01-27 dirbta 8 valandas, UAB „Š.“ objekte. Kelionės lapą pasirašė Ž. D..

13. Krovininio automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. Ž., kelionės lape nurodyta, kad 2020-01-27 ir 2020-01-28 dirbta po 8 valandas, UAB „Š.“ objekte. Kelionės lapą pasirašė Ž. D..

14. Už atliktus darbus ieškovė UAB „M.“ 2020-01-31 išrašė atsakovei UAB „Š.“ 813,12 Eur vertės PVM sąskaitą-faktūrą Serija MTR Nr. 2020-55.

15. 2021-02-02 ieškovė kreipėsi į atsakovę pretenzija, reikalaudama iki 2021-02-10 sumokėti 813,12 Eur skolą už savivarčių nuomą ir 48,78 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti.

16. Trečiasis asmuo Ž. D. nuo 2019-05-29 iki 2020-08-07 dirbo UAB „Š.“ statybos darbų vadovu.

17. MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 22, 25, 26, 27, 28 ir 29 dienomis dirbo UAB „Š.“ objekte A. Mickevičiaus gatvėje, atliktų darbų žiniaraštyje pasirašė darbų vadovas Ž. D.. 2019-11-29 MB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB „Š.“ PVM sąskaitą-faktūrą už ratinio ekskavatoriaus nuomą 1274,13 Eur sumai. UAB „Š.“ šią sąskaitą-faktūrą apmokėjo 2020-01-28.

18. Atsakovė UAB „Š.“ neigė sutartinių santykių buvimą tarp jos ir ieškovės, patvirtino, kad Sutartį atsakovės direktorius buvo gavęs, tačiau jos nepasirašė, kadangi jam netiko pasiūlyta paslaugų kaina. Apie sutarties nepasirašymo priežastis UAB „M.“ vadovo neinformavo, tiesiog nepasirašė sutarties.

19. Tuo tarpu ieškovės UAB „M.“ atstovas tvirtino, kad UAB „Š.“ vadovas žodžiu sutiko su visomis pasiūlytomis sutarties sąlygomis, todėl sutartis buvo sudaryta.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (LAT nutartis Nr. 3K-3-281-686/2016).

21. Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) (LAT nutartis Nr. e3K-3-200-421/2019).

22. Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje - jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (LAT nutartis Nr. 3K-3-353/2011).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

24. Taigi matyti, kad įstatymas nereikalauja, kad vežimo sutartis privalomai būtų sudaryta rašytinės formos, todėl šalys susitarti dėl statybinės technikos nuomos su operatoriaus paslauga galėjo ir žodžiu.

25. Ieškovės direktorius M. Ž. paaiškino, kad derybos dėl Sutarties sudarymo su atsakovės direktoriumi R. R. vyko telefonu. Žodžiu buvo sutartos visos Sutarties sąlygos, susitarta dėl kainos, kurią, anot ieškovės atstovo, pasiūlė pats UAB „Š.“ direktorius. Žodžiu sutarus visas sąlygas ieškovės direktorius elektroniniu paštu nusiuntė Sutartį pasirašyti UAB „Š.“ direktoriui. Atsakovės atstovas patvirtino, kad UAB „Š.“ direktorius R. R. Sutartį gavo, tačiau Sutarties nepasirašė, kadangi pasiūlyta kaina jam netiko.

26. Trečiasis asmuo Ž. D., kuris ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo UAB „Š.“ darbu vadovu, patvirtino, kad paprašytas UAB „Š.“ direktoriaus R. R. ieškojo kur galima išsinuomoti statybinę techniką, kurios tuo metu trūko vykdant įsipareigojimus UAB „Š.“ statybos objektuose. Žinojo, kad jo pažįstamo M. Ž. vadovaujama UAB „M.“ užsiima statybinės technikos nuoma, todėl kreipėsi į jį. M. Ž. jam nurodė, kad turi laisvos technikos, todėl davė jam UAB „Š.“ direktoriaus telefono numerį ir visas tolesnes technikos nuomos sąlygas M. Ž. ir R. R. derino tarpusavyje, jam nedalyvaujant. Žinojo, kad M. Ž. ir R. R. sutarė dėl statybinės technikos nuomos, o Sutartis turėjo būti pasirašyta prasidėjus darbams, apie tai jam sakė tiek M. Ž., tiek R. R..

27. Trečiasis asmuo Ž. D. taip pat patvirtino, kad ieškovės statybinė technika, t. y. du savivarčiai, buvo atvykę į Žemuosiuose Šančiuose buvusį UAB „Š.“ objektą ir vienas iš jų dirbo vieną dieną, o kitas – dvi darbo dienas. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti krovininių automobilių kelionės lapai.

28. Atsakovės UAB „Š.“ atstovas įrodinėjo, kad statybos objekte Žemuosiuose Šančiuose Kaune dirbo ne UAB „Š.“, bet UAB „K.“, todėl UAB „Š.“ šiuo atveju yra netinkama atsakovė. Taip pat pažymėta, kad UAB „Š.“ vadovas R. R. tuo metu buvo ir UAB „K.“ konsultantu ir buvo davęs nurodymą Ž. D. vykti į statybos objektą, esantį Žemuosiuose Šančiuose, prižiūrėti tame objekte dirbusius UAB „K.“ darbuotojus.

29. Pabrėžtina, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs Ž. D. šio atsakovės atstovo teiginio nepatvirtino ir nurodė, kad objekte Žemuosiuose Šančiuose dirbo kaip UAB „Š.“ darbų vykdytojas ir buvo tikras, kad ten darbus vykdo būtent UAB „Š.“, todėl jeigu ieškovės technika į šį objektą atvyko, vadinasi susitarimas buvo pasiektas tarp ieškovės UAB „M.“ ir atsakovės UAB „Š.“ vadovų.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statybos objekte Žemuosiuose Šančiuose, Kaune dirbo ne UAB „Š.“, bet UAB „K.“. Nors tokius įrodymus atsakovė turėtų turėti (pvz. rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „K.“ ir konkretaus statybos darbų užsakovo vykdyti darbus konkrečiame statybos objekte). Taip pat nepateikta įrodymų apie UAB „K.“ vykdomos veiklos sritį, tad nėra žinoma, ar ši įmonė apskritai yra susijusi su statybos darbais. Neįrodyta ir tai, kad UAB „Š.“ vadovas R. R. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo kokias nors pareigas UAB „K.“ bei turėjo įgaliojimus kontroliuoti UAB „K.“ darbuotojus ar jų kontrolę pavesti kitiems asmenims.

31. Tuo tarpu ieškovės atstovas M. Ž. nurodė, kad technika į statybos objektą buvo siųsta UAB „Š.“ direktoriaus žodiniu nurodymu, jokios kalbos apie UAB „K.“ ten vykdomus darbus arba tai, kad technikos užsakovas būtų UAB „K.“ nebuvo. Trečiuoju asmeniu teismo posėdyje apklaustas Ž. D. paaiškino, kad statybos objekte Žemuosiuose Šančiuose dirbo kaip UAB „Š.“ darbų vykdytojas ir jam nėra žinoma, ar tame objekte dirbo UAB „K.“. Taigi, neįrodžius, kad objekte dirbo UAB „K.“, laikytina, kad tai buvo UAB „Š.“ statybos darbų objektas. Tokia išvada darytina iš to, kad darbų vadovu Ž. D. dirbo UAB „Š.“, todėl ir vadovauti statybos darbams galėjo tik tame objekte, kur darbus atliko jį pasamdžiusi įmonė, t. y. UAB „Š.“. Jokių įrodymų, kad Ž. D. būtų pavesta dirbti kitos įmonės statybos objekte atsakovė teismui nėra pateikusi.

32. Be to, UAB „Š.“ atstovas teismo posėdyje teigė, kad Ž. D., užsakydamas statybos techniką iš UAB „M.“, veikė viršydamas įgaliojimus. Trečiasis asmuo Ž. D. atsikirto, kad savo iniciatyva jis transporto nebuvo užsakęs, UAB „M.“ vadovas viską derino ne su juo, o su UAB „Š.“ vadovu R. R.. Ieškovės atstovas M. Ž. taip pat paaiškino, kad visas Sutarties sąlygas derino su R. R., o Ž. D. tik buvo davęs jam R. R. kontaktus. Pažymėtina, kad iš teismui pateikto el. laiško matyti, kad Sutartis pasirašyti buvo siųsta ne Ž. D. ir ne per Ž. D., o tiesiogiai būtent UAB „Š.“ vadovui R. R. jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, M. Ž. nurodė, kad techniką į statybos objektą siuntė dėl to, kad UAB „Š.“ vadovas R. R. jį buvo patikinęs, kad pasirašys sutartį, todėl pasitikėdamas atsakovės vadovo žodžiu ir nusiuntė techniką dirbti. LAT praktikoje yra nurodyta, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (LAT nutartis Nr. e3K-3-89-915/2019), todėl M. Ž., siųsdamas savivarčius dirbti į UAB „Š.“ objektą iki Sutarties pasirašymo veikė laikydamasis sąžiningumo principo. Tačiau jo lūkesčiams nepasiteisinus, t. y. po dviejų dienų nesulaukus atsakovės vadovo pasirašytos sutarties, atšaukė savo savivarčius iš statybos objekto Žemuosiuose Šančiuose. Taigi teismo vertinimu, atsakovės atstovo teiginys, kad Ž. D. veikė viršydamas įgaliojimus taip pat nėra įrodytas, kadangi be kita ko, nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų atitinkamai reagavusi į jos darbuotojo veikimą viršijant įgaliojimus, pvz. skirdama Ž. D. drausminę nuobaudą, kas logiškai sektų po tokio darbuotojo elgesio.

33. Apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad UAB „Š.“ direktorius R. R., būdamas teisėtu įmonės atstovu žodžiu sutiko su ieškovės pasiūlytomis Sutarties sąlygomis, CK 1.64 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmenims savo valią sudarant sutartį išreikšti žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, vadinasi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad 2020-01-24 Krovinių vežimo sutartis Nr. 001 tarp UAB „M.“ ir UAB „Š.“ buvo sudaryta.

34. Taigi byloje yra įrodyta, kad ieškovė suteikė atsakovei statybinį transportą, vežė jos nurodytus krovinius, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės statybinė technika iš viso atsakovės statybos objekte dirbo 24 valandas, ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2020-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Serija MTR Nr. 2020-55, kurios atsakovė iki šiol neapmokėjo.

35. CK 6.817 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti iš atsakovės UAB „Š.“ ieškovės UAB „M.“ naudai 813,12 Eur skolos ir 48,78 Eur palūkanų. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1-2 dalimis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė laiku neapmokėjo ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų metines palūkanas už priteistą 861,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Ieškovė detalizuodama patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovės 11,00 Eur žyminio mokesčio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios civilinės bylos procesas buvo pradėtas UAB „M.“ pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, už kurį buvo sumokėtas 8,00 Eur žyminis mokestis. UAB „Š.“ nesutiko su kreditorės pareiškimu ir pateikė prieštaravimus. UAB „M.“, reaguodama į skolininkės nesutikimą, CPK numatytu laiku pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį ir primokėjo trūkstamą 11,00 Eur žyminio mokesčio sumą, kad bylą būtų galima nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Taigi ieškovė už pareikštą ieškinį iš viso sumokėjo 19,00 Eur žyminį mokestį, todėl teismui patenkinus ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovės priteistinas ne 11,00 Eur, o 19,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė nagrinėjant bylą teisme patyrė 750,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, patirtų išlaidų suma yra visiškai pagrįsta, atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, ieškovės atstovės skirtą laiką atstovaujant klientę teisme, todėl priteistina iš atsakovės (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 1.64 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., 6.210 str. 1-2 d., 6.817 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Š.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 813,12 Eur (aštuonis šimtus trylika Eur 12 ct) skolos, 48,78 Eur (keturiasdešimt aštuonis Eur 78 ct) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 861,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021-02-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 19,00 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio, 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.