- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-609-210/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00598-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- P. V., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Nodolita“, S. K., A. L.
- Ieškovas
- A. J.
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Simona Vaičiulytė, Lina Zamulskienė
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo įgalioto asmens UAB „Almontus“ vadovui V. P. ir advokatei Linai Zamulskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei D. V., tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Nodolita“, P. V., A. R., S. K., A. L.,
dėl netesybų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Esmė ir teismo nustatyti reikšmingi bylai faktai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės D. V. 90000 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 90000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodomos tokios ieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės:
Patikslintame ieškinyje teigiama, kad 2010-07-09 ir 2010-07-23 tarp ieškovo A. J. ir atsakovės D. V., buvo sudarytos ir šalių pasirašytos dvi preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys (toliau-Sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti jai ir kitiems trims bendrasavininkams - A. R., P. V. ir S. K. priklausantį 29,3800 ha dydžio žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Viena sutartis buvo sudaryta dėl žemės sklype esančios ariamos žemės bei vandens telkinių užimamos žemės ploto, kita dėl tame pat Žemės sklype esančio miško užimamos žemės pirkimo – pardavimo. Ieškovas teigia, kad yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, nes mokėjimus atliko banko pavedimais, kuriais kiekvienam šio žemės sklypo savininkui pervedė po 32336 Lt, iš viso 129344 Lt, o įskaitant sumokėtus 90000 Lt prieš sudarant preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, yra sumokėjęs visą 219344 Lt sumą už perkamą žemės sklypą, kaip ir buvo numatyta abiejų sutarčių 1.1 punkte. Pinigus pagal ieškovo A. J. ir UAB „Nodolita“ susitarimą pervedė UAB „Nodolita“ iš savo sąskaitos. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2010-09-10.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad 2010-09-01 nuvykus pas notarę Silvą Jonaitienę sudaryti pagrindinės sutarties, sužinojo, kad Žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., kuris šią žemę nuo 2008-02-29 naudoja žemės ūkio veiklai, ir kad šis asmuo nori pasinaudoti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme numatyta pirmumo teise pirkti šį Žemės sklypą. Ieškovas nurodo, kad sudarant preliminarias Sutartis atsakovė ne tik kad ieškovui nepateikė A. L. sutikimo ar atsisakymo pirkti šį Žemės sklypą, bet net neinformavo apie tai, kad šis Žemės sklypas yra nuomojamas bei kad egzistuoja savo pozicijos dar nepareiškęs asmuo, kuris pagal teisės aktus turi pirmumo teisę šį žemės sklypą įsigyti. Kadangi atsakovė neinformavo ieškovo apie svarbias aplinkybes, kurios būtų turėjusios lemiamą reikšmę ieškovo apsisprendimui sudaryti minėtas preliminarias sutartis, A. J. pareikalavo, kad būtų grąžinti sumokėti pinigai ir 90000 Lt bauda už netesybas. Visi pinigai, išskyrus netesybas, buvo gražinti ieškovui tik po to, kai ieškovas kreipėsi i teismą.
Kadangi 2010-07-09 ieškovas ir UAB „Nodolita“ yra sudaręs preliminarią Žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įgyti savo nuosavybėn, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą ir parduoti UAB „Nodolita“ minėtą žemės sklypą kaip kitos paskirties žemę, todėl ieškovas šiai įmonei yra įsipareigojęs sumokėti 100000 Lt baudą jei jis neparduos bendrovei šio sklypo su pakeista paskirtimi. Todėl laiko, kad dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ar aplaidumo ieškovas patyrė materialinę žalą. Kadangi atsakovė, dėl aplaidumo ar dėl nepagrįsto pasitikėjimo, kad ūkininkas atsisakys pasinaudoti pirmumo teise, sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau neįvykdė įsipareigojimo sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, laiko kad atsakovė privalo atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas, o pagal CK 6.258 str. 7 dalies nuostatas - ir palūkanas už nuostolius nuo prievolės neįvykdymo momento.
Savo reikalavimo teisinį pagrindą ieškovas nurodo CK 6.63 str.; 6.245 str. 3 d.; 6.258 str. 7 d. nuostatas, sutarčių 4.1, 4.3, 2.1 punktus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovai savo reikalavimus palaikė, akcentuodami, kad prašo priteisti iš atsakovės sutartines netesybas (baudą), kurias laiko patirtais dėl sutarties nesudarymo minimaliais nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas ieškovui nebuvo parduotas ne dėl jos kaltės, atsakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau dėl to, jog tretysis asmuo – ūkininkas A. L., kuris Žemės sklypą yra išsinuomojęs kaip ūkininkas, sandorio šalims atvykus pas notarą pasirašyti sutarties, nusprendė pasinaudoti savo pirmumo teise, nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, įsigyti parduodamą žemės sklypą. Atsakovė teigė, kad A. J. sudarydamas preliminariąsias sutartis su D. V., žinojo, kad Žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., be to, tai nebuvo jokia paslaptis, nes viešame registre šis juridinis faktas (nuomos sutartis) buvo įregistruotas. Be to, atsakovės teigimu, A. J. kaip fizinis asmuo, nors pagal preliminariąsias sutartis Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorio šalimis turėjo būti būtent ji ir A. J., Žemės sklypo pirkti neketino, nes atvyko kaip UAB „Nodolita“ atstovas. Tokią išvadą daro iš to fakto, kad pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektui parengti A. J. pateikė pirkėjo – UAB „Nodolita“ dokumentus, o UAB „Nodolita“, atsakovės teigimu, neturėjo jokios teisės reikalauti, kad D. V. ir kiti Žemės sklypo bendrasavininkiai būtent šiai bendrovei parduotų Žemės sklypą. Kartu atsakovė teigia, kad minėto Žemės klypo savininkai pagal paveldėjimą buvo keturi asmenys, kurie žemę paveldėjo lygiomis dalimis, o sklypas nebuvo išskaidytas į atskiras dalis, turi vieną unikalų kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė ieškovui buvo žinoma, nes jis pats iš jai nežinomų šaltinių sužinojo apie šį sklypą, juo domėjosi ir buvo Žemės sklypo pirkimo iniciatorius, todėl preliminarioji sutartis niekaip nepaliečia ir nesukuria jokių pareigų kitiems Žemės sklypo bendrasavininkiams, o jai pareigos sudaryti sutartį su UAB „Nodolita“ dėl viso sklypo pardavimo. Taigi, atsakovės teigimu, A. J. 2010-07-09 sudarydamas preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Nodolita“ neturėjo jokių teisinių garantijų, kad visas Žemės sklypas jam bus parduotas, ieškovas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad visas Žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., todėl gali atsirasti teisinių kliūčių jį parduoti. Taigi, atsakovės manymu, jis negalėjo prisiimti priešlaikinių įsipareigojimų prieš UAB „Nodolita“ dėl viso Žemės sklypo pardavimo. Dėl visumos šių priežasčių, atsakovės manymu, jai negali kilti civilinė atsakomybė.
Tretysis asmuo UAB „Nodolita“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo reikalavimais sutinka.
Šalies argumentai
Trečiųjų asmenų atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Įrodymai, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas.
Ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia 2010-07-09 ir 2010-07-23 preliminariosiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis, kuriomis šalys susitarė dėl D. V. ir kitiems bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 29,3800 ha pirkimo-pardavimo, šių sutarčių 1.1 punktu dėl viso žemės sklypo kainos; 3.1.2 punktu, kuriuo atsakovė patikino, kad nėra jokių kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti; sutarčių 2.1 punktu, kuriuo nustatyta iki kada turi būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis; 2.2 punktu, patvirtinančiu avansinį mokėjimą už perkamą žemės sklypą; 4.1 punktu, kuriuo šalys įsipareigojo atlyginti viena kitai nuostolius, atsiradusius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo; sutarčių 4.3 punktu, kuriuo šalys nustatė baudos (netesybų) dydį. Taip pat ieškovas savo reikalavimus grindžia mokėjimų už žemės sklypus patvirtinančiais dokumentais, bei faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, kad jis neįvyko, nors ieškovas atvyko pas notarą sutartu laiku, tačiau Žemę nuomojančiam ūkininkui pareiškus, kad jis nori pasinaudoti įstatymo jam suteikta pirmumo teise įsigyti nuomojamą žemės sklypą. Kaip pagrindinį faktinį argumentą, pagrindžiantį reikalavimo pagrįstumą, ieškovas nurodo tą aplinkybę, kad atsakovė nesąžiningais veiksmais, aplaidžiai ir nepagrįstai pasitikėdama (neturėdama išankstinio ūkininko atsisakymo), patikino, kad pagrindinei sutarčiai sudaryti kliūčių nėra, jį suklaidino, todėl jis patyrė nuostolių dėl atsakovės kaltės. Laiko, kad sutartyje numatytas netesybų dydis ir yra minimalūs ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos turi pareigą atlyginti atsakovė.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių esmės, turinio, kaltės, atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį sampratos ir netesybų.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį sutartyje aptariamomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Tai iš esmės susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal aukščiau nurodytoje teisės normoje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, o šiuo atveju ir ginčo šalių sudarytos sutarties turinį akivaizdu, kad šalys – A. J. ir D. V. preliminariosiomis sutartimis aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ateityje sudaryti kitą – pagrindinę Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį; aptarė būsimos sutarties dalyką, esmines tokios sutarties sąlygas, terminus ir visa tai įformino rašytine forma. Teismas, įvertinęs visumą sutarčių sudarymo aplinkybių, pačių sutarčių turinį konstatuoja, kad ginčo šalių sudarytos 2010-07-09 ir 2010-07-23 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys atitinka visus preliminarių sutarčių požymius. Pažymėtina, kad šalys neginčija preliminariųjų sutarčių sudarymo fakto. Vertinant šias sutartis teisės aiškinimo aspektu, akivaizdu ir tai, kad tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės ir kildina iš šios įstatymo nuostatos, teigdamas, kad atsakovė D. V., dėl aplaidumo ar nepagrįsto pasitikėjimo, kad ūkininkas A. L. atsisakys pasinaudoti pirmumo teise, sudarė preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis ir jų neįvykdė, todėl kad tokio sutikimo ūkininkas nedavė, taigi ji pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti, todėl pažeidė prievolę. Pažeidimas, anot ieškovo ir pasireiškė tuo, kad sutartimi prisiimtos prievolės D. V. neįvykdė dėl jos kaltės, todėl turi atlyginti visus ieškovo patirtus dėl to nuostolius, kurie yra užtikrinti sutartimis nustatytomis netesybomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl minėtų – 2010.07-09 ir 2010-07-23 sudarytų preliminariųjų sutarčių aiškinimo ir taikymo bei atsakomybės pagal minėtas sutartis, konkrečiai pagal sutarčių 4.1; 4.3 punktus. Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas šalių sudaryta preliminarioji sutartis yra įpareigojanti sutartis, kurios pagrindu turi būti ateityje sudaroma pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis, o jos nevykdymo atveju, t.y. kai šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šalys, įgyvendindami teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), gali susitarti dėl netesybų, kurių tikslas tas pats – kompensuoti kreditoriaus galimus nuostolius, dėl sutarties neįvykdymo. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas ir suteikia į jas teisę konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Tačiau vien tokio fakto konstatavimo nepakanka. Todėl tam, kad būtų nustatytas sutartinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus, bylojančius:
šalies nepagrįstą vengimą arba atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį;
sutarties šalies patirtus dėl tokio nepagrįsto atsisakymo arba vengimo sudaryti sutartį nuostolius.
Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą tokio pobūdžio bylose teisminę praktiką, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė, nuostolių atlyginimo forma arba sutartimi sulygtomis netesybomis gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir tokia atsakomybė gali būti taikoma tik tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
Grįžtant prie bylos esmės, joje nustatyti faktai ir aplinkybės liudija, kad šalys dviem preliminariosiomis sutartimis (2010-07-09 ir 2010-07-23) susitarė, kad D. V. parduos, o A. J. pirks iš pardavėjos 29,3800 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis į šį žemės sklypą nuosavybės teisė įregistruota keturiems savininkams – A. R., P. V., D. V. ir S. K. lygiomis dalimis. Dalys neatskirtos. Nurodyta nuosavybės įgijimo pagrindas – paveldėjimas pagal įstatymą. Taigi vertinant situaciją, kai buvo sudaromos preliminariosios sutartys, ji šalims, taip pat ir ieškovui buvo žinoma, nes bylos duomenimis ieškovas buvo šio sandorio iniciatoriumi, jis šį žemės sklypą susirado, todėl sudarydamas preliminariąsias sutartis tik su viena žemės sklypo bendrasavininke dėl viso žemės ploto, kai dalys nėra atskirtos į atskirus turtinius vienetus, sklypas turi vieną unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), o byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė D. V. kitų bendrasavininkių buvo įgaliota tvarkyti žemės sklypo pardavimo reikalaus (tokie dokumentai nebuvo pateikti ir sudarant preliminariąsias pirkimo pardavimo sutartis), ieškovas elgėsi neatsakingai, neapdairiai ir rizikingai, nes vien ši aplinkybė apskritai galėjo sutrukdyti įvykdyti preliminariąsias sutartis. Kartu pažymėtina, kad netgi sudarius tokią sutartį, kiti bendrasavininkiai niekuo preliminariai pirkėjui nebuvo įsipareigoję. Minėta, kad ieškovas pats susirado minėtą žemės sklypą. Tokie duomenys logiškai išplaukia iš bylos medžiagos ir sutarčių sudarymo faktinių aplinkybių. Akivaizdu, kad duomenis apie nekilnojamąjį turtą galima gauti viešajame registre, jie nėra slapti, ieškovas – verslininkas, todėl darytina išvada, kad visos, susijusios su žemės sklypu, kurį ketino pirkti ieškovas, aplinkybės (jo plotas, savininkai, vieta ir kt.) jam buvo žinomi prieš pasirašant preliminariąsias sutartis. Todėl logiškai ieškovui turėjo būti žinoma (būdamas rūpestingas, užsiimantis verslu, UAB „Nodolita“ vienasmeniu vadovu asmuo) ir ta aplinkybė, kad minėtas žemės sklypas yra išnuomotas ūkininkui A. L., su kuriuo nuomos sutartis sudaryta ir įregistruota viešajame registre 2008-02-29. Tai visiškai vieši duomenys, todėl preziumuojama, kad jie buvo žinomi ir ieškovui – verslininkui A. J.. Minėta, kad ieškovas – verslininkas, todėl jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei bet kuriam kitam asmeniui. Todėl, sudarydamos sandorį, kuriuo buvo ketinama parduoti ir pirkti žemės sklypą, šalys, taip pat ir ieškovas, turėjo suvokti riziką, kad žemės sklypas gali būti neparduotas ar nenupirktas dėl keleto teisinių kliūčių – ūkininko A. L. teisės pasinaudoti įstatymo jam suteikta pirmumo teise įsigyti nuomojamą žemės sklypą, preliminariosios sutarties nebuvimo su kitais žemės bendrasavininkiais. Šiuo atveju taip ir atsitiko. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šalys prieš sudarant preliminariąsias pirkimo pardavimo sutartis iš anksto turėjo pasirūpinti (pirkėjas pareikalauti, o pardavėja pateikti) notariškai patvirtintu ūkininko atsisakymu pasinaudoti jam įstatymo suteikta pirmumo teise pirkti ginčo žemės sklypą. Tačiau to nebuvo padaryta, todėl ieškovas savo veiksmais būdamas neatidus, o atsakovė – būdama nerūpestinga, teisiškai neužsitikrinę, kad pirkimo - pardavimo sandoriui neatsiras teisinių kliūčių, abi sandorio šalys prisiėmė vienodą sutarties neįvykdymo riziką. Ši kliūtis (abiejų sandorio šalių kaltė, pasireiškusi neatidumu ir nerūpestingumu) ir lėmė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą. Bylos duomenimis viena iš svarbiausių pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių (jos pagrindu ieškovas ir reiškia savo reikalavimus) buvo Žemės sklypo nuoma ūkininkui, todėl sandorio sėkmė, t. y. sutartinių įsipareigojimų įvykdymas nepriklausė vien tik nuo sutarties šalių valios. Pagal byloje esančius duomenis, nors atsakovė iš anksto nepasirūpino ūkininko raštišku atsisakymu pasinaudoti savo pirmumo teise pirkti žemės sklypą (byloje apklaustos liudytojos – notarės Silvos Jonaitienės parodymais tokia praktika iš esmės nebuvo taikoma), tačiau atsakovė pagrindinės sutarties sudarymui pasirūpino, kad ūkininkas atvyktų į notarinę kontorą, pasirūpino pažyma nekilnojamojo turto sandoriui, kuri yra mokama, atvyko kartu su visais kitais bendrasavininkiais sutartu laiku pas notarą sandorio sudarymui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sandoris neįvyko iš esmės dėl trečiojo (ne sandorių dalyvio) asmens valios. Todėl visi šie atsakovės veiksmai liudija apie atsakovės sąžiningą elgesį iki sutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose. Nors ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus nurodo į preliminariųjų sutarčių 3.1.2 punktą, kuriame įrašyta, kad šalys garantuoja jog šių sutarčių sudarymas ir įsipareigojimų vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia niekieno teisių ar teisėtų interesų ir panašiai, taigi atsakovė kalta, jog neinformavo ieškovo apie tai, kad žemės sklypas yra nuomojamas ūkininkui, tačiau remiantis visu preliminariųjų sutarčių tekstu nėra galima kategoriška išvada, kad šiuo preliminariųjų sutarčių punktu atsakovė garantavo jog ūkininkas nepareikš savo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą ir dėl to prisiėmė visišką atsakomybę. Kartu pažymėtina, kad bylos duomenimis ūkininkas paskutinę minutę prieš pat sutarties pasirašymą pareiškė norintis pasinaudoti savo teisę pirkti žemės sklypą.
Kita vertus, vertinant teismo proceso metu nustatytą faktinę aplinkybę, kad preliminariųjų sutarčių ir pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties šalimis yra ne tie patys asmenys, taip pat turi reikšmės sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad aptariamų ir analizuojamų preliminariųjų Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių šalimis buvo fiziniai asmenys - A. J. ir Žemės sklypo viena iš savininkų - D. V.. Tačiau iš pateiktų pagrindinės sutarties sudarymo faktinių aplinkybių, kurias patvirtino byloje apklausta notarė Silva Jonaitienė, bei pateiktų parengiamųjų dokumentų, paruošto pagal sandorio šalių pateiktus dokumentus ir valią pagrindinės sutarties projekto turinio galima teigti, kad sutarties sudarymui A. J., kaip fizinis asmuo – 2010-09-01 sutarties sudarymui neatvyko ir savo asmens dokumentų sutarties projekto parengimui nepateikė. Jis atvyko kaip UAB „Nodolita“ atstovas – direktorius, notarei Silvai Jonaitienei sandorio – Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties įforminimui pateikė ne savo asmenį ir statusą patvirtinančius dokumentus, bet UAB „Nodolita“ kaip sandorio šalies teisinį statusą patvirtinančius dokumentus (b.l. 115-142, t. 2). Todėl sutarties šalimis PROJEKTE įrašyti pardavėjai - A. R., P. V., D. V. ir S. K., o pirkėjas – UAB „Nodolita“, kodas (duomenys neskelbtini). A. J. įvardijamas kaip pirkėjo atstovas, veikiantis pagal 2009-12-03 UAB „Nodolita“ įstatus. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad A. J. neketino pirkti Žemės sklypo, t. y. sudaryti pagrindinę sutartį, o savo teisę pagal preliminariąsias sutartis perleido UAB „Nodolita“, kuriai nei atsakovė D. V., nei kiti sandorio dalyviai jokiais teisiniais ar sutartiniais santykiais nebuvo preliminariai įsipareigoję, todėl teisinių pasekmių jiems šis ieškovo teisės perleidimas sukelti negali.
Šios bylos aplinkybės liudija apie visumos nepalankių šalims aplinkybių sutapimą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą, tačiau nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė vienos iš sutarties šalių nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovė pagrįstai iš ieškovo gautas sumas už perkamą žemę gražino ieškovui, kadangi nebuvo galima (dėl aukščiau šioje nutartyje aprašytų aplinkybių visumos) įvykdyti preliminariąją Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Jau anksčiau šiame sprendime minėta, kad civilinei atsakomybei kilti ir tuo pagrindu mokėti netesybas pagrindas - neteisėti šalies veiksmai, kurie ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose suprantami kaip šalies nesąžiningas elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties šalis vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir pareigas tiek kiek tai priklausė nuo jos pačios, konstatuotina, kad ji elgėsi sąžiningai, todėl jos veiksmų, šiuo atveju atsakovės D. V., negalima pripažinti neteisėtais, taigi šiuo atveju negalima ir civilinė atsakomybė – netesybų priteisimas.
Ieškovas 2010-09-08 pranešimu, vadovaudamasis preliminariųjų sutarčių 4.3 punktu vienašališkai nutraukė su atsakove preliminariąsias sutartis, nurodęs tokio savo elgesio motyvus (b.l. 4, t. 1). Ši teisinė situacija atleido atsakovę nuo tolesnio preliminariųjų sutarčių vykdymo, netgi jeigu vėliau situacija ir pasikeistų, ir ūkininkas atsisakytų sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl atsakovė, po sutarčių nutraukimo įgijo teisę sudaryti kitas preliminariąsias žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis bet kokiomis sąlygomis, taigi atsakovės D. V. 2010-09-10 sudaryta preliminarioji to paties žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis su ūkininku A. L. nurodant joje kitokią - mažesnę kainą šiuo atveju nėra lemianti sąlyga pripažinti, vien dėl šio fakto, atsakovės kaltę ir tuo pagrindu tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Žemės sklypo kaina ir pagrindinės sutarties projekte ir preliminarioje sutartyje su ūkininku yra vienoda. Kartu pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ir ši preliminarioji sutartis taip pat teisiškai yra ydinga, nes vėlgi D. V. vienasmeniškai susitarė su pirkėju dėl viso žemės sklypo pardavimo, nors byloje nėra patvirtintų jos įgaliojimų veikti visų bendrasavininkių vardu.
Esant visumai byloje nustatytų aplinkybių, remiantis aukščiau nurodytais motyvais ieškovo A. J. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės D. V. sutartines netesybas, kaip jo patirtų nuostolių atlyginimą, atmestinas.
Ieškovo A. J. ieškinio reikalavimai šiuo priimtu procesiniu sprendimu buvo nepatenkinti, todėl nėra pagrindo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Atsakovė D. V. atsiliepime prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė (CPK 98 str. 1 d.)
Ieškovas už pateiktą ieškinį 2010-09-07 Įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 7080 Lt žyminio mokesčio (b. l. 2, t. 1). Vėliau ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino prašomą priteisti sumą nuo 200000 Lt iki 90000 Lt (b. l. 8 – 9, t. 2). Žyminis mokestis valstybei tokiu atveju sudarytų 2700 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Todėl šiuo atveju ieškovui A. J. turėtų būti grąžinta 4380 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminio mokesčio permoką įpareigotina grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.). Be to, ieškovas privalo atlyginti valstybei 95,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu ir įteikimu (b. l. 18, t. 1).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010-09-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės D. V. turtui (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo A. J. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nuostolių (netesybų) ir palūkanų priteisimo netenkinti.
Gražinti ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4380 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimą žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) – 95,63 Lt (devyniasdešimt penkis litus 63 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu ir įteikimu.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) turtui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.