Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.2.12; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.12.2.3; 2.12.2.5; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

2023 m. sausio 17 d.

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. M. 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį keleivinį automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,07 promilių neblaivumą, t. y. daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą.

2. Kaltinamasis G. M. visiškai pripažino kaltę. Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 2 d. buvo atvykę giminės, su jais vartojo alkoholį, kitą dieną remontuodamas automobilį taip pat gurkšnojo alkoholį. Nesijautė girtas, todėl išvažiavo patikrinti automobilio stabdžių. Dėl slidaus kelio nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,07 promilių neblaivumą. Pareigūnams pripažino, kad ką tik vartojo alkoholį, pareigūnai liepė palaukti ir tuomet liepė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutinka. Automobilis „NISSAN PRIMERA“, priklauso jam, pirko už 750 Eur, bet automobilis yra vertas apie 2 000 Eur. Labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė, neigiamai vertina savo elgesį, daugiau taip nedarys. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo gyvenimo draugę G. M.. Prašo skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, sutinka su turto konfiskavimu.

3. Teismo posėdyje apklausta G. M. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta daugiau nei 10 metų, juos sieja artimi ryšiai, planuoja kartu gyventi. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti 1 000–1 500 Eur dydžio užstatą. Po šio įvykio kaltinamasis labai išgyvena, gailisi taip pasielgęs. Ji nepritaria tokiam kaltinamojo elgesiui.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Širvintų r. PK) vyresniojo tyrėjo Igoriaus Vasilevskio 2022 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), G. M. vairavo automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,07 promilių neblaivumą (šie rodmenys yra mažiausi iš dviejų tikrinimų), todėl vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įvykio liudytojas A. G. (b. l. 1–2);

4.2. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. gruodžio 3 d. Širvintų r. PK pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-45650-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Širvintų r. PK vyresniojo tyrėjo Igoriaus Vasilevskio 2022 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas. Nusikalstamos veikos aprašymas: 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), G. M. vairavo automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,07 promilių neblaivumą (šie rodmenys mažiausi iš dviejų tikrinimų) (b. l. 3–7);

4.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. gruodžio 3 d. bendruoju pagalbos numeriu gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į griovį nuvažiavo automobilis „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus. Į iškvietimą reagavo Širvintų r. PK vyresnysis tyrėjas Igorius Vasilevskis. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) G. M. vairavo automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,07 promilių neblaivumą (šie rodmenys yra mažiausi iš dviejų tikrinimų). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Filmuota „Body“ kameromis Nr. 4003 ir Nr. 4004 (b. l. 8–11);

4.4. Širvintų r. PK vyriausiojo patrulio Tautvydo Šikšnio 2022 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.37 val. dirbdamas kartu su Širvintų r. PK vyresniuoju tyrėju Igoriumi Vasilevskiu ir vyriausiąja patrule Agne Morozova (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo į pakelės griovį nuvažiavusį automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, jiems matant, bandė išvažiuoti iš griovio. Privažiavus prie minėto automobilio, iš jo išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Automobilio vairuotojas G. M. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 5 min., kadangi vairuodamas gurkšnojo alų. Po 10 min. alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 6810“ ARFM-0403, patikros Nr. 1752071, 15.47 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. 16.04 val. antru tikrinimu – 2,07 promilių neblaivumas. Apžiūrint automobilį, ant galinės sėdynės matėsi pilna alaus skardinė, ant grindų tuščia alaus skardinė, bagažinėje tušti vyno buteliai. G. M. sulaikytas ir pristatytas į Širvintų r. PK. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Molėtai, Verslo g. 7 (b. l. 12)

4.5. išrašas iš alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ ARFM-0403 G. M. 2022 m. gruodžio 3 d. 15.47 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, 2022 m. gruodžio 3 d. 16.04 val. – 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 13);

4.6. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0403 patikra atlikta 2022 m. lapkričio 21 d. ir ji galioja iki 2023 m. gegužės 20 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (b. l. 14);

4.7. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad G. M. iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. G. M. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 5 min. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0403 2022 m. gruodžio 3 d. 15.47 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 2022 m. gruodžio 3 d. 16.04 val. - 2,07 promilių neblaivumas. G. M. su patikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 15);

4.8. Širvintų r. PK vyresnioji patrulė Agnė Morozova 2022 m. gruodžio 3 d. priėmė spendimą nušalinti G. M. nuo transporto priemonės vairavimo, nes jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 16);

4.9. iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2022 m. gruodžio 3 d. iš (duomenys neskelbtini), automobilis „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Molėtai, Verslo g. 7 (b. l. 17);

4.10. registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. M. (b. l. 18), techninė apžiūra atlikta 2022 m. kovo 9 d. ir automobilis atitinka techninius reikalavimus (b. l. 19);

4.11. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir pažiūros protokole nurodoma, kad G. M. priklausančio automobilio „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini). Automobilio salone buvo tuščių alaus skardinių (b. l. 20–28);

4.12. viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „NISSAN PRIMERA“, vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje yra 1 520 Eur (b. l. 29);

4.13. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklaustas A. G. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. žvejodamas pastebėjo keliu važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas staiga įvažiavo į pakelės griovį. Įvažiavęs į griovį, vyriškis bandė išvažiuoti. Jis, norėdamas padėti, priėjo prie vairuotojo. Atidaręs vairuotojo duris, pajuto stiprų alkoholio kvapą, pastebėjo, kad vairuoto judesiai yra nekoordinuoti. Bandant išvažiuoti iš griovio, privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Buvo akivaizdu, kad vyras vairavo automobilį neblaivus. Minėto vairuotojo jis asmeniškai nepažįsta.(b. l. 39–40, 41–44).

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, apžiūros protokolas, registracijos liudijimas, liudytojo A. G. parodymai patvirtina, kad G. M. 2022 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį keleivinį automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Įvykio dieną G. M. vartojo alkoholį, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, daroma išvada, kad kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis nebegali vairuoti. Suprasdamas, kad yra neblaivus, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek sėdo už vairo ir vairavo, tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

7. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo posėdyje apklausta G. M. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn.

8. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: (1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir (2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir (3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir (4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 6, 7 punktai).

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

10. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. pirmąkart padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), kad jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 45–47, teisiamojo posėdžio metu prokuroras patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00402-08 buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu), 2022 m. gegužės 24 d. jam buvo pareikšta žodinė pastaba (b. l. 48–50), kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad nusikaltimu žala nebuvo padaryta, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę: išsiskyręs, dirbantis (b. l. 55), teismas pripažįsta, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotoju gali būti bet kuris asmuo, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo posėdyje apklausta G. M. patvirtino, kad sutinka tapti laiduotoja, yra kaltinamojo gyvenimo draugė. Nors šiuo metu jie gyvena atskirai, teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos nereikalauja, kad laiduotojas turėtų gyventi kartu su kaltininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018, 46 punktas), be to, kaip matyti iš kaltinamojo ir G. M. parodymų, gyvenimas skirtinuose rajonuose nėra kliūtis jiems palaikyti artimus ryšius ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019, 14 punktas), todėl aplinkybė, kad laiduotoja ir kaltinamasis negyvena kartu, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laidavimą. Pažymėtina ir tai, kad G. M. patvirtino, kad ji kartu su kaltinamuoju planuoja bendrą ateitį, kasdien bendrauja telefonu, vaizdo skambučiais, be to, ketina ateityje kartu apsigyventi. Ji neteista, nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas seniūnijos. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad G. M. dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju darys jam teigiamą poveikį, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirtina G. M., nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Įvertinus laiduotojos turtinę padėtį (laisvai samdomas darbuotojas, gauna 220 Eur neįgalumo išmoką), neskirtinas užstatas (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

12. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad teismas įvertinęs G. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką), jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui negali būti taikomos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 6 punktas; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 8 punktas).

13. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo atsižvelgia tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, kad tokie G. M. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Nors dieną prieš įvykį bei įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, vis vien nusprendė vairuoti. Visa tai rodo, kad G. M. pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

14. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki penkerių metų. Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis girtumo laipsnis), laiką ir vietą, kurioje būdamas neblaivus vairavo kaltinamasis (dienos metu, kaimo teritorijoje), į įvykio aplinkybes (nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į griovį), uždraustina kaltinamajam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminas skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo – faktinio taikymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 3 d. (b. l. 73–76, 77–80). Pažymėtina ir tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2 (dvejiems) metams savo trukme yra artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, todėl negali būti laikoma neproporcinga, varžančia kaltinamojo teises labiau nei tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Be to, tokios trukmės draudimas naudotis specialia teise atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą, net jei uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010).

15. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos.

16. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis G. M. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių.

17. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl automobilis „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022, 10 punktas; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl daroma išvada, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą, numatytą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis –priklauso kaltinamajam (b. l. 18). Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 12–13 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – automobilis, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis, – nėra paslėptas, jis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 18), nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Nors kaltinamasis apibūdinamas teigiamai (dirba, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, neteistas), teismas pažymi, kad nei kaltininko asmenybė, nei jo interesai patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 12 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 8–14 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir nepagrįsta priemonė, kad trijų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas) taikymas akivaizdžiai tarpusavyje suderinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 7 punktas), todėl vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis teismas nutaria konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – bus pasiekta teisinga pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų ir proporcingumo principas nebus pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 14 punktas).

20. BK 72 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą, paskyrusį turto konfiskavimą, nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Kaip minėta, viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 520 Eur (b. l. 29). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, ji nustatytina vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas).

21. Vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022, 12 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

22. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

23. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)– paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73–76, 77–80), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

24. Nuosprendžiui įsiteisėjus G. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris šiuo metu yra pridėtas prie bylos, perduotinas institucijai, suteikusiai specialią teisę, t. y. valstybės įmonei „Regitra“.

25. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas G. M. turtui, t. y. automobiliui „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisų apribojimo būdas ir mastas – uždrausti naudoti, valdyti, disponuoti. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminas nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. kovo 5 d. Turto saugotojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas (b. l. 30–32, 33–36, 37–38). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018, 15.6 punktas).

26. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas patyrė 321,86 Eur išlaidas, kurias sudaro 108,90 Eur už automobilio nuvežimą ir 212,96 Eur už automobilio saugojimą 44 paras (t. y. nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki nuosprendžio priėmimo 2023 m. sausio 17 d.) už vieną saugojimo parą mokant 4,84 Eur (b. l. 97–106). Teismų praktikoje pripažįstama, kad institucijos išlaidos, patirtos dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo yra proceso išlaidos BPK 103 straipsnio 5 punkto prasme ir jos gali būti išieškomis iš kalto asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020, 8, 9, 11 punktai), todėl šios išlaidos priteistino iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais, 426–432 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis G. M. paskirti tris baudžiamojo poveikio priemones:

(1) uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 3 d.;

(2) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

(3) konfiskuoti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį 1 520 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų) vertės automobilį „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) įvykdymo dienos laikiną nuosavybės apribojimą G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 321,86 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą 86 ct) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti, kad proceso išlaidas reikia pervesti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, akcinė bendrovė SEB bankas. Mokėjimo pavedimo grafoje „Mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Kardomąsias priemones (specialios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę – valstybės įmonei „Regitra“.

Įspėti G. M., kad jei jis per laidavimo terminą padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nuosprendžio kopiją išsiųsti prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjai bei G. M..