- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- A2.2.-1085-367/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00939-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pažeidėjas
- R. I.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotam atstovui – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. I. nuo 2016-01-29 dirbdamas UAB „E“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas, (juridinių asmenų registre įregistruota 2004-04-02) vadovu nesilaikė LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM), kaip kreditoriaus, teises, t.y. nesumokėjo valstybei 13.253,99 Eur mokesčių.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktame nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 Bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2014 gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 840.344,94 Eur, o visa turtinė vertė – 828.000,00 Eur. P. B. pateiktą preliminarų balansą už 2016 metų antrąjį ketvirtį, Bendrovė taip pat atitinka nemokios įmonės kriterijus, kadangi Bendrovės turtas iš viso sudaro 477.836,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 498.714,00 Eur. Dėl to, Bendrovės įsipareigojimai tiek 2014-12-31, tiek laikotarpiu už 2016 metų antrąjį ketvirtį viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka (įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto, todėl Bendrovė yra nemoki. Duomenų, kad Bendrovės vadovas R. I. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016 m. vasario 26 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-1824 nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 29 d. atliko UAB „E“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš Bendrovės atsiskaitymų žiniarasčio matyti, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2016-01-31 buvo atlikta 30.000,00 Eur užskaita su T. T. energetika. Iš avanso apyskaitos matyti, kad 2016-01-29 atsiskaityta 37,15 Eur suma su AB Lietuvos draudimas; 2016-02-08 atsiskaityta 49,03 Eur suma AB Lietuvos draudimas; 2016-02-11 atsiskaityta 12,16 Eur suma VĮ Registrų centras.
Tokiais veiksmais UAB „E“ vadovas R. I. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Apklaustas teismo posėdžio metu R. I. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau parodė, kad pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, o ne su VMI prie LR F. T. paaiškino, kad pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, siekdamas išvengti įmonės bankroto iškėlimo, tikėjosi, jog tai laikini nesklandumai, o vienintelis kelias juos įveikti – atsiskaityti su esamais kreditoriais. Nurodė, kad anksčiau kilusias problemas dėl atsiskaitymų su VMI prie LR FM išspręsdavo sudarydami atsiskaitymų grafiką. Duomenų, kad R. I. kreipėsi dėl galimo atsiskaitymo grafiko nėra.
Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotas atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtas pažeidimas padaromas tik tyčia.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. nesutiko su padarytu pažeidimu, teigdamas, kad jis, kaip įmonės vadovas, pagal susidariusią bendrovės finansinę padėtį, pirmiausia atsiskaitė su esamais kreditoriaus, siekdamas išvengti bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovautos įmonės galimas bankrotas ir jo, kaip vadovo, elgesys šiuo klausimu, o sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ straipsnyje, nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.
R. I. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, UAB „E“ mokesčių apskaitos kortelėmis, UAB „E“ mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istoriniais duomenimis, avanso apyskaitų išrašais, operatyvaus patikrinimo pažyma, detalių atsiskaitymų žiniarasčiu. Iš šių teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų dokumentų matyti, jog R. I. savo veiksmais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI prie LR FM, o ne su VMI prie LR FM, ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie LR FM teises. Be to, ir pats R. I., nors ir nesutikdamas su padarytu pažeidimu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ne tik nesumokėjo mokesčių VMI prie LR FM, bet ir pripažino atsiskaitęs su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse už VMI prie LR FM. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu, kai šie atsiskaitymai vyko, R. I. vadovaujama UAB „E“ buvo skolinga VMI prie LR FM, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), tačiau mano, kad už tokius veiksmus jo atžvelgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta, nes jis taip elgėsi siekdamas išgelbėti UAB „E“ nuo galimo bankroto. Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Aukščiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie pažeidėjo veiksmai, kuomet jis būdamas skolingas VMI prie LR FM atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2015 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-199-107/2015, 2014 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-472-185/2014).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerija 2016 m. vasario 26 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-1824 nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 29 d. atliko UAB „E“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą, kurio metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, atskaitingi asmenys, finansinė atskaitomybė, debitoriai, kreditoriai ir nustatyta, kad UAB „E“, kodas biuras“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2004 m. balandžio 2 d., nuo 2016 m. sausio 29 d. UAB „E“ vadovo pareigose dirba R. I. (gim.).
Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš Bendrovės atsiskaitymų žiniarasčio matyti, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 2016-01-31 buvo atlikta 30.000,00 Eur užskaita su T. T. energetika. Iš avanso apyskaitos matyti, kad 2016-01-29 atsiskaityta 37,15 Eur suma su AB Lietuvos draudimas; 2016-02-08 atsiskaityta 49,03 Eur suma AB Lietuvos draudimas; 2016-02-11 atsiskaityta 12,16 Eur suma VĮ Registrų centras. Tokiais veiksmais UAB „E“ vadovas R. I. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tvarką ir šiais veiksmais R. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. R. I. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. I., kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į įgalioto atstovo nurodytas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta R. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į faktą, jog UAB „E“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2016 m. sausio 29 d., jam skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
R. I. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.–1085–367/2016. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.