- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- eII-669-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00588-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2025 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6728-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2025 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6728-2025 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, o būtent – jis, 2025 m. vasario 28 d., 19.26 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, variavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo J. M. buvo paskirta 450 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui J. M. pateikė skundą, kuriuo prašo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Pasak skundą padavusio J. M., jis dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tačiau su jam paskirta administracinio poveikio priemone nesutinka ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Antai, jis nėra piktybinis kelių eismo dalyvis. Tokio pobūdžio administracinį nusižengimą per 26 metų laikotarpį jis padarė pirmą kartą. Jo vykdoma darbinė veikla yra neatsiejama nuo teisės vairuoti, kadangi jam tenka vežioti įvairius krovinius. Šiuo metu jis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis – sutuoktinė šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), taip pat šeimoje gyvena (duomenys neskelbtini) sūnus, kuris turi (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį ir jį tenka vežioti pas medikus ir kitais asmeniniais reikalais.
Institucija atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. parodė, kad tai yra pirmas atvejis, kai atėmė teises, ir tai įvyko dėl to, kad jis lenkė per ištisinę juostą. Tas automobilis, kurį jis lenkė, važiavo labai mažu greičiu ir priekyje važiavo policijos automobilis be skiriamųjų ženklų. Buvo ženklas „draudžiama lenkti“, buvo juosta, bet už to ženklo ir tos juostos buvo kapinės, katras žmogus sumažino greitį ir nusuko į tas kapines. Policijos pareigūnai jį užfiksavo ir nubaudė. Jis to sprendimo neskundė, nes manė, kad bus bauda. Jis sumokėjo baudą. Jam pasakė, kad teises atėmė, kai antrą kartą sulaikė. Kalbant apie lapkričio 23 d. taip, jie pasakė, kad atimta teisė vairuoti, o jis jų klausė, kad gal baudą galima sumokėti, jie sakė, kad tyrėjas spręs, o šis nusprendė jį bausti pilnai. Jis neginčijo, kad gavo sprendimą ir matė, kad teisė atimta. Ten buvo dvi dienos likę iki termino pabaigos, prispyrė važiuoti. Jis žinojo, kad atimtos teisės, bet buvo įtempta diena, nes reikėjo sūnų vežti, jis (J. M.) važiavo į kursus, į darbą reikėjo važiuoti. Surizikavo, bet matosi, labai blogai surizikavo. Nuo lapkričio mėnesio jis nevažinėjo su tuo automobiliu, žmona jį vežiojo, bendradarbis paimdavo. Stengdavosi pats nevažiuoti, bet tai buvo pirmas kartas, kai vairavo ir taip pasisekė. Sutuoktinė turi teises. Ji paveždavo ir į darbą, ir iš darbo. Sūnus turi (duomenys neskelbtini), jam reikia važiuoti pas gydytojus, implantus darytis naujus, jis nesusikalba su žmonėmis, labai sirgo, vežiojo jis (J. M.), taip pat žmona. Jis šiuo metu dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sutuoktinė šiuo metu nedirba. Jo darbo funkcijos – vairuotojas, paima krovinius, pristato kurą. Jeigu jis praranda dar 3 mėnesiams teises, jau bus 6 mėnesiams, tai teks su darbu atsisveikinti. Dar jis vadovo prašė, rizikavo, kad jį palaikytų darbe, sakė, „Gerai, tuos tris mėnesius pakentėsim“. Jų bendrovė yra (duomenys neskelbtini), jis siųsdavo vairuotojus į (duomenys neskelbtini). Jis norėtų, kad jam teisės būtų atimtos nuo kokio lapkričio mėnesio, žiemos metu, nes tuo metu nėra daug darbo, priešingai nei šiuo metu, kai labai daug darbo. Su direktoriumi pakalbėjo ir sutarė, kad per tą žiemą galėtų aš tą bausmę atlikti.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antiakoholiniai variklio užraktai. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už minėto straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad J. M. 2025 m. vasario 28 d., 19.26 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M., pripažinęs, kad bylai aktualiu laikotarpiu dėl jam ankstesniu Institucijos sprendimu paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo atimta teisė vairuoti, tačiau jis nepaisydamas šios teisės, sėdo už automobilio vairo. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktam J. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį taip pat įrodo ir paties J. M. įvykio metu pasirašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame šis jam gręsiančios administracinės atsakomybės neginčijo.
Kita vertus, J. M., kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nesutiko su Institucijos Nutarimo dalimi, kuria pastarajam buvo paskirta 6 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Pasak skundą padavusio J. M., jis vienintelis išlaiko šeimą, o jo darbas yra neatsiejamai susijęs su vairavimu, todėl ilgesniam laikui netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo. Be kita ko, jo sūnus turi (duomenys neskelbtini), šį tenka vežioti į įvairias gydymo įstaigas, taip pat kitais reikalais, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina.
Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).
Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato imperatyvą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam J. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ar sutrumpinti šios poveikio priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, skundžiamu I. N. J. M. paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati bei neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams.
Aptariant administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. skunde išdėstytas aplinkybes, neva sąlygojančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo jam būtinybę, o būtent J. M. darbo pobūdį, jo sūnaus (duomenys neskelbtini), taip pat tą faktą, kad ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis galimai neteks darbo, pripažintina, kad minėtos aplinkybės pastarajam buvo žinomos ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu – 2025 m. vasario 28 d., tačiau nuo teisei priešingo elgesio pastarojo nesustabdė. Bylos nagrinėjimo teisme metu J. M. nedetalizavo, kur jam teko vykti 2025 m. vasario 28 d., tačiau patvirtino, kad tą dieną žinojo, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nėra išnykusi ir iki šiol galiojanti bei visgi nusprendė surizikuoti ir sėsti už automobilio vairo. Be kita ko, J. M. nenurodė, kad 2025 m. vasario 28 d. įvykusi kelionė buvo sąlygota siurprizinės aplinkybės ir būtinybės staiga išvykti. Anaiptol, kaip nurodė pats J. M., jam teko vykti į darbą, kursus, taip pat nuvežti sūnų pas gydytoja. Svarbu ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. taip pat patvirtino, kad jo sutuoktinė nedirba, turi teisę vairuoti, kas be kita ko, suteikia galimybę užtikrinti neįgalaus sūnaus transportavimo poreikius (sūnui nustatyta (duomenys neskelbtini)), todėl akivaizdu, kad įvykio buvo visos galimybės automobilį vairuoti būtent jai, o ne pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam J. M.. Taigi, akivaizdu, kad pastarajam alternatyvūs vykimo į nustatytas vietas būdai yra ir buvo žinomi bei aktyviai naudojami, tačiau pastarasis vis tiek pasirinko vykti pats vairuodamas automobilį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. argumentų, susijusių su patiriamais neigiamais padariniais, kontekste pabrėžtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).
Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad J. M. padarytas administracinis nusižengimas išplaukia iš jo anksčiau 2024 m. lapkričio 23 d. padaryto administracinio nusižengimo. Tai reiškia, kad skundžiamu Institucijos Nutarimu J. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą dėl to, kad jis nesilaikė jam anksčiau Institucijos 2024 m. lapkričio 23 d. protokolu su administraciniu su nurodymu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo). Negalima nesutikti, kad šioje byloje aptariamo ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo metu nekilo jokie pavojingi padariniai – nebuvo padarytas eismo įvykis, nebuvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata ar sugadintas arba sunaikintas turtas. Kita vertus, Institucijos skundžiamu Nutarimu konstatuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas nepraėjus ir keturių mėnesių laikotarpiui nuo administracinio nusižengimo, dėl kurio J. M. buvo pirmą kartą pritaikyta pastarojo skunde ginčijama administracinio poveikio priemonė. Tai reiškia, kad pastarajam pirmą kartą paskirta 3 mėnesių trukmės aptariama poveikio priemonė nepasiekė jam keliamų tikslų ir nesustabdė J. M. nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Pabrėžtina ir tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl 2024 m. lapkričio 23 d. padaryto administracinio nusižengimo ir dėl jo paskirtos sankcijos, į Instituciją nesikreipė ir šioje byloje akcentuojamos administracinio poveikio priemonės neskundė – neapeliavo į tai, jog tuo metu taip pat egzistavusios ir šiame skunde nurodytos aplinkybės – sūnaus (duomenys neskelbtini), taip pat darbo pobūdis - yra nesuderinamos su paskirta poveikio priemone. Neigiamų padarinių aplinkybę, J. M. pateikė tik padaręs kartotinį administracinį nusižengimą, dėl kurio jam taikomos administracinio poveikio priemonės terminas buvo padidintas.
Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog iki šioje byloje aptariamų įvykių J. M. kelis kartus buvo baustas administracine tvarka – tiek už vairavimą, naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, tiek už leistiną greičio viršijimą. Nepaneigtina, jog pastarojo baustumas administracine tvarka nėra dažnas, tačiau J. M. paskutiniai padaryti administraciniai nusižengimai, o būtent – atliktas lenkimo manevras kertant ištisinę eismo juostą, taip pat transporto priemonės vairavimas, kai tokia teisė iš asmens yra atimta, parodo J. M. neatsakinga požiūrį tiek į galiojančias normas, tiek ir į dėl šių normų pažeidimų paskirtas sankcijas.
Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog minimalios administracinio poveikio priemonės netaikymas ar jos termino trumpinimas neskatintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laikytis įstatymų ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų. J. M. per paskutinį laikotarpį yra padaręs kelis šiurkščius administracinius nusižengimus, dėl kurių jam buvo paskirtos poveikio priemonės, kurių pastarasis nesilaikė, dėl to manytina, kad paskirta 6 mėnesių administracinio poveikio priemonė yra visiškai proporcinga tiek jo padarytam nusižengimui, tiek jo asmenybei, todėl trumpinti akcentuojamos administracinio poveikio priemonės termino teismas neturi pagrindo.
Apibendrinant anksčiau aptartą, darytina išvada, jog Institucijos Nutarimas, kuriuo J. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirtas 6 mėnesių trukmės specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, punktu, 4, 6 dalimis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2025 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6728-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.