- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-669-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Gabioner Sweden“
- Ieškovas
- V. A., S. G.
- Kategorijos
- 3.1.10.2Procesinių terminų skaičiavimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Gabioner Sweden“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5-215/2019 pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5-215/2019 pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškovių ieškinys buvo tenkintas iš dalies.
2. 2019 m. liepos 31 d. teisme buvo gautas atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimas dėl 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė: 1) atnaujinti sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą ir atsakovės pareiškimą priimti; 2) panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; 3) įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, uždarąją akcinę bendrovę „Vytl“; 3) priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovės vertinimu, egzistuoja aplinkybės, turinčios įtakos priimto už akių sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, į kai kuriuos iš viso neatsižvelgė, neanalizavo reikšmingų faktinių aplinkybių).
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad teismas neatliko savo pareigos tinkamai informuoti atsakovę apie priimtą sprendimą už akių, nes: 1) sprendimą už akių teismas atsakovei įteikė jį išsiųsdamas elektroniniu paštu, taip pažeisdamas Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka; 2) atsakovei sprendimas už akių elektroniniu paštu buvo išsiųstas beveik po dviejų mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimas už akių jai buvo įteiktas 2019 m. liepos 10 d., todėl ji neturėjo galimybės pateikti teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Atsakovė akcentavo, kad gavusi elektroniniu paštu sprendimą už akių, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. surado atstovą Lietuvoje, su kuriuo 2019 m. liepos 19 d. sudarė atstovavimo sutartį, ir pateikė šį pareiškimą per maksimaliai trumpiausią terminą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė pažymėjo, kad terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra teikiamas nesuėjus 3 mėnesių naikinamajam terminui, todėl prašė terminą atnaujinti ir priimti šį atsakovės pareiškimą kaip pateiktą laiku.
6. Ieškovės, atsiliepdamos į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, jog teismas sprendimą už akių su vertimu į švedų kalbą išsiuntė atsakovei, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės aktais – per centrinę tos šalies instituciją 2019 m. gegužės 31 d. lydraščiu; dokumentus centrinė institucija gavo 2019 m. birželio 7 d., tad konstatuotina, kad teismo sprendimas atsakovei buvo išsiųstas tinkamai. Ieškovės akcentavo, jog tai, kad teismas 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu pakartojo išsiuntimą, nėra pažeidimas, tai byloja apie tai, kad teismas elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, norėdamas būti garantuotas, kad atsakovė sužinojo apie tokį sprendimą. Ieškovės prašė: 1) atmesti atsakovės prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą; 2) atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti visiškai; 3) atsisakyti įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Vytl“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nutarta: 1) atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti dėl 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovių V. A. ir S. G. naudai po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad atsakovei ieškinys, išverstas į švedų kalbą, su visais priedais, 2016-12-01 lydraščiu Nr. S9-17187 buvo išsiųsti į Švediją specialiai tam numatyta tvarka per centrinę instanciją. Šie dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniškai „Gabioner Sweden“, AB, vadovams 2017-02-02, todėl nuo šios dienos atsakovei buvo žinoma apie pradėtą procesą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo šaukimas atvykti į 2017-05-18 teismo posėdį taip pat buvo įteiktas atsakovės vadovams 2017-03-13. Siųsti vėlesni dokumentai atsakovei taip pat buvo įteikti 2017-05-05. Vėlesnės teismo nutartys ir šaukimai į teismo posėdį atsakovei buvo įteikti 2017-07-14, dar vėlesni dokumentai atsakovei buvo įteikti 2017-11-17. Teismas pažymėjo – kadangi atsakovė buvo pasyvi ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nepaskyrė įgalioto atstovo Lietuvoje dalyvauti nagrinėjant šią bylą, vadovaujantis CPK 805 straipsnio 2 dalimi, visi procesiniai dokumentai, skirti atsakovei, buvo paliekami byloje ir laikyti įteiktais. Šios pasekmės atsakovei buvo išaiškintos, įteikiant pirminius dokumentus ir jos atsakovei buvo žinomos. Teismas nurodė, jog priimtas 2019-05-16 sprendimas už akių atsakovei buvo išsiųstas su vertimu į švedų kalbą 2019-05-31 lydraščiu Nr. S3-5398 per šalies centrinę instanciją. Ši institucija priėmė iš Lietuvos siųstus teismo procesinius dokumentus atsakovei 2019-06-07. Apie jų įteikimą byloje duomenų nebuvo, todėl 2019-07-10 teismas, siekdamas informuoti atsakovę, kad procesas šioje byloje yra užbaigtas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais bei savitarpio pagarbos principu, sprendimą už akių išsiuntė ir elektroniniu paštu. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė atsakovės tvirtinimą, kad toks sprendimo už akių įteikimas yra netinkamas, nes jokiu būdu nepažeidžia jos jokių teisių ar pareigų. Teismas laikė, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, ji gavo visus dokumentus, tačiau atsiliepimo nepateikė ir tolesnėje proceso eigoje buvo pasyvi, ką ir pati atsakovė pripažino.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti paduodamas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Kadangi sprendimas už akių buvo priimtas 2019-05-16, tai pareiškimas dėl jo peržiūrėjimo turėjo būti pateiktas 2019-06-03, tačiau atsakovė šį terminą nori skaičiuoti nuo šio sprendimo gavimo elektroniniu paštu dienos (2019-07-10), t. y. praėjus 37 dienoms, todėl teismas laikė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų terminą ne dėl svarbių priežasčių, nors 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas. Teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta jokių kitų svarbių priežasčių, leidžiančių teismui spręsti dėl termino praleidimo pagrįstumo (išskyrus tariamą netinkamą atsakovės informavimą), todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovei pratęsti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, atsakovė (apeliantė) „Gabioner Sweden“, AB, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2019 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovė neneigė ir šiuo metu neneigia, kad ieškovių ieškinys su priedais jai buvo įteikti, tačiau atsakovė tik susipažinusi su sprendimu už akių sužinojo, kad 2019 m. balandžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovių atstovas pateikė prašymą dėl ieškinio kitos atsakovės, aktyviai dalyvavusios nagrinėjant civilinę bylą, UAB „Vytl“ (žuvusiųjų darbuotojų darbdavės, komandiravusios žuvusiuosius į Švediją) atžvilgiu atsiėmimo, kurį teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino ir ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Atsakovė apie nurodytą ir itin reikšmingą procesinį veiksmą, lėmusį, kad byloje vienintele atsakove lieka „Gabioner Sweden“, AB, informuota nebuvo, o tai žinodama į procesą būtų nedelsiant įsitraukusi. Be to, Švedijos policijos pareigūnai rekomendavo atsakovei nedalyvauti jokiose tolesnėse diskusijose ir neatlikti jokių veiksmų dėl piniginių kompensacijų mokėjimo, kadangi baudžiamoji byla Švedijoje nutraukta ir atsakovės kaltės dėl gaisro nenustatyta (atsakovė neturėjo jokių žinių apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir proceso ypatumus, kol nesikreipė į teisės patarėjus Lietuvoje). Taigi atsakovė pagrįstai manė, jog pakanka to fakto, kad civilinėje byloje Lietuvoje atsakove dalyvavo UAB „Vytl“, kuri buvo tiesioginė žuvusiųjų darbuotojų darbdavė ir atsakinga už jų saugumą, be to, atsakovė žinojo, kad tyrimas baudžiamojoje byloje jos atžvilgiu Švedijoje užbaigtas nesant jos kaltės, todėl buvo įsitikinusi, kad į procesą Lietuvoje ji buvo įtraukta vien tik formaliai ir jokių aktyvių procesinių veiksmų jai atlikti nereikia. Atsakovės vertinimu, teismas neatliko savo pareigos tinkamai informuoti apie byloje atliktą reikšmingą procesinį veiksmą – atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovių prašymas dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Vytl“ atžvilgiu, kas turėjo esminės įtakos atsakovės procesinei padėčiai. Atsakovės vertinimu, jos neinformavimas apie 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, turinčios jai esminę reikšmę procese, priėmimą, sprendimo už akių įteikimas tik el. paštu, praėjus net 25 dienoms po sprendimo už akių priėmimo, tokiu būdu pažeidžiant CPK ir Europos Sąjungos teisės akto nuostatas, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka, ir nepagrįstas delsimas, leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių atsakovei galimai taikytas kaip sankcija, o paties sprendimo už akių nepagrįstumas ir neteisėtumas, apie ką atsakovė nurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, akivaizdžiai prieštarauja teisingam bylos išnagrinėjimo principui.
10.2. Atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą. Atsakovė, tik elektroniniu paštu 2019 m. liepos 10 d. gavusi teismo priimtą sprendimą už akių, operatyviai surado atstovus Lietuvoje bei, nepraleisdama 20 dienų termino nuo sprendimo už akių gavimo, pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nėra aišku, kodėl teismas, praėjus net 25 dienoms nuo sprendimo už akių priėmimo, atsakovei išsiuntė sprendimą už akių elektroniniu paštu. Taip pat nėra aišku, kokios aplinkybės teismui, žinančiam CPK numatytą trumpą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, skaičiuotiną nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, trukdė išsiųsti sprendimą už akių elektroniniu paštu jo priėmimo dieną arba sprendimo už akių vertimo gavimo dieną. Atsakovės vertinimu, teismas suabejojo sprendimo už akių įteikimo faktu atsakovei, nes negavo Švedijos institucijos patvirtinimo, todėl nurodytą sprendimą išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu daug vėliau negu pastarasis buvo priimtas. Tokios aplinkybės rodo akivaizdžią teismo abejonę tinkamu sprendimo už akių įteikimu atsakovei, todėl atitinkamai nurodyta aplinkybė apeliacinės instancijos teismo privalo būti įvertinta ir ištaisyta. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas sprendimo už akių įteikimo aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada, jog yra pagrindas atnaujinti atsakovės praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
10.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės apsiribojo formaliu procesinių dokumentų įteikimo terminų skaičiavimu, nevertinęs atsakovės pateiktų argumentų. Teismas neatliko jokio atsakovės pateiktų argumentų teisinio vertinimo, pateikė tik bendrą nuorodą į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, iš kurių nėra aišku, dėl kokių priežasčių bei kuo remiantis teismas laikė atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus argumentus nepagrįstais bei neva nepateisinančiais atsakovės elgesio procese.
10.4. Neatnaujinus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kils grėsmė įgyvendinti neteisėtą ir nepagrįstą teismo procesinį sprendimą, kadangi šiuo atveju buvo neįvertinti itin svarbūs bylos aspektai, būtini teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra nėra laikoma baigta, todėl ieškovėms negali būti išduodami atitinkami dokumentai (sertifikatai) sprendimo už akių pripažinimo ir vykdymo procedūroms pradėti.
Atsiliepimas
11. Ieškovės atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos atnaujinimo, nenurodydama visiškai jokių įrodymų; atsakovės pareiškimas savo turiniu prilygsta apeliaciniam skundui; atsakovė jokių naujų įrodymų nepateikė ir atskirajame skunde. Pažymėjo, jog visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir laiku, laikantis įstatymų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovių ieškinys (taip pat jo vertimas į švedų kalbą su visais priedais) atsakovei buvo išsiųstas 2016 m. gruodžio 1 d., siųsti dokumentai įteikti 2017 m. vasario 2 d. Nagrinėjant bylą, atsakovei buvo siunčiami ir kiti procesiniai dokumentai, kurie buvo tinkamai įteikti. 2019 m. balandžio 16 d. bylą nagrinėjantis teismas priėmė nutartį, kuria (be kitų klausimų) tenkino ieškovių prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Vytl“ atžvilgiu; pagal civilinės bylos duomenis – ši nutartis atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, buvo išsiųsta 2019 m. balandžio 24 d. 2019 m. gegužės 16 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovių ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir ieškovėms iš atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, buvo priteista 24 134,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 5 926 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių su vertimu į švedų kalbą atsakovei buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 31 d. per centrinę tos šalies instituciją, kuri priėmė atsakovei siųstus teismo procesinius dokumentus 2019 m. birželio 7 d. Duomenų apie tai, kada ir ar šie procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei, byloje nėra. Pakartotinai minėti procesiniai dokumentai atsakovei teismo buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2019 m. liepos 10 d.
Dėl ginčo esmės
14. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
15. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
16. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
17. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
19. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), šalies galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme 2019 m. gegužės 16 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovių ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir ieškovėms iš atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, ieškovėms priteista 24 134,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 5 926 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. liepos 31 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame (be kitų pareikštų prašymų) prašė teismo atnaujinti sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą ir atsakovės pareiškimą priimti. Atsakovė nurodė, jog sprendimą už akių gavo tik 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu ir nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų. Atsakovė pareiškime išdėstė prašymo atnaujinti praleistą terminą motyvus, kartu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas už akių jai buvo siųstas 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu.
21. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad sprendimas už akių su vertimu į švedų kalbą atsakovei buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 31 d. per centrinę tos šalies instituciją, kuri priėmė atsakovei siųstus teismo procesinius dokumentus 2019 m. birželio 7 d. Duomenų apie tai, kada centrinės institucijos šie procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei, ar atsakovei jie iš viso buvo įteikti, byloje nėra. Pakartotinai minėti procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2019 m. liepos 10 d., ką patvirtina ir pati atsakovė.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė nagrinėjamu atveju neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo už akių priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes, kaip patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, iki 2019 m. liepos 10 d. ne tik nebuvo susipažinusi su šio sprendimo turiniu, bet iš viso nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą, ir tai pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Taip pat pažymėtina, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių naikinamasis terminas šiuo atveju nėra suėjęs.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su sprendimo už akių įteikimu atsakovei, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai neįvertino aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir ar nebuvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuota apie priimtą procesinį sprendimą jos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, yra akcentuojamas faktiškas (realus) informavimas apie teismo procesą, kaip būtina CPK 287 straipsnio 1 dalies taikymo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
24. Be to, kaip minėta, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
25. CPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti (CPK 287 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atitinka nurodytus įstatymo reikalavimus. Atsakovė pareiškime nurodė ne tik priežastis, dėl kurių buvo praleistas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminas, paaiškintos atsakovės pasyvumo byloje priežastys, bet ir išdėstė motyvus, dėl kurių, atsakovės vertinimu, teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. nurodė aplinkybes bei pateikė argumentus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo terminas atnaujintinas ir atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ).
30. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese šiuo atveju išsprendė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo terminas atnaujintinas ir atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtinas. Tad šiuo atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas šiuo atveju dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą ir priimti atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.