- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1428-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24058-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- J. O.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-363-1094/2024 pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 19 395,42 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-363-1094/2024 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 19 395,42 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 395,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 509,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-784-392/2024 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą ir sumažino ieškovei iš atsakovės priteistą sumą iki 13 145,42 Eur, bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 271,70 Eur ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 088,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
4. Ieškovė ir atsakovė 2024 m. gegužės 9 d. pateikė teismui 2024 m. gegužės 7 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad taikos sutartis teikiama ir ją patvirtinti prašoma pagal CK 6.983-6.986 straipsnių ir CPK XXXIX skyriaus nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi netvirtino ieškovės J. O. ir atsakovės D. S. sudarytos taikos sutarties.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį, jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
7. Nagrinėjamoje byloje teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-363-1094/2024, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, priimant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-392/2024. Taikos sutartis pateikta tvirtinti jau po teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo ir pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl to teismas konstatavo, kad prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo netenkintinas (CPK 140 straipsnio 4 dalis).
8. Taikos sutarties 17 punkte šalys aptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, jei teismas atsisakytų tvirtinti taikos sutartį, nurodant, kad atsakovė įsipareigoja, be kita ko, atlyginti ieškovei 400 Eur advokato išlaidų, kurias ieškovė patyrė, vykdant derybas dėl taikos sutarties sąlygų derinimo ir jos pasirašymo. Kadangi teismui nėra pateikti ieškovės išlaidas pagrindžiantys įrodymai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė D. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį arba perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo nutarties argumentai prieštarauja CPK 42 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei jas aiškinančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi. Tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ją išnagrinėjus ir jau vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį ir tai patvirtina gramatinis CPK 140 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kuriame taip pat aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtintas šalių teisės sudaryti taikos sutartį bet kurioje civilinio proceso stadijoje absoliutumas, kiek tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams arba viešajam interesui.
9.2. Pagal kasacinio teismo praktiką tiek civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, tiek ir vykdymas yra civilinio proceso stadijos. Nors šiuo metu teismo skundžiamas sprendimas ta apimtimi, kiek jis nepakeistas apeliacinės instancijos teismo, yra įsiteisėjęs, tačiau jo vykdymas dar nėra perduotas teisės aktų tvarka paskirtam antstoliui. Dėl to civilinė byla yra vienoje iš civilinio proceso stadijų. Tai reiškia, kad šiuo metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovė nėra praradusios CPK 140 straipsnio 3 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės sudaryti taikos sutartį. Dėl to šia teise šalys pagrįstai ir pasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismo nutartimi iš esmės yra paneigiama CPK 595 straipsnyje nustatyta teisė civilinio proceso šalims susitarti dėl taikos sutarties sudarymo sprendimo vykdymo stadijos metu. Teismo išvada, kad priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo faktas užkerta kelią civilinės bylos šalims sudaryti taiką, yra teisiškai nepagrįsta. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, leidžiančių atsisakyti patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas nenustatė nė vieno iš šių pagrindų.
9.4. Teismo nutartis užkerta galimybę ieškovei ir atsakovei nebesukurti prielaidų ginčams tarp šalių ateityje. Taikos sutarties 7 straipsnyje yra numatyta, kad šalys pareiškia ir patvirtina, jog, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai patvirtinti šią taikos sutartį, visi šalių tarpusavio nesutarimai, susiję su ginču, bus visiškai ir galutinai išspręsti, šalys jokių kitų, šioje taikos sutartyje neaptartų nuostolių nėra patyrę, neturi daugiau jokių reikalavimų viena kitos atžvilgiu. Taikos sutartimi šalys ne tik išsprendžia tarpusavio prievolių turinio klausimą, kiek tai susiję su skolos atlyginimu, bet kartu ir klausimus, susijusius su ieškovės ir atsakovės jungtinės veiklos metu sudarytais sandoriais ir jų pagrindu įgyta nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą.
9.5. Teismas pažeidė sutarties uždarumo principą, nurodydamas, kad šalys nėra pateikusios taikos sutarties 5 straipsnyje nurodytų 400,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti įrodymų. Civilinės bylos nagrinėjimo metu sudaryta taikos sutartis taip pat yra sutartis, todėl šalims tokioje sutartyje nėra draudžiama susitarti dėl tarpusavio priešpriešinių prievolių turinio ir jų vykdymo apimties, kiek tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokia sutartis nėra procesinis dokumentas arba kurios nors iš šalių atliekamas procesinis veiksmas, kurio susidarymą pagrindžiančios išlaidos turėtų būti aiškintinos CPK 93 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, nes šiuo atveju išimtinai tik pačios šalys susitaria dėl savo prievolių apimties ir vykdymo tvarkos, o teismas neturi teisės savavališkai keisti tokios sutarties turinio.
9.6. Ieškovei neišdavus vykdomojo rašto ir neperdavus teismo sprendimo vykdymo antstoliui, tarp šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimas objektyviai negali būti įmanomas kito subjekto, kaip tik pirmosios instancijos teismo. Sistemiškai aiškinant šias CPK 140 straipsnio 3 dalies ir 595 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad teismas civilinėje byloje sprendžia dėl taikos sutarties patvirtinimo iki tol. kol vykdymo proceso metu teisės aktų numatyta tvarka nėra paskiriamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą užtikrinantis antstolis. Ieškovė nėra pateikusi teismui prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dėl to taikos sutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį gali tvirtinti tik pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė J. O. atsiliepimu į atsakovės D. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad taikos sutartis apima ne tik ginčo esmę, bet ir šalių siekį ateityje išvengti bet kokių naujų teisinių ginčų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės ir atsakovės prašymas patvirtinti jų 2024 m. gegužės 7 d. sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-363-1094/2024 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 19 395,42 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 395,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 509,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-784-392/2024 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą ir sumažino ieškovei iš atsakovės priteistą sumą iki 13 145,42 Eur, bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3271,70 Eur ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 088,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bylos šalys 2024 m. gegužės 9 d. pateikė teismui patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.
13. Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK. 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi taikos sutartis yra viena iš CK teisės normų reglamentuojamų sutarčių rūšių, jai galioja sutarties laisvės principas. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią, jos tvirtinimo teisme tvarką reglamentuoja CPK nuostatos.
14. Pažymėtina, kad CPK nuostatose yra įtvirtinta galimybė šalims pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį tiek kilusio civilinio ginčo metu, bet kurioje šio ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje, tiek ir siekiant šalių išankstiniu susitarimu užkirsti kelią galimam teisminiam ginčui ateityje, kai teisme nėra nagrinėjama civilinė byla. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
15. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Pagal CPK 293 straipsnio 5 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį, jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
16. Šalims sudarius taikos sutartį apeliaciniame ar kasaciniame procese, apeliacinės instancijos kasacinis teismas panaikina žemės instancijos teismų sprendimus ar nutartis, o bylą nutraukia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 359 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 595 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių ginčas buvo išnagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šalys sudarė taikos sutartį ir teismui pateiktame prašyme nurodė, kad taikos sutartį prašo tvirtinti pagal CK 6.983-6.986 straipsnių ir CPK XXXIX skyriaus nuostatas. Prašyme šalys nereikalavo nei naikinti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, nei nutraukti civilinę bylą.
18. Šalių pateiktos taikos sutarties preambulėje (A ir B dalys) šalys apibrėžė, kad taikos sutartis teikiama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-363-1094/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-784-392/2024 išnagrinėto šalių ginčo. Taip pat šioje taikos sutarties dalyje šalys tiksliai perkėlė abiejų instancijų teismų procesinių sprendimų rezoliucines dalis. Šalys nurodė, kad taikos sutartimi siekia galutinai ir negrįžtamai išspręsti visus tarpusavio nesutarimus, susijusius su byloje nagrinėjamu ginču taikiai ir užkirsti kelią galimiems teisminiams ginčams ateityje.
19. Atsižvelgiant į šalių pateikto prašymo ir sudarytos taikos sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas turėjo šalių prašymą nagrinėti ne pagal CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau sistemiškai pagal CK 6.983-6.986 straipsnių ir CPK 579-582 straipsnių nuostatas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir CK 6.984 straipsnyje, pagal kurį taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja. Būtent šiuos taikos sutarties aspektus turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutarties 9 punkto sąlyga, jog šalys prašo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-363-1094/2024 nutraukti, prieštarauja taikos sutarties preambulei ir šalių prašymui tvirtinti taikos sutartį pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas pirmosios instancijos teismas negali nutraukti civilinės bylos Nr. e2-363-1094/2024, nes teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs, taip pat byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teismo, o pirmosios instancijos teismas negali panaikinti aukštesnės instancijos teismo sprendimų ir nutarčių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktos taikos sutarties sąlygas, gali išaiškinti šalims jų pareigą tikslinti tam tikras taikos sutarties nuostatas.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tik CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis, netaikė sistemiškai CK ir CPK nuostatų, reglamentuojančių taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo sąlygų, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką taikos sutarčių tvirtinimo klausimu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį ir šalių taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės D. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.