Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1214-777/2014

2014 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jolanta Gailevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams M. B., J. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių pagal 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė su atsakovais rašytinės sutarties nesudarė, todėl negali skaičiuoti delspinigių už laiku neapmokėtas sąskaitas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Abiejų ginčo šalių valia – tiekti ir gauti vandenį realizuota konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinta, vadovaujantis Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 5 d., Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 2, 3 p.). Atsakovas naudojosi ieškovės teikiamomis šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti sutartį su ieškove. Nesant rašytinės sutarties su šalto vandens tiekėja – ieškove – dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šalto vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Ieškovė suteikė atsakovui vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, dėl to ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo sumokėti už teiktas paslaugas, o už šias paslaugas laiku nesumokėjus, reikalauti mokėti delspinigius.

1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius (įstatymo 1 str.). Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-19).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės – tai savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių. Nurodyto įstatymo 6 straipsnio 30 punktas nurodo, kad viena savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d.).

Apeliantė yra privatus juridinis asmuo, kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus ir teikti viešąsias paslaugas. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra kontroliuojama trijų akcininkų – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybių, kurioms priklauso 100 proc. AB „Klaipėdos vanduo“ akcijų. Savivaldybės, būdamos bendrovės akcininkėmis, yra šio privataus juridinio asmens dalyvės, kontroliuojančios šį asmenį, tačiau jos nėra šios bendrovės turto savininkės, nes pagal CK 2.45 straipsnio nuostatas juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-123/2005. Savivaldybių tarybos turi teisę dalyvauti ir dalyvauja valdant privatų juridinį asmenį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė nėra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti komunalines paslaugas, ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių pagal 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ priteisimo.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės delspinigių, ir tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį – priteisti solidariai iš atsakovų M. B., J. B. ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ 51,20 Lt delspinigių, taip pat padidinti teismo sprendimu už akių priteistą žyminio mokesčio sumą iki 72 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412-123/2014; 2014-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-406-479/2014, 2014-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-575-460/2014).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš kiekvieno iš atsakovų ieškovei priteistina po 36 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo už akių dalį pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ solidariai iš atsakovų M. B. ir J. B. 51,20 Lt delspinigių ir padidinti teismo sprendimu už akių priteistą žyminio mokesčio sumą iki 72 Lt (po 36 Lt iš kiekvieno iš atsakovų).

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš kiekvieno iš atsakovų M. B. ir J. B. po 36 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.