Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. O. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. Š., A. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Gražina Butienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 2004 m. balandžio 19 d. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 2-2224, patvirtintą notarės Gražinos Butienės, kurios pagrindu A. R. pardavė, o Ž. Š. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- 2004 m. balandžio 19 d. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 2-2225, patvirtintą notarės Gražinos Butienės, kurios pagrindu A. R. pardavė, o Ž. Š. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- 2004 m. balandžio 19 d. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 2-2226, patvirtintą notarės Gražinos Butienės, kurios pagrindu A. R. pardavė, o Ž. Š. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- taikyti restituciją ir grąžinti A. R. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovas yra įgijęs reikalavimo teisę į atsakovo A. R. daugiau negu 600 000 Eur skolą. Paaiškėjo, kad atsakovas A. R. 2004 metais yra sudaręs žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, būtent dėl šios priežasties ieškovas pareiškė šį ieškinį, prašymas šiuos žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius panaikinti kaip tariamus sandorius ir taikyti restituciją. Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, sandoris susideda iš kelių savarankiškų etapų. Pirmasis etapas yra pirkimo pardavimo sutarties, kurioje yra apibrėžiamos sandorio sąlygos dėl atsiskaitymo, nuosavybės teisių perėjimo ir t. t., pasirašymas. Nėra ginčo, kad šis ginčijamų sandorių etapas yra praeitas. Antrasis etapas yra nuosavybės teisės perėjimas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad nuosavybės teisė pereina nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo momento. Šiuo konkrečiu atveju, pirkimo-pardavimo sutarčių šalys atskyrė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio etapus ir numatė, kad nuosavybės teisė naujajam savininkui (pirkėjui), šiuo atveju atsakovui Ž. Š., į perleistus žemės sklypus pereis nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Šiai dienai šis antras sandorių įgyvendinimo etapas nėra užbaigtas, nuosavybės teisė atsakovui Ž. Š. į perleistus žemės sklypus nėra perėjusi ir tai akivaizdžiai matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Trečiasis etapas yra registracija Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės perėjimo registravimas Nekilnojamojo turto registre nėra taip pat praeitas. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti esminę teisinę išvadą, kad šiai dienai pirkimo pardavimo sandoris nėra užbaigtas. Ginčijami sandoriai turėtų būti panaikinti, kaip tariami sandoriai, dėl kelių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kas yra reikalinga siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip tariamą sandorį. Visų pirma, reikia nustatyti ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. Šiaip dienai akivaizdu, kad tų teisinių pasekmių, kurios yra natūraliai siekiamos perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, nėra pasiektos, nes nuosavybės teisės pirkėjas nėra įgijęs. Tai yra pirmoji sąlyga pripažinti, kad ginčijami sandoriai iš tiesų yra tariami, nes sandoriai ne tik šalims nesukėlė teisinių pasekmių, kurių turėjo būti siekiama šiuo sandoriu, t. y. nuosavybės teisės perleidimo, nes nuosavybės teisė nėra perleista, tačiau šalys pačios nesiekia tų pasekmių sukelti šiuo metu. Priėmimo-perdavimo aktas galėjo būti pasirašytas net ir gavus ieškinį, tačiau niekas nebuvo daroma, sandorio šalys priėmimo- perdavimo akto nepasirašė iki šiol. Iš šių aplinkybių yra akivaizdu, kad šalys ir nesiekė sukurti teisinių pasekmių, kurių jos turėtų siekti, sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Civilinėse bylose galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuris reiškia, kad teismas gali daryti išvadas civilinėje byloje net ir tuo atveju, jeigu lieka tam tikrų abejonių dėl to, ar aplinkybė yra įrodyta. Antra sąlyga dėl tariamo sandorio, kuri yra minima LAT praktikoje – teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, sudarant sandorį. Reikia pažymėti, kad atsakovas byloje dalyvauja itin pasyviai ir net neketina paaiškinti, kokia buvo jo valia sudarant ginčijamą sandorį. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu yra akivaizdu, kad sandorių šalys turėjo kažkokį kitą interesą, tačiau tikrai ne perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus. Šiuo atveju akivaizdu, kad sandorių šalių valios turinys nebuvo perleisti nuosavybės teisę, tai patvirtina šalių elgesys po sandorio sudarymo, kad šalys nesiekia teisinių pasekmių, kurios galėtų būti sukuriamos, perleidžiant nekilnojamąjį daiktą. Mano, kad yra pagrindas panaikinti sandorius, kaip tariamus. Šiai dienai sandoris nėra užbaigtas, nuosavybės teisė nėra perėjusi atsakovui Ž. Š.. Jei šalys šiandien užbaigtų sandorį ir nuosavybės teises į žemės sklypus perimtų atsakovas Ž. Š., būtų pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, tai, ieškovo įsitikinimu, būtų pagrįstas ieškinys ir turėtų būti tenkintinas actio Pauliana pagrindu. Šiai dienai tokio ieškinio ieškovas negali pareikšti, nes sandoris nėra užbaigtas. Šiuo metu yra sukurta neapibrėžta teisinė situacija, kai sandoris yra pradėtas, tačiau neužbaigtas ir yra sąmoningai neužbaigiamas. Dėl senaties termino – visų pirma, sandoriai šiuo metu nėra užbaigti, o 10 metų senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo nuosavybės teisės perėjimo, todėl senaties terminas nėra suėjęs ir jis negali būti taikomas. Antra, ieškovas apie sandorius sužinojo tik tada, kai įgijo reikalavimo teisę, dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas negalėtų būti taikomas. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas, tai prašo terminą atnaujinti, nes akivaizdu, kad ieškovas iki tol, kol įgijo reikalavimo teisę, negalėjo žinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą. Be to, pačios pirkimo-pardavimo sutartys buvo išreikalautos tik šioje byloje, nes iki tol ieškovui ginčo sutartys nebuvo pateikiamos. Be to, prieš trečiuosius asmenis sandoris gali būti panaudotas tik nuo jo įregistravimo viešame registre (CK 6.393 straipsnis), o nuosavybės teisės registracijos viešame registre nebuvo, todėl ir dėl to ieškinio senaties terminas negali būti taikomas.

- taikytina nuostata dėl bendro ieškinio senaties termino praleidimo, kuris yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas net neprašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir neteikia įrodymų, kad terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis;

- byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu pagrindu pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis;

- šioje byloje restitucijos taikymui nėra pagrindų (CK 6.145 straipsnis), nes 2004 m. balandžio 19 d. (sandorių sudarymo diena) kitas atsakovas nebuvo skolingas ieškovui. Tik 2015 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270-480/2015, iš kito atsakovo administratoriaus UAB „Lexforis“ naudai buvo priteista 614 523,95 Eur skola, kurio reikalavimo teisę iš kito atsakovo ieškovas įgijo dar vėliau – 2016 m. rugpjūčio 12 d.

- atsakovas pats nuspręs, kada užregistruoti daiktines teises į žemės sklypus, kuriuos iš kito atsakovo yra priėmęs pagal perdavimo-priėmimo aktus sandorių sudarymo dieną.

Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių.

Trečiasis asmuo notarė Gražina Butienė, atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovo paaiškinimais, atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

- 2004 m. balandžio 19 d. atsakovas A. R. (pardavėjas) ir atsakovas Ž. Š. (pirkėjas) sudarė tris žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-2224, 2-2225 ir Nr. 2-2226, kurių pagrindu atsakovas A. R. pardavė, o atsakovas Ž. Š. nupirko tris žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtų sutarčių 6.1 punktu šalys sutarė, kad joms yra žinomos CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys. Nuosavybės teisė pirkėjui į parduotą daiktą pereina pardavėjui perdavus turtą ir surašius jo perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys;

- iš Nekilnojamojo turto registro duomenų apie aukščiau nurodytus žemės sklypus matyti, kad nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus, registruotos atsakovo A. R. vardu, o juridinių faktų skiltyje yra nurodyta, kad yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pirkėjas – atsakovas Ž. Š.;

- 2015 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270-480/2015, iš atsakovo A. R. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gona“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, naudai buvo priteista 614 523,95 Eur suma;

- 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1270-480/2015 išdavė vykdomąjį raštą išieškotojai BUAB „Gona“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/15/01269;

- 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Gona“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, ieškovui perleido 614 523,95 Eur reikalavimo teisę pagal 2015 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1270-480/2015;

- 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. 2VP-24462-584/2016, vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01269, pakeitė išieškotoją BUAB „Gona“ ieškovu.

Dėl tariamojo sandorio

Byloje keliamas klausimas dėl trijų 2004 m. balandžio 19 d. sudarytų Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. 2-2224, 2-2225 ir Nr. 2-2226, sudarytų tarp atsakovo A. R. (pardavėjas) ir atsakovo Ž. Š. (pirkėjas), kurių pagrindu atsakovas A. R. pardavė, o atsakovas Ž. Š. nupirko tris žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčijami sandoriai), kaip tariamųjų sandorių, pripažinimo negaliojančiomis.

Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje – tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (LAT 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 ). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (LAT 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (LAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (LAT 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (LAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (LAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (LAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (LAT 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp atsakovų A. R., kaip pardavėjo, ir Ž. Š., kaip pirkėjo, buvo sudaryti trys ginčijami sandoriai, kurie buvo notarinės formos, kaip ir to reikalauja CK 6.393 straipsnio 1 dalis. Šiais sandoriais atsakovas A. R. pardavė, o atsakovas Ž. Š. nupirko nekilnojamąjį turtą – tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Visuose trijuose ginčijamuose sandoriuose buvo įrašytos sąlygos, kad pardavėjas, t. y. atsakovas A. R., pareiškia, kad gavo iš pirkėjo, t. y. atsakovo Ž. Š., už žemės sklypus sutartas pinigų sumas, prieš sudarant ginčijamus sandorius. Ginčijamų sandorių 6.1 punktu atsakovai patvirtino, kad jiems CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys paaiškintas; nuosavybės teisė Ž. Š. į parduotą daiktą pereina pardavėjui perdavus turtą ir surašius jo perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Iš šių duomenų matyti, kad tarp atsakovų buvo sudaryti trys, iš pirmo žvilgsnio, teisėti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriai.

Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties tikslas yra pardavėjui parduoti nekilnojamąjį turtą, o pirkėjui – nupirkti ir savo nuosavybėn įgyti nekilnojamąjį turtą, kurį būtų galima savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, apie ginčijamų sandorių pagrindu parduotus/įgytus žemės sklypus, matyti, kad šių trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės vis dar yra registruotos atsakovo A. R. vardu, o juridinių faktų skiltyje yra nurodyta, kad notaro pranešimu yra įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas – atsakovas Ž. Š.. Taigi, per beveik 15 metų ginčijamų sandorių šalys, t. y. atsakovai, neįvykdė nekilnojamojo daikto, t. y. trijų žemės sklypų, perdavimo ir priėmimo, o atsakovas Ž. Š. neužregistravo savo nuosavybės teisių į įgytą nekilnojamąjį turtą.

Šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovai tik sudarė vaizdą, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti, tačiau realiai jie nesiekė sukurti civilinių teisių ir pareigų. Realių žemės sklypo pirkimo-pardavimo padarinių ir neatsirado – atsakovas A. R. neperdavė žemės sklypų atsakovui Ž. Š., o Ž. Š. jų nepriėmė, Ž. Š. savo nuosavybės teisių per beveik 15 metų nuo ginčijamų sandorių sudarymo neužregistravo Nekilnojamojo turto registre, jis nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijami sandoriai yra vykdomi, t. y., kad jis realiai naudojasi įsigytais žemės sklypais, juos valdo, naudoja ir disponuoja jais. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad sudarius ginčijamus sandorius, neatsirado sandorių prigimtį atitinkančių teisinių padarinių, t. y. atsakovai realiai neįgijo jokių civilinių teisių ir pareigų.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų apie atsakovą A. R. matyti, kad jo atžvilgiu yra priimta nemažai teismo baudžiamųjų įsakymų, nuosprendžių, kuriais jis, būdamas keleto uždarųjų akcinių bendrovių direktoriumi, buvo pripažintas kaltu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą ir pan., iš jo, kreditorių naudai yra priteistos didelės sumos pinigų, todėl tikėtina, kad atsakovai A. R. ir Ž. Š., sudarydami ginčijamus sandorius, siekė sukurti vaizdą, kad atsakovas A. R. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, siekė pabloginti A. R. materialinę padėti tam, kad jo kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo į jo turimą turtą, tame tarpe ir ginčijamais sandoriais parduotus žemės sklypus. Atsakovo Ž. Š. elgesys po ginčijamų sandorių sudarymo – beveik 15 metų neįregistravo savo nuosavybės teisių į žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, tik patvirtina, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ginčijami sandoriai yra tariamieji sandoriai, todėl patikslintas ieškinys yra tenkintinas, o ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tariamiesiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sandoriai, kurie pripažinti tariamaisiais, pažeidžia trečiųjų asmenų, šiuo konkrečiu atveju – ieškovo, kuris yra atsakovo A. R. kreditorius, interesus, prioritetas turi būti teikiamas pažeistų trečiųjų asmenų teisių gynimui, todėl taikytina restitucija, grąžinant atsakovo A. R. nuosavybėn visus tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovas, galimai dėl rašymo apsirikimo, savo patikslintame ieškinyje žemės sklypų adresą nurodo – (duomenys neskelbtini), tačiau teismas laiko, kad tai buvo apsirikimas ir žemės sklypų adresas yra – (duomenys neskelbtini).

Dėl senaties taikymo

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Gona“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, ieškovui perleido 614 523,95 Eur reikalavimo teisę pagal 2015 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1270-480/2015. 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovas gavo antstolio Sauliaus Užkuraičio, kuris vykdo išieškojimą pagal 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos vykdomąjį raštą Nr. 2-1270-480/2015, pažymą, kurioje užfiksuota, kad atsakovas A. R. yra įgijęs tris žemės sklypus, minimus šioje byloje, tačiau nekilnojamasis turtas nėra registruotas, kaip skolininko asmeninė nuosavybė. Taigi, teismas laiko, kad būtent nuo šios antstolio pažymos gavimo pradėtinas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nes tik gavus antstolio pažymą ieškovas sužinojo, kad atsakovas A. R. turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas nėra registruotas, kaip asmeninė jo nuosavybė. Taigi, ieškovas nepraleido senaties termino ieškiniui pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.86 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia, nuo jos sudarymo momento, tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 19 d. sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2224, kurios pagrindu A. R. pardavė, o Ž. Š. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia, nuo jos sudarymo momento, tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 19 d. sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2225, kurios pagrindu A. R. pardavė, o Ž. Š. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia, nuo jos sudarymo momento, tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 19 d. sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2226, kurios pagrindu A. R. pardavė, o Ž. Š. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki 2004 m. balandžio 19 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. 2-2224, 2-2225 ir 2-2226, ir grąžinti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn:

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.