Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Liucijai Vidžiūnienei, Sandrai Kel, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Olgai Malachovič, suinteresuotiems asmenims E. D., A. D., jų atstovui advokatui Jurijui Kovalenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys E. D., A. D., antstolis Rimantas Vižainiškis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

garažas (boksas), kurio plotas – 16,67 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 6670 Lt;

garažas (boksas), kurio plotas – 16,67 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 6670 Lt;

žemės sklypas, kurio plotas – 0,0730 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Aušra“, (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 197 000 Lt;

butas, kurio plotas – 73,31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje(duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 237 000 Lt;

transporto priemonė (priekaba) TPV Prokolice EU, 2004 m. reg. data, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); pagal VšĮ „Emprekis“ panašių charakteristikų tokio pobūdžio priemonių vertinimą rinkos vertė – 1250 Lt;

transporto priemonė SEAT Alhambra, 2001 m. reg. data, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); pagal VšĮ „Emprekis“ panašių transporto priemonių vertinimą rinkos vertė – 12 380 Lt.

Pareiškime nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 117 straipsnio 1 dalis), todėl skolininkui E. D. turėtų priklausyti 1/2 dalis pirmiau nurodyto bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pareiškėjo teigimu, muitinė, kaip skolininko E. D. kreditorius ir išieškotojas, atsižvelgdama į skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto sudėtį ir atskirų objektų vertę, prašo nustatyti skolininko dalį taip, kad skolininko E. D. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų abu garažai, abi transporto priemonės ir žemės sklypas, kurių bendra vertė – 223 970 Lt, o skolininko sutuoktinės A. D. dalis būtų butas, kurio vertė – 237 000 Lt. Pasak pareiškėjo, toks realiųjų dalių nustatymas geriausiai atitinka prašomas nustatyti realiąsias dalis, nes E. D. tenka 0,49 proc., o A. D. – 0,51 proc. bendro turto. Nustatyti identiškas turto dalis abiem sutuoktiniams neįmanoma, tačiau siūlomas turto paskirstymas būtų tinkamiausias, užtikrintų realų mokestinės nepriemokos išieškojimą, be to, skolininko šeimos interesus, nes būtiniausias turtas – butas – paliekamas sutuoktinei, iš šio turto nebūtų vykdomas išieškojimas.

Pareiškėjas, remdamasis tuo, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), prašo teismą nustatyti, kad skolininkui E. D. iš bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto priklauso: 16,67 kv.m garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 16,67 kv.m garažas (boksas) (unikalus Nr. 1098(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 0,0730 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „Aušra“, (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (priekaba) TPV Prokolice EU, 2004 m. reg. data, valstyb. Nr. EL530, VIN kodas (duomenys neskelbtini); transporto priemonė SEAT Alhambra, 2001 m. reg. data, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); skolininko sutuoktinei A. D. priklauso 73,31 kv. m ploto butas (unikalus Nr. 1099-6033-2012:0020) (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad siūlomas skolininko dalies nustatymo būdas geriausiai užtikrintų realią galimybę išieškoti skolą iš suinteresuoto asmens E. D., be to, nepažeistų suinteresuotų asmenų ir jų nepilnamečių vaikų interesų, nes turtas iš esmės paskirstomas lygiomis dalimis, vertingiausią ir šeimai reikalingiausią turtą – butą – paliekant skolininko sutuoktinei.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys E. D. ir A. D. prašė pareiškimą atmesti, nurodydami, kad jie nesutinka dalytis santuokoje įgyto turto, nes jis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti. Suinteresuotas asmuo E. D. papildomai nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai apskaičiavo jam mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtų vykdomųjų bylų Nr. 0128/06/02168 ir Nr. 0128/10/01748 duomenų matyti, kad antstolis vykdo Vilniaus teritorinės muitinės 2006-09-14 sprendimą Nr. 10000059692 dėl 12 510 Lt mokestinės nepriemokos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2010-07-01 sprendimą Nr. 10000154507 dėl 1155 Lt mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo į valstybės biudžetą iš skolininko E. D. (vykd. b. Nr. 0128/06/02168 ir Nr. 0128/10/01748 atitinkamai b. l. 1-2 ir b. l. 1).

Teismas pažymi, kad nurodyti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimai nėra panaikinti ar pakeisti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini galiojančiais ir vykdytinais, tai yra vykdomieji dokumentai (1964 m. CPK 587 straipsnio 4 punktas; 2003 m. CPK 587 straipsnio 9 punktas).

Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininku nurodytas E. D.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas iš skolininko E. D.. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines šio skolininko prievoles.

Teismas atmeta kaip visiškai teisiškai nepagrįstus suinteresuotų asmenų ir jų atstovo advokato argumentus, kad pareiškėjas Vilniaus teritorinė muitinė neturi teisinio pagrindo teikti pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnį, nes nėra suinteresuoto asmens E. D. kreditorius.

Vilniaus teritorinė muitinė yra biudžetinė Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios viena iš funkcijų – kontroliuoti muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimą, organizuoti ir vykdyti mokestinių nepriemokų išieškojimą bei permokų grąžinimą (Muitinės departamento direktoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. 1B-666 patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės nuostatų 1, 9.9 punktas; analogiškos funkcijos buvo įtvirtintos ir anksčiau galiojusiuose šios įstaigos nuostatuose). Taigi ši valstybės įstaiga, kuriai pavestas pirmiau nurodytų funkcijų vykdymas, neabejotinai turi teisę kreiptis CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka su pareiškimu dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tam, galėtų būti įvykdytas mokestinių nepriemokų išieškojimas iš konkretaus skolininko.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinėje byloje ir prie jos pridėtose vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio turto

Tam, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į skolininko turto, kuris yra bendra jo ir sutuoktinės nuosavybė, dalį, pareiškėjas prašo individualizuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis).

Bylos duomenimis, skolininkas E. D. 1994-08-27 yra sudaręs santuoką su A. D. (vykd. byla Nr. 0128/06/02168, b. l. 16; vykd. byla Nr. 0128/10/01748, b. l. 3). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmės yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Iš pateiktų viešųjų registrų duomenų matyti, kad santuokos metu sutuoktiniai yra įgiję nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b. l. 65-76). Šis turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis), nes bylos nagrinėjimo metu nepaneigta šio turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis nurodyta prezumpcija, byloje nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šie objektai:

1) garažas (boksas), kurio plotas – 16,67 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 6670 Lt;

2) garažas (boksas), kurio plotas – 16,67 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 6670 Lt;

3) žemės sklypas, kurio plotas – 0,0730 ha, unikalus Nr. 0101-0008-0199, esantis sodininkų bendrijoje „Aušra“, (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 197 000 Lt;

4) butas, kurio plotas – 73,31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė pagal 2013-01-01 masinį vertinimą – 237 000 Lt; šiam butui priklauso rūsys;

5) transporto priemonė (priekaba) TPV Prokolice EU, 2004 m. reg. data, valstyb. Nr. EL530, VIN kodas (duomenys neskelbtini); pagal VšĮ „Emprekis“ panašių charakteristikų tokio pobūdžio priemonių vertinimą rinkos vertė – 1250 Lt;

6) transporto priemonė SEAT Alhambra, 2001 m. reg. data, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); pagal VšĮ „Emprekis“ panašių transporto priemonių vertinimą rinkos vertė – 12 380 Lt (b. l. 65-80).

Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys – skolininkas ir jo sutuoktinė – bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai pasyvūs, nesiūlė jiems priimtino skolininko dalies bendrame turte nustatymo varianto, neteikė įrodymų kitokiai, negu nurodyta pareiškėjo, turto vertei pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims pasirūpinti atstovavimu (b. l. 89-90) ir jie proceso metu naudojosi advokato pagalba (b. l. 93). Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui įrodymų dėl jų bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės, todėl teismas remiasi pareiškėjo nurodyta šio turto verte, nustatyta remiantis VĮ Registrų centro (dėl nekilnojamojo turto) ir VšĮ „Emprekis“ (dėl transporto priemonių) duomenimis (b. l. 65-80). Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus suinteresuotų asmenų atstovo advokato argumentus, kad turto vertė turi būti nustatyta pagal 2006 m., kai buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, kainas. Suinteresuotų asmenų bendras turtas vertintinas pagal skolininko dalies šiame turte nustatymo metu esančią šio turto vertę. Pareiškėjo pateiktas suinteresuotų asmenų turto įvertinimas pagal VĮ Registrų centro 2013-01-01 duomenis pripažintinas tinkamu įrodymu šio turto vertei pagrįsti.

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis apie skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, šio turto bendra vertė – 460 970 Lt.

Prašydamas nustatyti skolininko E. D. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį, pareiškėjas remiasi sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcija, t. y. laiko, kad kiekvienam iš suinteresuotų asmenų priklauso 1/2 bendro turto dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys turi du nepilnamečius vaikus, savo iniciatyva nurodė pareiškėjams pateikti įrodymų, kurie pagrįstų jų atsikirtimus, jog pareiškėjo prašomas skirti skolininkui turtas būtinas jų šeimos poreikiams tenkinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (b. l. 93).

Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdyje, teismas pažymi, kad suprantami suinteresuotų asmenų argumentai, jog visas jų turimas turtas reikalingas šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau tokie argumentai negali būti pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą dėl skolininko E. D. dalies bendrame turte nustatymo tam, kad galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas (CPK 677 straipsnis). Ta aplinkybė, kad turtas naudojamas šeimos poreikiams, nėra pagrindas atleisti skolininką nuo prievolės kreditoriui vykdymo, kai skolininkas nuo 2006 m. nededa pastangų grąžinti skolą, siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į turtą. Pažymėtina tai, kad suinteresuoti asmenys nuo 2006 m. naudojasi advokato pagalba, todėl turėjo galimybes siekti sprendimo, kuriuo konstatuota mokestinė nepriemoka, peržiūrėjimo įstatymo nustatyta tvarka arba, įsiteisėjus šiam sprendimui, kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę dėl skolos mokėjimo išdėstymo, perskaičiavimo ar pan. Tačiau byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo E. D., padedamas advokato, būtų ėmęsi aktyvių veiksmų. Suinteresuotų asmenų atstovo advokato argumentai, kad ne skolininkas, bet Vilniaus teritorinė muitinė turėjo ieškoti problemos sprendimo būdų, yra visiškai nepagrįsti, nes išspręsti skolos, kuri nustatyta įsiteisėjusiu kompetentingos valstybės įstaigos sprendimu, sumokėjimo klausimą pirmiausia yra skolininko pareiga ir interesas.

Spręsdamas dėl suinteresuotų asmenų, kaip sutuoktinių, dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismas atsižvelgia į tai, kad dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymu iš esmės rūpinasi motina A. D., vykdydama individualią veiklą, be to, vaikai yra trylikos ir šešiolikos metų, jiems augant, poreikiai didėja. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui A. D. skirti didesnę bendro turto dalį, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir užtikrinimą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl sutuoktinių dalių bendrame turte, teismas sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui E. D. priklauso 2/5, o suinteresuotam asmeniui A. D. – 3/5 bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto dalys. Minėta, bendro turto vertė – 460 970 Lt, taigi E. D. priklauso 184 388 Lt vertės, o A. D. – 276 582 Lt vertės bendro turto. ˜

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skolininko turto dalį prašo nustatyti dalį taip, kad jam tektų konkretūs atskiri nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektai, nes, pareiškėjo nuomone, tik taip būtų galima realiai vykdyti išieškojimą.

Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką galimas toks skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo būdas. Laikomasi nuostatos, kad skolininko kreditorių prašymas, nustatant skolininko dalį bendrame turte priskirti skolininkui konkretų turtą, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-324-467/2011).

Pareiškėjas prašo skolininko dalį nustatyti taip, kad jam tektų abu garažai, automobilis, priekaba ir žemės sklypas, o jo sutuoktinei – trijų kambarių butas, kuriame gyvena šeima.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi tai, kad, nustatant skolininko dalį, būtina siekti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, be to, nepažeisti skolininko sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad suinteresuotų asmenų šeima, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, turi vieną automobilį; ši transporto priemonė reikalinga vaikų poreikiams tenkinti, be to, šį automobilį naudoja suinteresuotas asmuo A. D., vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą. Šiai veiklai suinteresuotam asmeniui A. D. būtina ir priekaba. Suinteresuoto asmens E. D. skolos išieškojimą nukreipus į šiuos objektus, nukentėtų tiek skolininko sutuoktinės, tiek nepilnamečių vaikų interesai. Teismo vertinimu, šis turtas, kaip būtinas šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti, turėtų tekti skolininko sutuoktinei. Taip pat pripažintina, kad priekabai saugoti būtinas garažas. Tuo tarpu dėl antro šeimos garažo teismas sprendžia, kad šis turtas skirtinas skolininkui ir į jį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Suprantamas suinteresuotų asmenų noras turėti garažą ir automobiliui, tačiau toks noras negali būti įgyvendintas pažeidžiant pareiškėjo, siekiančio išsiieškoti skolą, teises ir teisėtus interesus. Automobilis, priešingai negu priekaba, gali būti laikomas ne tik garaže, bet ir gyvenamojo namo kieme. Dėl to ta aplinkybė, kad vienas iš garažų bus paskirtas skolininkui, kaip jo dalis bendrame turte, nepažeis skolininko, jo šeimos interesų, atitiks skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Dėl žemės sklypo teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ir skolininkui, ir jo sutuoktinei priklauso po 1/2 šio sklypo dalį. Pažymėtina, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, civilinio proceso normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje nuosavybėje dalies. Varžytynių dalyku (pirkimo-pardavimo sutarties dalyku) gali būti ir turtinės teisės (CK 1.112 straipsnis, 6.306 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; Vilniaus apygardos teismo 2011-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1571-577/2011; kt.). Dėl pareiškėjo prašymo nustatyti skolininko dalį taip, kad visas butas tektų skolininko sutuoktinei, pažymėtina, jog tokiu atveju skolininkas neturėtų gyvenamosios patalpos dalies. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ir skolininkui turėtų priklausyti buto dalis.

Išanalizavęs byloje esančių duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės bendrą turtą visumą, teismas pažymi, kad tam, jog būtų galima realiai ir efektyviai nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, yra pagrindas teisiškai individualizuoti skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalį taip, kad skolininko dalį sudarytų: vienas garažas, 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis trijų kambarių buto. Atitinkamai skolininko sutuoktinės dalį sudarytų: kitas garažas, automobilis, priekaba, 1/2 dalis žemės sklypo, 2/3 dalys trijų kambarių buto. Taip nustačius skolininko dalį, jam tenka 183 380 Lt, o jo sutuoktinei – 277 590 Lt vertės bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Tai iš esmės visiškai atitinka pirmiau nustatytas sutuoktinių bendro turto dalis (skolininkui – 2/5 dalys (184 388 Lt vertės), o jo sutuoktinei – 3/5 dalys (276 582 Lt vertės). Nustačius dalis konkrečiuose turto objektuose, pinigine išraiška skolininkui tenka 1008 Lt mažesnės vertės turto (tenka 183 380 Lt vertės turto, turėtų tekti 184 388 Lt vertės turto). Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys gyvena kaip šeima, be to, įvertinęs itin nedidelį pinigine išraiška skirtumą tarp priklausančios ir realiai tenkančios turto dalies, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti suinteresuotam asmeniu E. D. iš suinteresuoto asmens A. D. 1008 Lt kompensaciją.

Teismo vertinimu, toks skolininko dalies nustatymo būdas šiuo konkrečiu atitinka tiek išieškotojo interesus, taip pat nepažeidžia skolininko, jo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų nuosavybe esantis butas yra trijų kambarių: 18-2 (14,20 kv. m), 18-3 (19,58 kv. m), 18-5 (10,24 kv. m), iš viso gyvenamojo ploto – 44,02 kv. m) (b. l. 102). Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys paaiškino, kad visi kambariai turi savo paskirtį: 18-2 yra miegamasis, 18-3 – visos šeimos, 18-5 vaikų kambarys. Tačiau šios suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės nėra pagrindas nenustatyti vieno iš sutuoktinių, kuris turi skolą kreditoriui, dalies bute ir neskirti jam naudotis jo dalį iš esmės atitinkančią gyvenamąją patalpą. Nustačius, kad skolininkui E. D. priklauso 1/3 buto dalis, jis turi teisę naudotis apie 14,53 kv. m gyvenamojo ploto, vadinasi, jam skirtinas naudotis 14,20 kv. m ploto kambarys, plane pažymėtas 18-2. Dėl kitų buto patalpų (virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus, tamsaus kambario) ir butui priklausančio rūsio (R-4, 5,67 kv.m) nustatytina, kad šiomis bendro naudojimo patalpomis sutuoktiniai naudosis bendrai. Nustačius, kad sutuoktiniams priklauso po 1/2 idealiąją žemės sklypo dalį, nustatytina, jog šiuo sklypu sutuoktiniai naudosis bendrai.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

Nagrinėjant bylą, patirta 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pareiškimą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo patenkinus iš dalies, nurodytas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei turėtų sumokėti pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) E. D. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas – po 22 Lt (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuoto asmens (skolininko) E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrame turte sudaro: 16,67 kv. m garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „Aušra“, (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrame turte priklauso: 16,67 kv. m garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „Aušra“, (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); priekaba TPV Prokolice EU (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); transporto priemonė SEAT Alhambra (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti 73,31 kv. m ploto buto su 5,67 kv. m rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: paskirti E. D. naudotis 14,20 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 18-2, A. D. paskirti naudotis 19,58 kv. m kambariu, plane pažymėtu 18-3, ir 10,24 kv. m kambariu, plane pažymėtu 18-5. Buto bendro naudojimo patalpas (18-1, 18-4, 18-6, 18-7, 18-8) ir šiam butui priklausantį rūsį R-4 paskirti naudotis bendrai.

Nustatyti, kad 0,0730 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu sodininkų bendrijoje „Aušra“, (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys E. D. ir A. D. naudojasi bendrai.

Priteisti iš pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės (juridinio asmens kodas 290733470) ir suinteresuoto asmens E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 22 (po dvidešimt du) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.