- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-7663-1190/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00524-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo tikslu, - į 0,06 ha žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad R. J. sklypą jai pardavė 2000 m. gruodžio 5 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu pareiškėja pirko ir šalia esantį sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė R. J. sutuoktinei V. J.. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, galimai dėl VĮ ,,Registrų centras“ darbuotojo kaltės, sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liko neįregistruotas pareiškėjos vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad įregistravo tik vieną iš dviejų pirktų sklypų per klaidą. Sužinojusi apie klaidą, bandė su suinteresuotu asmeniu sudaryti naują sutartį, tačiau su juo susitarti nepavyko. Apie susidariusią situaciją sužinojo, kai suinteresuotas asmuo informavo apie gaunamus pranešimus dėl žemės mokesčių. Suinteresuotas asmuo ilgai nesakė apie tai, pareiškėja pati turi kelis sklypus, nepastebėjo, kad už šį sklypą žemės mokesčio nemoka. Suinteresuotas asmuo ją informavo prieš mažiau nei metus. Sklypas dirbamas, nuo 2000 m. sodina burokus, bulves. Suinteresuotas asmuo Sklypu nesinaudoja, nebuvo net atvykęs pasižiūrėti. Abu sklypai neaptverti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Nurodė, kad suinteresuoto asmens R. J. santuokos nutraukimo byloje galbūt buvo neatkreiptas dėmesys, be to, tuo metu Sklypas buvo įregistruotas suinteresuoto asmens vardu. Dėl sąlygos, kad daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, nurodė, kad vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, turėtų būti ištaisyta dviguba klaida: VĮ ,,Registrų centras“ pareiškėjai pateikus dvi sutartis, įregistravo tik vieną; santuokos nutraukimo pasekmių sutartis teismo patvirtinta neatkreipus dėmesio. VĮ ,,Registrų centras“ atsisako registruoti sutartį, suinteresuotas asmuo naują pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti nesutinka. Dėl termino pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo pareiškėja nesikreipė, kadangi pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą – kreiptis dėl įgyjamosios senaties. Pareiškėja nuo 2000 m. faktiškai valdo, dirba sklypą, įsiskolinimų už žemės sklypą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas) pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2000 m. gruodžio 5 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutartyje įrašyta pastaba ,,ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turi būti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kėdainių rajono gyventojų aptarnavimo biure. Neregistruota negalioja.“ Nekilnojamojo registro duomenimis, 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1993 m. kovo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruotas R. J. vardu, registruoti juridiniai faktai: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nusprendė nutraukti suinteresuoto asmens R. J. ir V. J. santuoką ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.2 punkte numatyta, kad R. J. atitenka be kita ko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), SB ,, (duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0600 ha.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio (pareiškimo) pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio (pareiškimo) pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio (pareiškimo) dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Pareiškėja reiškia reikalavimą nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, todėl teismas pasisako reikalavimo ribose.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Teismas sutinka, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į Sklypą, t. y. nėra Sklypo savininkė. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad po Sutarties sudarymo Sklypą valdė pareiškėja: žemę dirbo, sodino burokus, bulves. Pareiškėja visą valdymo laikotarpį Sklypą valdė atvirai, teisėtai, nesislėpdama ir kaip savą, t. y. Sklypu naudojosi, jį prižiūrėjo, Sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Sklypas tvarkingas, prižiūrimas, sodų bendrijai už Sklypą įsiskolinimų nėra. Pareiškėja visą laikotarpį Sklypą valdė nepertraukiamai, t. y. joks kitas asmuo nebuvo užvaldęs Sklypo. Žemės sklypo valdymas tęsiasi ženkliai daugiau nei dešimt metų, t. y. nuo 2000 m. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Sklypas, į kurį pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, buvo ir iki šiol yra įregistruotas kitos asmens vardu, t. y. suinteresuoto asmens R. J. vardu.
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka ir neginčija jame nurodytų aplinkybių, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą, kadangi CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota imperatyvi įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas. Bendrųjų teisės principų taikymas tam prielaidų taip pat nesukuria (CK 1.5 straipsnis). Be to, kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė. Šiuo atveju yra siekiama perimti būtent nuosavybės teisę iš suinteresuoto asmens R. J., kuris Sklypą įgijo 1993 m. kovo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtos aplinkybės šioje civilinėje byloje nėra ginčijamos, taip pat nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų minėtų duomenų teisėtumą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą bei nustačius, kad nėra visų būtinų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygų, pareiškėjos pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos R. A. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.