- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-389-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15641-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- F. L.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2864-950/2022 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui F. L. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo F. L. 757,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virš jo buto gyvena atsakovas F. L., kuriam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. žiemą, iš atsakovui priklausančio buto, buvo užlieta jam priklausančio buto virtuvė. Dėl padarytos žalos gavo 184,61 Eur dydžio draudimo išmoką iš Swedbank P&C Insurance AS, nes atsakovas F. L. savo butą buvo apdraudęs. Žalos padarinius likvidavo, virtuvėje atliko remontą. Remontą ūkio būdu atliko jo draugas K. G.. Tačiau 2021 m. birželio 28 d. jam priklausančio buto virtuvė vėl buvo aplieta iš atsakovo buto. Kreipėsi į F. L. dėl naujai padarytos žalos atlyginimo, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. UAB „Skena“ ekspertas A. Z. įvertino jo butui padarytą žalą, kurios dydis yra 507,26 Eur. Už eksperto paslaugas jis sumokėjo 250,00 Eur. Dėl ieškovui priklausančio buto apliejimo yra atsakingas atsakovas.
3. Atsakovas F. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. žiemą buvo trūkęs jo vandentiekio vamzdis. To pasėkoje buvo aplietas A. T. butas. Padarytą žalą atlygino draudimo kompanija. Atsakovas žinojo, kad gavęs pinigus A. T. savo buto virtuvėje atliko remontą, matė kaip buvo vykdomi dažymo darbai, juos atliko ieškovo draugas. Tačiau 2021 m. birželio 28 d. jokios vandentiekio avarijos jo bute nebuvo. Ieškovui priklausantis butas buvo aplietas ne iš atsakovo buto, o vanduo galimai galėjo pratekėti iš bendrojo naudojimo vamzdyno, nes jis matė, kaip po kelių dienų buvo atvykę UAB „Santermita“ darbuotojai, kurie keitė vamzdžius. Kadangi ieškovo butas buvo aplietas ne iš atsakovui priklausančio buto, jis neturi pareigos atlyginti prašomos priteisti turtinės žalos. Be to, atsakovas yra apdraudęs savo butą, todėl visos pretenzijos turi būti nukreiptos Swedbank P&C Insurance AS.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovas savalaikiai nepranešė apie 2021 m. birželio 28 d. įvykį, todėl apie nurodytą įvykį jokių duomenų neturi. Tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. buvo aplietas atsakovui F. L. priklausantis butas. Apliejimo priežastis – bendrųjų tinklų kanalizacijos stovo gedimas. Atsižvelgiant į tai, tikrai yra tikėta, jog bendrųjų tinklų kanalizacijos stovas buvo nesandarus ir ginčo įvykio metu, dėl ko drėgmė pateko į ieškovui priklausantį butą.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Santermita“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad nėra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Tačiau minėto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, samdo UAB „Santermita“ bendrojo naudojimo objektų priežiūrai atlikti. Jokių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų gedimų ar avarijų, aktualiu laikotarpiu (t. y. 2021 m. vasara), užregistruota nebuvo, UAB „Santermita“ darbuotojai tuo metu šalinti kokių nors gedimų nevyko. Žala ieškovo butui dėl bendrojo naudojimo objektų gedimų, negalėjo būti ir nebuvo padaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 757,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 287,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens UAB „Santermita“ naudai – 287,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 32,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad byloje esantis UAB „Skena“ eksperto A. Z. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (parengtas 2021 m. liepos 26 d. apžiūros pagrindu) neginčijamai liudija, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas vandens apliejimu, o padarytos žalos dydis yra 507,26 Eur. Kartu su žalos sustatymo išlaidomis (250,00 Eur pagal 2021 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovui padaryta turtinė žala sudaro bendrą 757,26 Eur sumą. Civilinėje byloje nebuvo duomenų, kurie leistų abejoti UAB „Skena“ eksperto aktu. Pats atsakovas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo UAB „Skena“ eksperto akte nurodyto žalos dydžio. Dėl to teismas laikė, jog yra nustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis).
8. Teismas nurodė, kad UAB „Skena“ eksperto akte yra nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog vandeniu virtuvėje (84-5) aplietos lubos ir siena. Šie apgadinimai buvo užfiksuoti ir fotonuotraukose. Iš to sekė, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pateko išimtinai iš viršuje esančių patalpų. Virš ieškovui priklausančio buto yra atsakovui priklausantis butas. Duomenų, kurie liudytų, jog ieškovui priklausantis butas būtų buvęs užlietas ne iš atsakovui priklausančių patalpų, o iš kitų šaltinių (kitam asmeniui priklausančių patalpų; bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų; ar pan.) nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo. Ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. iš atsakovui priklausančio buto jau vieną kartą buvo aplietas ieškovui priklausantis butas, taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apliejimas pasikartojo būtent iš jam (atsakovui) priklausančių patalpų, o ne iš kito (bylos nagrinėjimo metu nenustatyto) šaltinio. Iš to sekė, kad virš ieškovui priklausančio buto esančių patalpų savininkas (atsakovas) nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala žemiau esančiam ieškovo butui, t. y. nustatyti neteisėti veiksmais, kaip būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (CK 6.246 straipsnis).
9. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pateko iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ar dėl kitų asmenų (ne atsakovo) veiksmų, todėl konstatavo kad yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo turtui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).
10. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybės, padarė išvadą, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245-6.249 straipsniai) ir ieškovo ieškinys tenkintas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas F. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių patį ieškovo buto užliejimo faktą 2021 m. birželio 28 d. Ieškovo paaiškinimus, kad jis skambino į UAB „Santermitą“ ir informavo apie užliejimą, paneigia jos pateiktas telefoninių skambučių registravimo sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas skambino tik 2021 m. gruodžio 3 d.
1.2. Ieškovas privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Teismo išvada, kad vanduo į ieškovo butą pateko iš atsakovo buto, yra grįsta prielaidomis, nes, pasak teismo, byloje nėra įrodymų, jog ieškovo butas buvo užlietas ne iš atsakovo buto, o iš kitų šaltinių. Kita teismo prielaida yra ta aplinkybė, jog atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. užliejo ieškovo butą. Tačiau sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinys turėjo būti atmestas.
1.3. Ieškovas taip pat neįrodė ir jam padarytos žalos dydžio. Teismo argumentas, kad UAB „Skena“ eksperto aktas neginčijamai patvirtina ieškovo buto užliejimu padarytos žalos dydį – 507,26 Eur, yra nepagrįstas. Šią sumą ginčijo trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS atstovas, savo argumentus išdėstęs tiek atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdyje. Tiek ieškovas, tiek jo liudytojas teigė, jog 2021 m. birželio 28 d. buvo aplietos tos pačios virtuvės vietos kaip ir 2020 m. gruodžio 9 d., todėl ir remontuotinas sienų plotas abiem atvejais turėtų būti panašus, t. y. apie 5 m². Tačiau antro užpylimo atveju UAB „Skena“ nurodo beveik keturis kartus didesnį plotą – 18,90 m². UAB „Skena“ eksperto akte nurodyti darbų įkainiai akivaizdžiai yra per dideli, nes ieškovas ir jo liudytojas teigė remonto darbams po 2020 m. gruodžio 9 d. užpylimo naudoję senus dažus ir kitas medžiagas.
1.4. Visiškai pagrįstas trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS atstovo teiginys, jog po 2020 m. gruodžio 9 d. užpylimo atliktas remontas negali būti vertinamas kaip labai geras. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS atstovo argumentų visiškai nevertino. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
12. Ieškovas A. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po 2020 m. gruodžio mėn. įvykusio ieškovui priklausančio buto apliejimo, jis buvo suremontuotas ūkio būdu. Buto remonto faktą pripažino pats atsakovas, patvirtino ieškovas ir liudytoju apklaustas K. G., kuris ir atliko remontą ieškovo bute, virtuvės patalpoje. Atsakovas pripažino, kad dėl vasarą įvykusio užliejimo ieškovas jam pranešė, šaukdamas per langą. Taip pat byloje yra ieškovo 2021 m. liepos 2 d. pranešimas atsakovui, tačiau laiškas atsakovui buvo neįteiktas. 2021 m. liepos 26 d. UAB „Skena“ ekspertas atliko ieškovui priklausančio buto apžiūrą, kurios metu nustatė, kad virtuvėje yra aplietos lubos ir siena. Šie įrodymai patvirtina ieškovo buto užliejimo faktą 2021 m. birželio 28 d., t. y. po 2020 m. gruodžio mėn. atlikto remonto. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Santermita“ telefoninių skambučių registravimo sistemos išraše neįregistruotas ieškovo skambutis, nepaneigia įvykio buvimo fakto. Be to, UAB „Santermita“ raštu informavo, kad neturi informacijos apie ieškovo vykdytus skambučius laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 21 d. į avarinę tarnybą, kadangi pasibaigęs 6 mėnesių pokalbių įrašų saugojimo terminas.
2.2. Aplinkybę, kad 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovo buto užliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto, pripažino pats atsakovas, patvirtino trečiojo asmens atstovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad virš ieškovui priklausančio buto esančių patalpų savininkas (atsakovas) nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala žemiau esančiam ieškovo butui, t. y. nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Aplinkybę, kad užliejimas įvyko ne iš atsakovo buto, turėjo įrodyti pats atsakovas.
2.3. Byloje pateikti UAB „Santermita“ dokumentai ir paaiškinimas, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo aštuonios iškvietimų registracijos, kurios visos nėra susijusios su 2021 m. birželio 28 d. įvykiu, bei fotonuotraukos, pagal užfiksuotas ieškovo buto apliejimų vietas, patvirtina, kad ieškovui priklausantis butas minėtu laikotarpiu negalėjo būti užlietas iš kitų šaltinių (bendro naudojimo įrangos / sistemų ar iš kitų butų). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pateko iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ar dėl kitų asmenų (ne atsakovo) veiksmų, dėl ko konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo turtui padarytos žalos, yra pagrįsta.
2.4. Byloje esantis UAB „Skena“ eksperto aktas neginčijamai liudija, kad ginčo butas buvo apgadintas vandens apliejimu, o padarytos žalos dydis yra 507,26 Eur. Kartu su žalos nustatymo išlaidomis (250,00 Eur), ieškovui padaryta turtinė žala sudaro bendrą 757,26 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinėje byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti UAB „Skena“ eksperto aktu, o ir pats atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo šiame akte nurodyto žalos dydžio. Vien tik aplinkybė, jog už ieškovo buto sugadinimą dėl 2020 m. gruodžio 9 d. įvykusio užliejimo draudimo bendrovė apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui mažesnę sumą, nėra pagrindas abejoti UAB „Skena“ specialisto paskaičiavimais.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas spręstu, kad pagrindo visiškai tenkinti apeliacinį skundą nėra, prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – sumažinti ieškovo naudai priteistą sumą iki sumos, atitinkančios realiai padarytos žalos dydį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pateko iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, o ne iš atsakovui priklausančio buto. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir buvo priimta neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
3.2. Trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 11 d. buvo aplietas atsakovui priklausantis butas. Kartu su minimais rašytiniais paaiškinimais teismui pateikti namo administratoriaus UAB „Santermita“ duomenys įrodo, jog šio apliejimo priežastis – bendrųjų tinklų kanalizacijos stovo gedimas. 2021 m. gruodžio 3 d. raštu UAB „Santermita“ informavo, jog apliejimo priežastį ketina išsiaiškinti iki 2021 m. gruodžio 15 d., o 2021 m. gruodžio 14 d. raštu pranešė, jog priežastis yra nustatyta ir ji yra bendrojo naudojimo vamzdyne. Dar daugiau, teismui pateiktos nuotraukos įrodo, jog vanduo bėgo bendrojo naudojimo vamzdynų šachta, kuri yra uždara. Tai reiškia, kad vandens pratekėjimas ir bendrojo naudojimo vamzdyno defektas galėjo atsirasti anksčiau, bet likti nepastebėtas.
3.3. Po deklaruojamos apliejimo datos (2021 m. birželio 28 d.) ieškovas nesikreipė į namo administratorių UAB „Santermita“. Šį faktą patvirtina minėtos bendrovės pateiktas skambučių registracijos žurnalas bei tai, kad vos po kelių dienų, t. y. 2021 m. liepos 2 d., ieškovas jau išsiuntė registruotą laišką atsakovui reikalaudamas atlyginti tariamai padarytą žalą. Taigi byloje yra neginčijamai įrodyta, kad ieškovas jokiomis protingomis priemonėmis nebandė išsiaiškinti užliejimo priežasties ar užliejimo židinio buvimo vietos. Butai yra 1967 m. statybos name, o pagal teismui pateiktas nuotraukas kanalizacijos vamzdynas yra akivaizdžiai nusidėvėjęs, todėl šio vamzdyno gedimai yra labai tikėtini, o byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad vamzdyno defektai žalą darė ne vieną kartą.
3.4. Be jau aptartų dviejų apliejimų, ieškovui priklausantis butas, jo teigimu, buvo aplietas ir trečią kartą, t. y. užliejimai buvo pasikartojantys. UAB „Santermita“ pateiktas telefoninių skambučių registravimo sistemos išrašas rodo, jog ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. skambino administratoriui ir pokalbio metu nurodė, jog jo butas yra aplietas, matomos žymės. Taip pat nurodė, jog bute nuo lubų dažnai varva vanduo, tačiau administratoriaus atstovų ieškovas nekvietė. 2021 m. lapkričio 11 d. buvo aplietas atsakovui priklausantis butas, o šio apliejimo priežastis buvo nustatyta tik 2021 m. gruodžio 14 d., todėl pagrįsta manyti, jog ieškovui priklausančio buto apliejimas, apie kurį pastarasis informavo UAB „Santermita“ 2021 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu, įvyko dėl tos pačios priežasties – labiausiai tikėtina, kad abu šie apliejimai įvyko dėl to paties bendrųjų tinklų kanalizacijos stovo gedimo. Tai tik dar kartą patvirtina, jog ir 2021 m. birželio 28 d. apliejimas galėjo įvykti dėl tos pačios priežasties, tačiau ši priežastis nebuvo nustatyta, nes ieškovas laiku nesikreipė į UAB „Santermita“.
3.5. Turėdamas duomenis apie tai, kad per sąlyginai trumpą laiko tarpą, po ieškovui priklausančio buto užliejimo vandeniu, buvo užfiksuotas bendrojo naudojimo vamzdyno nesandarumas, dėl kurio ieškovo butas buvo pakartotinai aplietas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir dėl jų pasisakyti. Tačiau apie jas skundžiamame sprendime nėra pasisakoma ir nėra pateikiamas teismo vertinimas, ar nustatytas bendrojo naudojimo vamzdyno gedimas negalėjo turėti įtakos ir ginčo apliejimui. Be to, viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog jokio vandens išsiliejimo jam priklausančiose patalpose nebuvo.
3.6. Trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė konkrečius argumentus, patvirtinančius, jog aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo prašomos žalos dydį. Pareiga įrodyti prašomos žalos dydį tenka ieškovui. Atsakovas ar trečiasis asmuo žalos dydžio įrodinėti neprivalo, o gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo gali kritikuoti ieškovo pateiktus įrodymus. Trečiasis asmuo teismui nurodė esminius ieškovo pateikto įrodymo trūkumus, todėl teismas neturėjo šiuo dokumentu vadovautis.
3.7. Aktas negali būti laikomas tinkamu žalos dydį pagrindžiančiu įrodymu, nes jame nėra nurodyta, kokiu būdu buvo apskaičiuotas atliktinų darbų aktas. Nepagrįstai akte pasirinkti ir dažymo darbų įkainiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nutarė tenkinti ir ieškovo reikalavimą priteisti ir valstybei mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą. Neremontuojant buto, ieškovas neturi pareigos mokėti PVM, todėl ši suma negali būti laikoma ieškovo nuostolių dalimi. Be to, pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta tiesioginių išlaidų suma yra 344,85 Eur, todėl nesant duomenų apie tai, kad ieškovas faktiškai atliko savo buto remonto išlaidas ar šiuos darbus atliks samdydamas rangovą, teismas negalėjo ieškovo naudai priteisti daugiau nei 344,85 Eur sumą, kaip tiesioginių nuostolių atlyginimą. Ieškovo patirtos žalos dydžio nustatymo išlaidos negali būti laikomos protingomis, nes jos yra beveik lygios nustatytos žalos dydžiui (344,85 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo (apelianto) F. L. atsakomybės už ieškovui priklausančiame bute kilusią žalą dėl buto užliejimo.
16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovui A. T. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantui F. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. virš A. T. nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovas 2021 m. liepos 2 d. išsiuntė pranešimą apeliantui F. L., kuriame nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. buvo aplietas jam priklausantis butas, pateikė prašymą atlyginti padarytą žalą, kurią įvertino 180,00 Eur suma. Apeliantui neatsakius į pretenziją, ieškovas kreipėsi į UAB „Skena“ ekspertą A. Z., kuris 2021 m. liepos 26 d. atlikęs ieškovui priklausančio buto apžiūrą nustatė, kad virtuvėje yra aplietos lubos ir siena. Atliktos apžiūros pagrindu ekspertas parengė Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), vandens apliejimu padarytos žalos dydis yra 507,26 Eur, be to, už eksperto paslaugas ieškovas sumokėjo 250,00 Eur pagal 2021 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo buto apliejimas pasikartojo būtent iš atsakovui F. L. priklausančių patalpų. Teismo vertinimu, virš ieškovui priklausančio buto esančių patalpų savininkas, t. y. atsakovas F. L. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala žemiau esančiam ieškovo A. T. butui ir nustatė neteisėtus atsakovo veiksmus, kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Spręsdamas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad vanduo į ieškovui priklausantį butą pateko iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ar dėl kitų asmenų veiksmų, teismas konstatavo, kad yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo turtui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).
18. Apeliantas F. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas atsakingas už įvykio metu kilusią ieškovo A. T. turtui žalą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis yra atsakingas už kilusią žalą, nes ieškovas neįrodė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis jo (apelianto) butas, o ne kiti šaltiniai. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad vanduo į ieškovo butą pateko iš jo (apelianto) buto, yra grįsta tik prielaidomis.
19. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo, būtina teisiškai įvertinti ir kvalifikuoti civilinių teisinių santykių subjektų veiksmus ir civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Nagrinėjamos bylos atveju, nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant.
20. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad žala (sudrėkimai lubose ir sienose) atsirado dėl apelianto neteisėtų veiksmų, kad apeliantas pažeidė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintą pareigą savininkui naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Apelianto apeliacinio skundo teiginys, kad teismo išvada, jog vanduo į ieškovo butą pateko iš apelianto buto, yra grįsta tik prielaidomis, nepagrįsta jokiais įrodymais.
21. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas į bylą pateikė įrodinėjimo priemones, jog ginčo laikotarpiu jam priklausančiame bute dėl vandens poveikio yra apgadintos lubos bei sienos. Ši faktinė aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuota leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – apžiūros aktu bei fiksuota fotonuotraukomis. Kadangi ieškovui priklausančio buto užpylimo vieta (židinys) yra aiški, todėl apeliantui, o ne ieškovui teko pareiga pateikti įrodinėjimo priemones, kad yra ir kitų, ieškovui priklausančio buto, užpylimo šaltinių. Sutiktina su pirmosios intancijos teismo išvada, kad apeliantas duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovui priklausantis butas būtų buvęs užlietas ne iš apeliantui priklausančių patalpų, o iš kitų šaltinių (kitam asmeniui priklausančių patalpų; bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų; ar pan.) nagrinėjamoje byloje nepateikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, trečiojo asmens, kuris atliko bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, pateiktus duomenis, taip pat išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog avarija įvyko apelianto atsakomybės ribose.
22. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka ir su žalos dydžiu, teigdamas, jog 2021 m. birželio 28 d. buvo aplietos tos pačios virtuvės vietos kaip ir 2020 m. gruodžio 9 d., todėl ir remontuotinas sienų plotas, apelianto vertinimu, abiem atvejais turėtų būti panašus, t. y. apie 5 m². Be to, teigiama, kad UAB „Skena“ eksperto akte nurodyti darbų įkainiai akivaizdžiai yra per dideli, nes ieškovas remonto darbams po 2020 m. gruodžio 9 d. užpylimo naudojo senus dažus ir kitas medžiagas.
23. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
24. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).
25. Ieškovas, pagrįsdamas padarytos žalos dydį, pateikė UAB „Skena“ eksperto A. Z. parengtą aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, bei padarinių šalinimo lokalinę sąmatą. Apelaicinės instancijos teismo vertinimu, pateiktoje sąmatoje iš esmės numatyti darbai yra susiję su lubų ir sienų atstatymu į iki sugadinimo buvusią būklę, t. y. numatytas lubų ir sienų senų dažų nuvalymas, glaistymas, perdažymas, virtvės baldų demontavimas, grindjuostės permontavimas bei grindų dangos apsaugos parengimas, t. y. darbai, kurie yra betarpiškai susiję su užliejimo padarinių šalinimu. Apeliantas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas. Apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktais duomenimis, tame tarpe ir būtinybės remontuoti lokalinėję sąmatoje įvardintus sienų kiekius. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad savalaikiai išsiaiškintų padarytos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, gavęs pretenziją iš ieškovo ir nesutikdamas su žalos apskaičiavimu, turėjo teisę inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus įrodymus, tačiau viso teismo proceso metu tik deklaratyviai ginčijo žalos dydį.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė išvadas tinkamai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą, tai pat materialinės teisės normas, reguliuojančiais deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, apeliantas F. L. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apelianto civilinės atsakomybės taikymo klausimu, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto F. L. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovas A. T. pateikė prašymą iš apelianto priteisti 250,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl dėl jų atlyginimo teismas nesprendžia ir plačiau nepasisako.
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto F. L..
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.