Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų (apeliantų) B. S. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-461-944/2019 pagal ieškovų B. S. ir A. J. ieškinį atsakovams J. K., V. Š., A. K., E. K., trečiajam asmeniui B. S., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme pagal ieškovų B. S. ir A. J. ieškinį, pareikštą atsakovams J. K., V. Š., A. K., E. K., iškelta civilinė byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Iki šiol šioje byloje buvo be trūkumų nagrinėjamas ieškinys, kuriuo buvo nustatinėjamos dvi skirtingo dydžio atidalinamos ginčo sklypo dalys, t. y. viena skirta ieškovams, kita - atsakovams. Toks ieškinio reikalavimas buvo priimtas, visi trys atsakovai dėl jo pateikė atsiliepimą, savo pretenzijų dėl to, kad jiems kiekvienam atskirai nesiūloma atsidalinti konkrečią sklypo dalį, nepareiškė.

7.2. Nurodė, kad nėra atsakovams priklausančios ir po atidalinimo priklausysiančios nuosavybės bendraturčiai ir neturi nei teisės, nei pareigos nurodinėti atsakovams, kaip atsakovams tarpusavyje reikia pasidalinti jiems likusį buvusio ginčo žemės sklypo plotą. Pažymėjo, kad ieškovų pasiūlyta atsakovams paskirtinų atskirų žemės sklypų kofigūracija bei išdėstymas atsakovams galimai būtų nepriimtini ir kiltų tarpusavio nesutarimas.

7.3. Vienai iš atsakovių mirus, jos procesines teises gali perimti jos įpėdiniai, tačiau tai nereiškia, kad ieškovai turi iš naujo perbraižyti sklypo atidalinimo projektą ir pasiūlyti (individualizuoti) naujiesiems įpėdiniams atskirus du žemės sklypus vietoje mirusiajai atsakovei priklausiusios sklypo dalies. Nurodė, kad esant tik pareikštai kiekvieno įpėdinio valiai paveldėti visą mirusiosios turtą, galimas rezultatas, kad mirusios atsakovės vienas iš įpėdinių netaps ginčo sklypo dalies savininku, - nes paveldimo turto pasidalinimo sutartį įpėdiniai dar gali sudaryti iki pat paveldėjimo teisės liudijimų jiems išdavimo. Dėl to šiuo metu dar nėra aišku, kuris iš įpėdinių realiai taps konkretaus paveldėto daikto ar jo dalies (bendra)savininku.

7.4. Abu ieškovai yra apsisprendę atsidalinti savo sklypo dalį vienoje visumoje. Tai reiškia, kad atsakovams toks dviejų ieškovų pasilikimas tarpusavyje bendrojoje dalinėje nuosavybėje nesukelia jokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, taip pat, kad patys ieškovai yra taip susitarę.

7.5. CK 4.80 straipsnio normos nedraudžia atidalinti daikto taip, kad po atidalinimo liekanti ieškovams daikto dalis liktų bendroji jų dalinė nuosavybė, tačiau pasibaigtų bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais teisiniai santykiai. Numačius vos dvi 0.4530 ha ploto žemės sklypo dalis, bus pasiektas racionalus ir šalių interesų nepažeidžiantis atidalinimo, t. y. teisinės taikos rezultatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovai po ieškinio dalyko pakeitimo kreipėsi į teismą prašydami ieškovui B. S. pripažinti teisę be kitų bendrasavininkų raštiškų pritarimų žemės sklype atidalinimo tikslu vykdyti minėto žemės sklypo pertvarkymą.

12. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 21 d. nutartimi nustatė, kad ieškovai turi nurodyti mirusios atsakovės K. K. teisių perėmėjų A. K. ir E. K. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nenurodytos ir kiekvienam iš bendraturčių pagal ieškinio reikalavimą prašomos atidalinti žemės sklypo dalys.

13. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą ieškovų teisę atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, nepakankamai ištyrė byloje esančias aplinkybes, nevertino ieškovų pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto racionalumo ir atitikties bendraturčių interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

14. Pažymėtina, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

15. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai.

16. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.), kadangi visiškas daikto atidalijimas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.

17. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

18. 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi mirusią atsakovę K. K. pakeitė jos teisių perėmėjais A. K. ir E. K. bei įpareigojo ieškovus B. S. ir A. J. iki 2018 m. lapkričio 29 d. pateikti teismui UAB „Žemėtvarkos darbai“ projektinių pasiūlymų pakeitimus dėl mirusiųjų žemės sklypo bendraturčių E. S. ir K. K., priklausiusių dalių paveldėjimo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų pasiūlytas žemės atsidalinimo būdas yra galimai nenaudingas atsakovams ir yra nesąžiningas jų atžvilgiu, kad neindividualizuota palikimą priėmusių A. K. ir E. K. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

20. Pažymėtina, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys nepateisinamos žalos daiktui ir jo paskirčiai, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

21. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėtina, kad bendraturtis teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės gali įgyvendinti tada, kai atidalijimo variantai atitinka Įstatymo reikalavimus, procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo tvarka turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Tačiau šiuo atveju, ieškovai nenurodė konkrečių bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovų reikalavimą žemės sklypo atidalijimo ir priimdamas skundžiamą nutartį, siekė apginti visų bendraturčių teisės, kad atidalijimas labiausiai tenkintų visų bendraturčių poreikius, nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, dėl ko pagrįstai nustatė ieškovams terminą trūkumams pašalinti, tai yra individualizuoti palikimą priėmusių A. K. ir E. K. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei patikslinti prašomo atidalinti žemės sklypo dalis.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams terminą nutarties nurodytiems trūkumams pašalinti, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.