Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-754/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-12Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
2A-754/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00598-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
D. V.
Trečiasis asmuo
P. V., A. R., S. K., A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Nodolita“
Civilinė byla Nr. 2A-754/2012Proceso Nr. 2-58-3-00598-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.1; 42.4; 42.10; 44.5.1; 121.21
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A. J. ieškinys atsakovei D. V. dėl netesybų (nuostolių) priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims P. V., A. R., S. K., A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Nodolita“ civilinėje byloje Nr. 2-609-210/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas netesybų kaip minimalių nuostolių priteisimo klausimas. Ginčas kilo dėl priežasčių, lėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą, vertinimo.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 90 000 Lt nuostolių pagal preliminarią sutartį, kadangi dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 90 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys buvo grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 2010-07-09 ir 2010-07-23 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos dvi preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti jai ir kitiems trims bendrasavininkams - A. R., P. V. ir S. K. priklausantį žemės sklypą. Viena sutartis buvo sudaryta dėl žemės sklype esančios ariamos žemės bei vandens telkinių užimamos žemės ploto, kita - dėl tame pat žemės sklype esančio miško užimamos žemės pirkimo – pardavimo. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai – jis yra sumokėjęs visą 219 344 Lt sumą už perkamą žemės sklypą, kaip ir buvo numatyta abiejų sutarčių 1.1 punkte. Pinigus pagal ieškovo A. J. ir UAB „Nodolita“ susitarimą pervedė UAB „Nodolita“ iš savo sąskaitos. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2010-09-10. Ieškovo teigimu, 2010-09-01 nuvykus pas notarę sudaryti pagrindinės sutarties, jis sužinojo, kad žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., kuris šią žemę nuo 2008-02-29 naudoja žemės ūkio veiklai ir kad šis asmuo nori pasinaudoti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme numatyta pirmumo teise pirkti šį žemės sklypą. Ieškovo teigimu, atsakovė, neinformavusi ieškovo apie šią svarbią aplinkybę, kuri būtų turėjusi lemiamą reikšmę ieškovo apsisprendimui sudaryti minėtas preliminarias sutartis, veikė nesąžiningai ir aplaidžiai, dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl, vadovaujantis preliminariųjų sutarčių 4.3 punktu, ji privalo sumokėti ieškovui 90 000 Lt dydžio baudą (netesybas), kas laikytina minimaliais ieškovo patirtais nuostoliais, kadangi 2010-07-09 ieškovas ir UAB „Nodolita“ yra sudaręs preliminarią Žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įgyti savo nuosavybėn, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą ir parduoti UAB „Nodolita“ minėtą žemės sklypą kaip kitos paskirties žemę, sutartyje numačius 100 000 Lt dydžio baudą už įsipareigojimų UAB „Nodolita“ netinkamą vykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas ieškovui nebuvo parduotas ne dėl jos kaltės, o dėl to, jog tretysis asmuo – ūkininkas A. L. nusprendė pasinaudoti savo pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą. Atsakovės teigimu, ieškovas, sudarydamas preliminariąsias sutartis, žinojo, kad Žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., nes viešame registre šis juridinis faktas (nuomos sutartis) buvo įregistruotas. Be to, atsakovės teigimu, ieškovas kaip fizinis asmuo žemės sklypo pirkti neketino, nes nors pagal preliminariąsias sutartis žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorio šalimis turėjo būti būtent ji ir ieškovas, o atvykus pas notarę sudaryti pagrindinės sutarties, šios sutarties projektui parengti A. J. pateikė pirkėjo – UAB „Nodolita“ dokumentus, o pats ketino pasirašyti sutartį kaip UAB „Nodolita“ (pirkėjo) atstovas.

Tretysis asmuo UAB „Nodolita“ su ieškovo reikalavimais sutinko.

Šalies argumentai

Kiti tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovo A. J. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nuostolių (netesybų) ir palūkanų priteisimo atmetė. Taip pat teismas sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, į ginčo žemės sklypą nuosavybės teisė įregistruota keturiems savininkams – A. R., P. V., D. V. ir S. K. lygiomis dalimis. Dalys neatskirtos. Taigi, kai buvo sudaromos preliminariosios sutartys, ši informacija šalims, taip pat ir ieškovui buvo žinoma, nes bylos duomenimis ieškovas buvo šio sandorio iniciatoriumi, jis šį žemės sklypą susirado, todėl sudarydamas preliminariąsias sutartis tik su viena žemės sklypo bendrasavininke dėl viso žemės ploto, kai dalys nėra atskirtos į atskirus turtinius vienetus, o byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kitų bendrasavininkių buvo įgaliota tvarkyti žemės sklypo pardavimo reikalaus, ieškovas elgėsi neatsakingai, neapdairiai ir rizikingai, nes vien ši aplinkybė apskritai galėjo sutrukdyti įvykdyti preliminariąsias sutartis. Be to, ieškovui turėjo būti žinoma ir ta aplinkybė, kad minėtas žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., su kuriuo nuomos sutartis sudaryta ir įregistruota viešajame registre 2008-02-29. Teismas pažymėjo, kad ieškovas – verslininkas, todėl jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl, sudarydamos sandorį, kuriuo buvo ketinama parduoti ir pirkti žemės sklypą, šalys, taip pat ir ieškovas, turėjo suvokti riziką, kad žemės sklypas gali būti neparduotas ar nenupirktas dėl keleto teisinių kliūčių – ūkininko A. L. teisės pasinaudoti įstatymo jam suteikta pirmumo teise įsigyti nuomojamą žemės sklypą ir/ar preliminariosios sutarties nebuvimo su kitais žemės bendrasavininkiais. Teismas sprendė, kad nors atsakovė iš anksto nepasirūpino ūkininko raštišku atsisakymu pasinaudoti savo pirmumo teise pirkti žemės sklypą (elgėsi nerūpestingai), tačiau ji pagrindinės sutarties sudarymui pasirūpino, kad ūkininkas atvyktų į notarinę kontorą, pasirūpino pažyma nekilnojamojo turto sandoriui, kuri yra mokama, atvyko kartu su visais kitais bendrasavininkiais sutartu laiku pas notarą sandorio sudarymui. Tačiau sandoris neįvyko iš esmės dėl trečiojo (ne sandorių dalyvio) asmens valios. Visi šie atsakovės veiksmai liudija apie atsakovės sąžiningą elgesį ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose. Teismas taip pat kaip svarbią aplinkybę nurodė, jog nors preliminariųjų Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių šalimis buvo fiziniai asmenys – ieškovas ir atsakovė, tačiau iš pateiktų pagrindinės sutarties sudarymo faktinių aplinkybių darytina išvada, kad A. J. neketino pirkti Žemės sklypo, t. y. sudaryti pagrindinę sutartį, o savo teisę pagal preliminariąsias sutartis perleido UAB „Nodolita“, kuriai nei atsakovė, nei kiti sandorio dalyviai jokiais teisiniais ar sutartiniais santykiais nebuvo preliminariai įsipareigoję, todėl teisinių pasekmių jiems šis ieškovo teisės perleidimas sukelti negali. Teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustatė vienos iš sutarties šalių nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo. Teismas sprendė, jog, kadangi atsakovės veiksmų negalima pripažinti neteisėtais, šiuo atveju negalima ir civilinė atsakomybė – netesybų priteisimas.

Teismo vertinimu, ieškovo 2010-09-08 pranešimas dėl vienašališko preliminariųjų sutarčių nutraukimo atleido atsakovę nuo tolesnio preliminariųjų sutarčių vykdymo. Todėl atsakovė po sutarčių nutraukimo įgijo teisę sudaryti kitas preliminariąsias žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis bet kokiomis sąlygomis, taigi atsakovės 2010-09-10 sudaryta preliminarioji to paties žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis su ūkininku A. L., nurodant joje kitokią - mažesnę kainą, šiuo atveju nėra lemianti sąlyga pripažinti vien dėl šio fakto atsakovės kaltę ir tuo pagrindu tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Žemės sklypo kaina ir pagrindinės sutarties projekte ir preliminarioje sutartyje, sudarytoje su ūkininku, yra vienoda.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą, paliekant galioti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti bei priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netyrė aplinkybių dėl žemės sklypo kainos, numatytos preliminariose sutartyse ir pagrindinės sutarties projekte. Vadovaujantis ieškovo ir atsakovės sudarytomis preliminariomis sutartimis, žemės sklypo kaina yra 219 345 Lt, kurią ieškovas buvo visą sumokėjęs atsakovei tą dieną, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis. Tuo tarpu pagrindinės sutarties projekte, kuris yra be parašų, nurodyta, kad žemės sklypo kaina yra 98 000 Lt, tokia pat suma numatyta ir atsakovės su ūkininku A. L. sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Teismas nesiaiškino, kodėl pas notarę sudarytame pagrindinės sutarties projekte buvo nurodyta kita kaina, negu buvo numatyta preliminariose sutartyse. Teismas išvadą, kad ieškovas jam pagal preliminariąsias sutartis priklausančią teisę sudaryti pagrindinę sutartį perleido UAB „Nodolita“, padarė be jokių įrodymų. Teismas neįvertino ieškovo argumentų, o taip pat teismo posėdžio metu pateiktų notarės paaiškinimų, kad pagrindinės sutarties forminimui reikalingus dokumentus padavė atsakovė. Iš tiesų teismui pateiktas pagrindinės sutarties projektas neatitiko faktinių aplinkybių (tiek kainos, tiek pirkėjo subjekto atžvilgiu) ir teismas nepagrįstai tokių neatitikimų nesiaiškino.Teismo išvada, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iš esmės dėl trečiojo asmens – ūkininko A. L. valios, nėra paremta įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad A. L. pagrindinės sutarties forminimo dieną pareiškė norą pirkti ginčo sklypą, šio asmens valia niekur ir jokia forma nebuvo fiksuota. Ieškovas tik pas notarę sužinojo, kad trečiasis asmuo pareiškė norą pirkti žemės sklypą, tačiau byloje nei rašytinių, nei žodinių (nes teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą dėl A. L. įpareigojimo dalyvauti teismo posėdyje) įrodymų nėra. Pagal atsakovės ir A. L. sudarytą preliminarią sutartį A. L. pirko sklypą už 98 000 Lt, taigi, už dvigubai mažesnę kainą negu buvo sutarta ieškovo ir atsakovės. Kita vertus, nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo atsakovei sumokėjo 98 000 Lt, todėl ši sutartis gali būti fiktyvi. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kitų bendrasavininkių buvo įgaliota tvarkyti žemės sklypo pardavimo reikalus ir tai turėdamas žinoti ieškovas elgėsi neapdairiai, nes vien ši aplinkybė galėjo sutrukdyti įvykdyti preliminarias sutartis, yra nepagrįsta. Teismo posėdžio metu tiek šalys, tiek tretieji asmenys patvirtino, kad sudarant preliminarias sutartis ginčo sklypo savininkai buvo kartu ir išreiškė valią, kad ieškovui būtų parduotas žemės sklypas, tik jų noru preliminarias sutartis pasirašė atsakovė, kuri, būdama verslininke, išmanė sandorių sudarymo niuansus ir ja bendrasavininkiai pasitikėjo. Be to, bendrasavininkiai savo valią sudaryti sandorį taip pat išreiškė ir atvykdami pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Teismas, teigdamas, kad ieškovas yra verslininkas ir jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepagrįstai šio kriterijaus netaikė atsakovei, kadangi ji yra UAB „PTM“ vadovė. Kita vertus, ieškovas tik formaliai laikytinas verslininku, iš tiesų jis yra amatininkas, užsiima akmens apdirbimu ir, kaip teisme nurodė atsakovė, jis net kompiuteriu nemoka naudotis.Atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo tenka atsakovei, nes ji laikytina nesąžininga, atsižvelgiant į tai, kad ji notarės padėjėjoms, rengusioms pagrindinės sutarties projektą, perdavė melagingą informaciją, kad ginčo sklypas perkamas už 98 000 Lt, o ne už 219 345 Lt, kiek jau buvo sumokėjęs ieškovas, be to, klaidingai nurodė, kad sklypą perka UAB „Nodolita“, o ne ieškovas, be to, atsakovė, nors ieškovas buvo pareiškęs dėl preliminarių sutarčių nutraukimo, naudojosi ieškovo pinigais ir juos grąžino tik ieškovui kreipusis į teismą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ne tik nepateikė ieškovui A. L. sutikimo ar atsisakymo pirkti žemės sklypą, bet ir neinformavo apie tai, kad šis žemės sklypas yra nuomojamas ir kad egzistuoja pozicijos dar nepareiškęs asmuo, pagal teisės aktus turintis pirmumo teisę šį žemės sklypą įsigyti. Priešingai – preliminarių sutarčių 3.1.2. punktuose atsakovė patikino, kad nėra jokių kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį būtent atsakovė, kaip sklypo pardavėja, o ne ieškovas, privalėjo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas raštu, registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui ūkininkui A. L.. Tik po to, kai jis būtų atsisakęs pirkti sklypą arba nustatytu laiku nebūtų pateikęs sutikimo pirkti sklypą, atsakovė jį galėjo perleisti ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neanalizavo, kodėl skiriasi preliminariose sutartyse ir pagrindinėje sutartyje numatyta žemės sklypo kaina ir nepagrįstai rėmėsi pagrindinės sutarties projektu vien todėl, kad jis yra be parašų, atmestini. Tai, kad sutarties projektas yra nepasirašytas, yra logiška, nes tai yra tik parengiamasis dokumentas. Kadangi šis dokumentas į bylą buvo pateiktas ir yra patvirtintas notaro, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, jis laikytinas oficialiuoju rašytiniu dokumentu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Kitokios kainos sutarties projekte nurodymas galėjo būti rašymo apsirikimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sutarties projektą ruošė notarės padėjėjos, paprašytos atsakovės. Iš tiesų notarės parodymuose to nėra. Notarė teismo posėdžio metu teigė, kad tiksliai nepamena, kas ruošė sutartį ir paaiškino, kad paprastai pagrindinės sutarties projektas ruošiamas pagal šalių pateiktą preliminarią sutartį. Atsakovė notarei pateikė tik preliminariąsias sutartis. Kita vertus, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės tinkamam ginčo išsprendimui, nes ginčas kilęs ne dėl sutarties kainos.Atmestini apelianto argumentai, kad teismas išvadą, jog ieškovas jam pagal preliminarias sutartis priklausančią teisę sudaryti pagrindinę sutartį perleido UAB „Nodolita“, padarė be jokių įrodymų. Iš tiesų notarė parodė, kad daugumoje atvejų kiekvienas subjektas pats pateikia jį identifikuojančius dokumentus. Atsakovė nėra turėjusi jokių ryšių su UAB „Nodolita“, todėl net teoriškai negalėjo notarei pateikti tokios klaidingos informacijos, be to, atsakovė notarei pateikė preliminariąsias sutartis, kurioje pirkėju įvardintas ieškovas.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip atidus ir protingas asmuo, turėjo pareigą pasidomėti turto priklausomybe konkretiems asmenims ir įsitikinti, jog atsakovė turi tinkamai įformintą įgaliojimą veikti bendrasavininkių vardu. To nepadaręs, jis prisiėmė riziką dėl galimų nesklandumų sudarant sutartį ar sutarties nesudarymo, bendraturčiams, neturintiems preliminarių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu, atsisakius sudaryti sandorį.Apelianto nurodoma aplinkybė, kad D. V. yra verslininkė, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, nes teismas neakcentavo ieškovui kaip verslininkui keliamų aukštesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir laikė, kad abi šalys nebuvo tiek rūpestingos ir atidžios, kiek buvo reikalinga. Be to, ši apelianto nurodoma aplinkybė yra nauja, todėl ja remtis, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, negalima. Apelianto teiginiai, kad jis tėra amatininkas, o verslu užsiima tik formaliai, todėl nelaikytinas verslininku, nėra paremti byloje esančiais įrodymais. Apeliantui neigiant, kad atsakovė jį informavo apie nuomininką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, be to, pats ieškovas kreipėsi į atsakovę, inicijuodamas sandorio sudarymą, tai patvirtina, kad jis žinojo arba, būdamas pakankamai atidus, turėjo žinoti informaciją apie ketinamą įsigyti turtą. Apeliantui buvo žinoma ir tai, kad A. L. žodžiu nurodė, jog žemės sklypo nepirks ir atvyks pas notarę sandorio sudarymo dieną pateikti rašytinį atsisakymą. Ieškovas nereikalavo, kad atsakovė gautų rašytinį nuomininko atsisakymą ir, kaip teisingai pažymėjo teismas, tokiu būdu prisiėmė riziką, jog, nuomininkui pakeitus poziciją arba bendrasavininkiams, neįsipareigojusiems pagal preliminarią sutartį, atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį, sandoris bus nesudarytas. Reikšminga ir tai, kad notarė patvirtino, jog, nepaisant įstatymo reikalavimo iš anksto gauti rašytinį pirmumo teisę turinčio asmens atsisakymą įsigyti turtą, praktikoje įprastai atsisakymas pareiškiamas prieš pat pagrindinės sutarties sudarymą visiems suinteresuotiems asmenims atvykus pas notarą. Apelianto argumentai ir abejonės dėl sandorio su A. L. tikrumo, sandorio kainos neturi reikšmės šios bylos tinkamam išnagrinėjimui. Atsakovės veiksmų sąžiningumą patvirtina, tai, kad ji pasirūpino, jog nuomininkas atvyktų pas notarę atsisakyti pirmumo teisės, gavo ir pateikė notarei mokamas sandorio sudarymui reikalingas pažymas, kartu su kitais bendrasavininkiais atvyko sudaryti pagrindinės sutarties. Be to, paaiškėjus, kad žemės sklypas negali būti parduotas ieškovui, ėmėsi veiksmų dėl pinigų grąžinimo ir visos tiek ieškovo, tiek UAB „Nodolita“ sumokėtos lėšos buvo jiems grąžintos 2010-09-14 ir 2010-09-16, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi jau 2010-09-08. Nors netesybos laikytinos neįrodinėtinais kreditoriaus nuostoliais, doktrinoje ir teismų praktikoje akcentuojama, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją ir negali leisti nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje numatyta netesybų suma aiškiai per didelė, lyginant su realiai nukentėjusios šalies patirtais nuostoliais, be to, ieškovo reikalaujama suma neabejotinai laikytina nepagrįstai didele, nes ieškovas prisiėmė didelę riziką, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, neturėjo ketinimo pats sudaryti pagrindinę sutartį, todėl teismui įžvelgus pagrindą priteisti ieškovui netesybas, jos mažintinos iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Byloje sprendžiama ar yra pagrindas priteisti iš atsakovės sutartines netesybas pagal preliminariąją sutartį, šalims nesudarius pagrindinės sutarties.

CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (to paties straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys- ieškovas A. J. ir atsakovė D. V. yra sudarę dvi preliminariąsias sutartis- dėl 25,130 ha. ariamos žemės bei vandens telkinių ir 4,2500 ha. miško. Abejose sutartyse numatytų skirtingos paskirties žemės sklypų kadastrinis ir unikalus numeriai sutampa, tai reiškia, jog šalys dviem preliminariosiomis sutartimis iš esmės susitarė dėl vieno žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ateityje (1 t., 5-10 b.l.). Abiejų sutarčių 4.3 punktai numatė ne tik pirkėjo sumokėto avanso grąžinimą bet ir baudas (70 000 Lt bei 20 000 Lt) tuo atveju, jeigu sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo kaltės.

Remiantis CK 6.163 straipsnio 2 dalimi, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010), tačiau, remiantis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą, reikia įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Netesybos kaip civilinė atsakomybė gali būti taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties šalis vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir pareigas, vadinasi, konstatuotina, jog ji elgėsi sąžiningai ir negalima pripažinti buvus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą dėl netesybų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

Byloje nustatyta, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl tos priežasties, kad ūkininkas A. L., kuriam žemės sklypas nuomojamas, nusprendė pasinaudoti įstatymo jam teikiama pirmumo teise pirkti žemės sklypą. Tokį savo apsisprendimą A. L. pranešė ieškovui ir žemės sklypo bendraturčiams atvykus į notarų biurą sudaryti pagrindinę sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas konstatuoti atsakovės D. V. neteisėtus veiksmus (nesąžiningumą) kaip civilinės atsakomybės sąlygą dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pagrįstai vertino preliminariųjų sutarčių sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po preliminariųjų sutarčių sudarymo ir priežastis, lėmusias pagrindinės sutarties nesudarymą.

Atsakovė byloje siekia įrodyti, kad šalių sutartinių santykių iniciatoriumi buvo būtent ieškovas- jis kreipėsi į atsakovę, siūlydamas parduoti žemės sklypą. Ieškovas šios atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės iš esmės neginčija. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad būtent atsakovė ar kiti žemės sklypo bendraturčiai inicijavo žemės sklypo pardavimą (skelbimai visuomenės informavimo priemonėse ar interneto puslapiuose apie ketinimą parduoti ar pan.). Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenis apie tai, kad konkretaus žemės sklypo savininke (viena iš bendraturčių) yra atsakovė, ieškovas turėjo galimybę sužinoti iš viešų nekilnojamojo turto registro duomenų (bent jau ieškovas nenurodo kito šaltinio, iš kurio jam tapo žinoma apie žemės sklypą ir apie tai, jog dėl jo pardavimo jis turėtų derėtis su atsakove). Vadinasi, be duomenų apie patį žemės sklypą ir atsakovę, kaip vieną jo bendraturčių, ieškovas nekilnojamojo turto registre galėjo ir turėjo sužinoti taip pat ir duomenis apie kitų trijų žemės sklypo bendraturčių egzistavimą bei duomenis, kad žemės sklypas yra išnuomotas žemės ūkio veiklai ūkininkui A. L. (nuomos faktas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas).

Nors pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas būtent žemės savininkas privalo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas bei gauti naudotojo sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t.y. pareiga pasirūpinti, kad nekiltų teisnių kliūčių pirkimo- pardavimo sutarties sudarymui tenka žemės savininkui, pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nepakankamai apdairi ir rūpestinga buvo ne tik atsakovė, iš anksto nepasirūpinusi tokio sutikimo ar atsisakymo gavimu, bet ir ieškovas, kuris preliminariųjų sutarčių pasirašymo momentu nepasiaiškino, ar toks žemės sklypo naudotojo sutikimas (atsisakymas pirkti žemės sklypą) yra gautas. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje apklausta notarė S. J. paliudijo, jog praktika, kada žemės naudotojo sutikimas išreiškiamas sandorio sudarymo metu, yra įprasta, retai kada būna pateikiamas išankstinis naudotojo atsisakymas pirkti žemės sklypą (2 tomas, 126 b.l.). Taip pat notarė paliudijo, kad žemės naudotojas (ūkininkas) buvo atvykęs į notaro biurą sandorio sudarymo dieną, ir kai jis pareiškė, kad ketina pirkti žemės sklypą, visiems buvusi staigmena. Tokioje situacijoje kai abi preliminariąsias sutartis pasirašiusios šalys buvo nepakankamai apdairios, atidžios ir rūpestingos, neigiamos tokios rizikos pasekmės negali kilti tik vienai iš šalių: minėta, jog remiantis CK 6.165 str. 4 d., pagrindas atlyginti nuostolius (ieškovas netesybas prašo priteisti kaip minimalius, neįrodinėtinus nuostolius) yra nepagrįstas vienos iš šalių vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir kitų bendraturčių atsisakymas parduoti žemės sklypą ieškovui negali būti vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi asmuo, turintis pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, pareiškė ketinimą įgyvendinti šią pirmenybės teisę. Apelianto argumentas, esą nėra įrodymų, jog būtent A. L. apsisprendimas pirkti žemės sklypą lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, nes tokia jo valia nėra niekur užfiksuota- nepagrįstas. Šią aplinkybę kaip pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį nurodė atsakovė, žemės sklypo bendraturčiai, ją patvirtino teisme liudytoja apklausta notarė. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas, pranešdamas atsakovei apie preliminariųjų sutarčių vienašališką nutraukimą įvardijo būtent šią priežastį- kad atsakovė iš anksto nepasirūpino žemės sklypo naudotojo atsisakymu pirkti žemės sklypą ir dėl to preliminarios sutartys nebegali būti įvykdytos (1 t., 4 b.l.). Akivaizdu, jog ieškovui buvo žinoma pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, o apeliaciniame skunde ieškovas nesąžiningai remiasi šiuo argumentu.

Aplinkybę, jog žemės sklypo naudotojo sprendimas pasinaudoti pirmenybės teise pirkti žemės sklypą, buvo netikėtas tiek atsakovei, tiek bendratuurčiams, liudija ir tai, kad atsakovė žemės sandoriui sudaryti iš anksto buvo gavusi mokamą pažymą iš nekilnojamojo turto registro, į notarų biurą atvyko tiek ji, tiek kiti žemės sklypo bendraturčiai, buvo pasirūpinta ir žemės naudotojo atvykimu. Taigi, atsakovė atliko visus veiksmus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, išskyrus išankstinį žemės naudotojo atsisakymą pirkti žemės sklypą. Jokių kitų kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį, išskyrus minėtąją, nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neįvardijo. Taigi, pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, atsižvelgiant į aptartas byloje nustatytas aplinkybes.

Nepripažintini teisiškai reikšmingais apelianto argumentai, esą teismas nepagrįstai neanalizavo, kodėl skiriasi preliminariose sutartyse ir pagrindinėje sutartyje numatyta žemės sklypo kaina ir nepagrįstai rėmėsi pagrindinės sutarties projektu vien todėl, kad jis yra be parašų. Šios aplinkybės neturi esminės reikšmės tinkamam ginčo išsprendimui, nes ginčas byloje yra kilęs ne dėl sutarties kainos. Minėta, jog byloje sprendžiama, ar dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė ir ar jos elgesys ikisutartinuose santykiuose gali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pasikeitusios žemės naudotojo valios, apelianto nurodomos aplinkybės dėl neteisingai pirkimo pardavimo sutarties projekte įrašytos žemės sklypo kainos šiuo atveju ginčo teisingam išnagrinėjimui įtakos neturi.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisiškai nereikšmingi ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo veiksmų perleidžiant teisę pirkti žemės sklypą UAB ,,Nodolita“, vertinimu teismo sprendime. Šios aplinkybės sprendime buvo nurodytos pasisakant dėl atsakovės įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis nebuvimo šiai bendrovei, kaip papildomi ieškinio nepagrįstumo argumentai. Esminė priežastis, dėl kurios ieškinys buvo atmestas, nebuvo ši. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog ji, nebūdama jokiuose sutartiniuose ar kituose santykiuose su šia bendrove (skirtingai nei aieškovas, kuris buvo šios bendrovės direktorius), neturėjo galimybės sudarant pagrindinę sutartį pirkėju įvardinti šią bendrovę bei pateikti notarei ar sutarties projektą rengusiai notarų biuro darbuotojai bendrovę, taip pat jos atstovą- direktorių A. J. (ieškovą) identifikuojančius duomenis. Kad tokie duomenys notarui buvo pateikti, liudija žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties projektas (1 t., b.l. 65-71). Tai, kad šis projektas šalių nebuvo pasirašytas, nepaneigia jo, kaip rašytinio įrodymo byloje, statuso. Kadangi parengus projektą, iškilo kliūtys sutarties pasirašymui, sutartis nebuvo pasirašyta, o teismui buvo pateiktas toks projektas, koks buvo parengtas. Šiame sutarties projekte esantys duomenys patvirtina teismo sprendime nurodytą aplinkybę, kad pats ieškovas asmeniškai neketino įsigyti nuosavybėn žemės sklypo, o sudarant pagrindinę sutartį jis jau veikė kaip bendrovės (UAB ,,Nodolita“) atstovas.

Apeliaciniame skunde kaip atsakovės nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė nurodoma tai, kad atsakovė naudojosi ieškovo sumokėtais pagal preliminariąsias sutartis pinigais ir juos grąžino tik ieškovui kreipusis į teismą. Visų pirma, reikšmingos bylai aplinkybės yra tik tos, kurios patvirtina šalių elgesį ikisutartinių derybų metu bei vykdant preliminarią sutartį. Aplinkybės, kurios atsirado vėliau (nutraukus preliminariąsias sutartis), sprendžiant dėl atsakovės sąžiningumo nėra reikšmingos. Antra, ieškovas atsakovei apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą pranešė 2010-09-08, nurodydamas jo sumokėtas įmokas pervesti iki 2010-09-10 (1 t., b.l. 4), o į teismą kreipėsi dar nesuėjus šiam terminui (2010-09-09- 1 t., b.l. 1). Atsakovė pinigus pervedė 2010 rugsėjo 14 ir 16 dienomis, t.y. pakankamai operatyviai, kas liudija, jog ji neturėjo tikslo neteisėtai naudotis ieškovo pinigais.

Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nereiškia bylos pernagrinėjimo iš naujo; nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pagal byloje nustatytas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi, kaip antai, jog apeliantas nėra verslininkas, o yra tik amatininkas, abejonių dėl sandorio sudaryto su A. L. tikrumo ir kt.. Taip pat pažymima, jog kai kurios aplinkybės, nurodomos apeliaciniame skunde, neatitinka bylos duomenų: pvz., skunde teigiama, kad ieškovas visą laiką reikalavo iškviesti į teismą A. L. ir jį apklausti, tačiau 2011-04-28 teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog sprendžiant klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą be beatvykusių asmenų (jų tarpe- trečiojo asmens A. L.), ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti iš esmės (2 t., b.l. 121).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek materialinės teisės, tiek procesines normas, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti jos patirtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija šio prašymo nesvarsto (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus jo skundą, nėra atlyginamos (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusNijolė Piškinaitė