Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui T. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo priteisimo dukrai K. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad atsakovas, privalėjo sumokėti 90 Eur išlaikymo įsiskolinimą per 3 mėnesius lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Teigia, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą pradėjo mokėti ne balandžio mėnesį, o jau kovo mėnesį, kartu su periodine išmoka pervesdamas į ieškovės sąskaitą 260 Eur 2 mėnesius iš eilės, taip įvykdydamas prievolę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą tik iš dalies, nes iki šiol nėra sumokėjęs 30 Eur dukros išlaikymo įskolinimo, susidariusios iki taikos sutarties sudarymo. Taigi atsakovas nėra įvykdęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.1.4. punkto sąlygų.

5.2. Nurodė, kad atsakovas pagal taikos sutarties 1.1.2 punktą įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai K. J. periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo 2020 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėjo, kad 2020 metais Lietuvoje skelbtas vartotojų kainų indeksas (toliau – VKI) buvo 100,2, 2021 m. ir 2022 m. - 110,6. Darė išvadą, kad atsakovas 2021 m., atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu taikytiną VKI koeficientą - 110,6, privalėjo nuo 2021 m. vasario l d. mokėti po 254,38 Eur (230 Eur x 110,6 : l 00), todėl mano, kad 2021 m. vasario-gruodžio mėn. laikotarpiu atsakovas turėjo sumokėti iš viso 2 798,18 Eur, o sumokėjo 2 530 Eur, todėl nurodytu laikotarpiu susidarė 268,18 Eur skola dukros išlaikymui. Taip pat akcentavo, jog 2022 metais atsakovas privalėjo mokėti indeksuotas periodines išmokas dukrai, t. y. po 254,38 Eur, tačiau to jis nedarė, todėl mano, kad 2022 m. sausio-kovo mėn. nesumokėjo 73,14 Eur (254,38 Eur x 3 mėn. - 230 Eur x 3 mėn.), o balandžio mėnesį nesumokėjo 12,19 Eur (l15 x 110,6: 100- 115 Eur). Darė išvadą, kad atsakovas yra skolingas už dukros išlaikymą iš viso 383,51 Eur, įvertinus tai, kad nesumokėjo viso iki taikos sutarties sudarymo susidariusios išlaikymo įsiskolinimo (skola sudaro 30 Eur), ir tai, kad mokėjo neindeksuotas periodines išmokas (pritaikius indeksaciją susidarė 353,51 Eur skirtumas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtino šalių 2020 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 1.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros K. J. išlaikymui nuo 2020 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės skiriant po 230 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 27 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1513-1054/2022 ieškovo T. J. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir be kita ko nustatyta nepilnametės K. J. laikina gyvenamoji vieta su jos tėvu T. J. priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, dukros išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą T. J..

10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo išduoti vykdomąjį dokumentą, nes atsakovas nevykdo Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1.1.2 bei 1.1.4 punktų, t. y. neindeksuoja dukros išlaikymui priteistų periodinių išmokų bei iš dalies nepadengė iki taikos sutarties pasirašymo susidariusio įsiskolinimo. Kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, atsakovas neginčija nei prievolės padengti iki taikos sutarties susidariusį įsiskolinimą nei prievolės indeksuoti priteistą išlaidymo išmoką, tačiau teigia, jog ginčijamu laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.) vykdė savo įsipareigojimus didesne apimtimi, todėl ne tik, kad neliko skolingas ieškovei, tačiau yra sumokėjęs didesnę sumą nei privalėjo mokėti tiek įskaitant minėtą įsiskolinimą, tiek įskaitant privalomą indeksaciją.

11. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, kad išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja res judicata galią, turi būti vykdomas, priešingu atveju įvykdomas priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą, todėl pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties sąlygų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka teismo sprendimo vykdymo proceso metu.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, turi įvertinti kiek pagal galimybes įmanoma aktualesnius (naujesnius) duomenis. Tik įvertinus tokius (aktualius, naujus) duomenis, galima nustatyti, ar taikos sutartis yra tinkamai vykdoma (įvykdyta), ir atsižvelgiant į tai priimti sprendimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo. Vykdomojo rašto pagal nebeaktualius duomenis neišdavimas gali reikšti, kad nors skolininkas nebetinkamai vykdo sudarytą taikos sutartį, vykdomasis raštas jam būtų neišduotas ir tokiu būdu būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.

14. Kaip minėta, Plungės apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.1.2 punktu, atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui nuo 2020 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės skiriant po 230 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus tai, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1513-1054/2022 taikius laikinąsias apsaugos priemones bei priteisus iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti atsakovo įsipareigojimų vykdymą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.

15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatavo, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs, todėl vykdomąjį raštą atsisakė išduoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su periodinių išlaikymo išmokų indeksavimu, nors taikos sutartyje, dėl kurios buvo pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, buvo nurodyta, kad nustatyta išlaikymo suma turi būti indeksuojama. Vadinasi, nors ieškovė, kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, neakcentavo išlaikymo indeksavimo, pirmosios instancijos teismas šį aspektą turėjo įvertinti ex officio (pagal pareigas), atsižvelgiant tiek į tai, kad indeksavimas buvo įtvirtintas vykdytiname dokumente, tiek į tai, kad buvo sprendžiamas klausimas susijęs su viešuoju interesu – išlaikymu vaikui.

16. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (Aprašo 5 punktas); po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (Aprašo 6 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

17. Lietuvos statistikos departamento paskelbti vartotojų kainų indeksai periodinėms išmokoms indeksuoti yra tokie: 2019 m. – 102,7, 2020 m. – 100,2, 2021 m. – 110,6. Vadinasi, atsakovas pagal patvirtintą taikos sutartį ir vadovaujantis aprašo nuostatomis už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 2 834,52 Eur (230 Eur x 12 mėn. x 102,7 / 100) (236,21 Eur per mėnesį), nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – 2 760 Eur (230 x 12) (230 Eur per mėnesį), nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. – 635,95 Eur (230 x 2,5 mėn. x 110,6 / 100) (254,38 Eur per mėn.). Be to, atsakovas iki 2020 m. birželio 27 d. ieškovei turėjo padengti susidariusią 90 Eur įsiskolinimo dalį. Darytina išvada, kad atsakovas ieškovei nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. pagal teismo patvirtintą taikos sutartį turėjo sumokėti 6 320,47 Eur (2 834,52 + 2 760 + 635,95 + 90).

18. Iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovei šias periodines išmokas: 2020 m. vasario mėnesį – 200 Eur, 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais – po 260 Eur, 2020 m. gegužės – 2022 balandžio mėnesiais – po 230 Eur, 2022 m. gegužės mėnesį – 115 Eur. Iš viso atsakovas, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio sumokėjo ieškovei 6 355 Eur. Pažymėtina, jog duomenys dėl atsakovo ieškovei atliktų pavedimų buvo pateikti jau pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė atskiruoju skundu šių sumų neginčijo, todėl laikytina, kad nurodyta atsakovo sumokėta suma yra pagrįsta. Atsižvelgiant į šios nutarties 17-18 punktuose nurodytus argumentus, sutiktina su atsakovo dėstomais argumentais, jog atsakovas iš esmės tinkamai įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

19. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas iš esmės yra įvykdęs savo įsipareigojimus pagal Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintą šalių 2020 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį, todėl laikytina jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą ieškovei.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. spalio 19 d. išankstinę sąskaitą bei banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, kurie patvirtina, jog atsakovas sumokėjo advokatui 242 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad atskirasis skundas atmestas konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų bei atsakovui iš ieškovės priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

23. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti T. J. iš A. M. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.