Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., I. Š., J. J., V. G. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 priėmimo dienos, iki mirties – (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B. priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m² ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šias turtines teises.Nurodė, kad jos mama A. Š. nuo 1947 m. gegužės 24 d. iki mirties gyveno minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo registruota ir daugiau giminaičių, nes Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 426, pripažino A. Š. asmeninės nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį namą, paliekant naudotis žemės sklypą. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą ir šiame sklype išlikusias gyvenamojo namo bei kitų statinių dalis pareiškėja naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo tiek esant gyvai A. Š., tiek po jos mirties iki šiol. Pareiškėja nurodo, kad jokia institucija šio žemės sklypo naudojimo teisės jai neapribojo ir nepanaikino. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, jog tokiu būdu ji priėmė A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m² ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad iki šiol minėtame žemės sklype, be gyvenamojo namo išlikusių dalių, yra A. Š. pradėtų, bet dar neužbaigtų statyti ir registruoti statinių, bei nėra tinkamai suformuotas bei įregistruotas pats žemės sklypas. Panevėžio mieste suformavimo ir įregistravimo procesų tęstinumui bei užbaigimui yra būtina teismo keliu nustatyti A. Š. palikimo priėmimo faktą ir palikimą priėmusį įpėdinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2YT-618-1026/2018 pagal pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, priteisė valstybei iš pareiškėjos 28 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.Nustatė, kad pareiškėja G. B. yra A. Š. dukra. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Iš Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 426 nustatė, jog šiuo sprendimu A. Š. pripažinta nuosavybės teisė į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą bei valdymo teisė į 724 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)). Archyvinės bylos Nr. 35/72007 namų valdos techninės apskaitos byloje kadastro duomenų dalies 1 lape 1991 m. liepos 24 d. yra uždėtas spaudas, kad šis gyvenamas namas yra sudegęs.Pareiškėja 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių su prašymu išduoti sutikimą įregistruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog šis valstybinės žemės sklypas nėra nustatyta tvarka suformuotas, nėra gautas leidimas jame statyti statinius, todėl nėra pagrindo išduoti A. B. 2016 m. jame savavališkai pastatyto ūkinio pastato. Pareiškėja 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, prašydama sudaryti minėto valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį arba jį parduoti, šį sklypą suformuoti namų valdai ir parengti jo kadastrinius matavimus, panaikinti šios institucijos priimtus sprendimus (jei tokie yra) pagal trečiųjų asmenų prašymus dėl teisių į šį žemės sklypą, leisti šiame sklype atstatyti toje pačioje vietoje iš dalies sunykusias asmenine nuosavybe pripažintų statinių dalis. Šis G. B. prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ar išnuomojami vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - nutarimas), nuostatomis. Asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, taip pat suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) mokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Nurodoma, kad prašomas parduoti žemės sklypas nėra suformuotas, jame nėra nuosavybės teise registruotinų statinių, taip pat nėra sumokėtų įmokų už žemės sklypo išpirkimą, todėl nėra teisinio pagrindo ne aukciono tvarka parduoti ar išnuomoti pareiškėjos pageidaujamą įteisinti žemės sklypą.Pareiškėja kreipėsi į savivaldybę, nacionalinę žemės tarnybą su prašymais išduoti sutikimą įregistruoti pastatą, motinos valdytą gyvenamąjį namą, sudaryti minėto valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį arba jį parduoti, šį sklypą suformuoti namų valdai ir parengti jo kadastrinius matavimus, tačiau tokie jos prašymai nebuvo patenkinti, o pareiškėjos nebuvo skundžiami. Pareiškėja, įgyvendindama savo teises bei turėdama pastato nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, turėjo galimybę pateikti prašymą Valstybės įmonei Registrų centrui, kuriam atsisakius įregistruoti pastatus, ji galėjo skųsti šį atsisakymą. Duomenų apie šios teisės įgyvendinimą teismui nebuvo pateikta. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji pasinaudojo teise kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatyta tvarka. Tokia teisė jai buvo paaiškinta ir Panevėžio apylinkės teismo 2006-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6066-223/2006.Pareiškėja nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ketina kreiptis į Registrų centrą, siekiant įregistruoti nuosavybės teise į sudegusio namo pamatus, į savivaldybę, Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei gauti leidimą įteisinti motinos vardu nuosavybės teisę į žemės sklypą, tokiu būdu be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą, ant kurio, anot pareiškėjos, randasi motinos valdyto namo pamatai. Tačiau pareiškėja minėtą leidimą gali gauti tik tada, kai statinys (pamatai) ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti išlikusius pamatus kaip nekilnojamojo turto objektą, pareiškėja turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui statinio kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų pakankamai duomenų, kad išlikę pamatai galėtų būti pripažinti nekilnojamojo turto objektu. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad pareiškėja įgytų teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, jeigu jame esantys pamatai ir nuosavybės teisė į juos būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai būtų padarytą tik įrodžius, jog minėti pamatai yra nekilnojamojo turto objektas, t. y. statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas sudegė apytiksliai 1983 metais. Pati pareiškėja tvirtino, kad liko sudegusio namo pamatai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Liudytojos Z. J., K. A., L. V. nurodė, kad sudegus namui nieko neliko, tik apdegę rąstai, laužynas, rastų krūva, kurias tvarkė pareiškėja, padėjo sūnus. Atsižvelgęs į teisės normų, susijusių su pareiškėjos siekiama įgyti nuosavybės teise, išaiškinimą, teismas padarė išvadą, kad minėti teisės aktai pareiškėjos prašomam nustatyti faktui nesuteikia juridinės reikšmės.Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d., iki mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kuriam sudegus iki A. Š. mirties apie 1983 metais m. gegužės mėnesį, liko jo pamatai, gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Byloje nenustatė, kad egzistuoja valstybės institucijos dokumentas (pavyzdžiui, pažyma), patvirtinantis, kad šiuo metu tam tikroje vietoje esantys pamatai yra prieš kažkurį laiką sudegusio namo pamatai, kadangi ši faktinė aplinkybė yra įrodomoji.Teismas sprendė, kad savavališkai pastatytas nekilnojamasis daiktas (medžio karkaso pagalbinis sandėlis, kurio pamatai neįgilinti, iš lauko akmenų) negali būti įrašytas į nekilnojamojo turto registrą bei negali būti registruojamos nuosavybės teisės į šį daiktą, todėl negali būti sudaryta žemės sklypo, esančio po šiuo objektu, pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas, kuriuo galimai būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teise faktas), nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nuo prašomo fakto nustatymo nepriklausys pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, toks teismo sprendimas niekur negalės būti panaudotas, siekiant atkurti nuosavybę į gyvenamąjį namą. Todėl nagrinėjamą bylą teismas nutraukė.Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė 1988 m. gruodžio 6 d. mirusios A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m² ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šias turtines teises. Nurodė, kad šis reikalavimas neatsiejamai susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina valdė gyvenamąjį namą, todėl - nenustačius pirmojo fakto, palikimo priėmimo fakto nustatymas taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių.Pareiškėja teigė, kad ji po motinos mirties tvarkė dokumentus, prižiūrėjo daržą, lankydavosi žemės sklype, kuriame mama gyveno. Apklausti liudytojai taip pat patvirtino pareiškėjos lankymosi tame sklype faktą. Tačiau iš esmės tiek pareiškėja, tiek apklausti asmenys labiau liudijo pareiškėjos, jos motinos gyvenimo aplinkybes jai dar gyvai esant, bet negalėjo nurodyti konkrečių įrodomųjų aktyvių pareiškėjos veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. Š. palikimo priėmimą per 6 mėnesius po jos mirties. Teismas sprendė, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo aktyviais veiksmais, kadangi nebuvo pačio palikimo objekto, nekilnojamasis turtas neegzistavo, duomenų, jog pareiškėjos motina, po gaisro ar pati pareiškėja motinos vardu dar iki jos mirties siekė atkurti nuosavybės teises, nėra. Nors pagal Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimą A. Š. pripažinta naudojimo teisė į 724 m² žemės sklypą, kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini), priklausantį valstybei, tačiau nebuvo mokami jokie mokesčiai.Nustatė, kad 2016 m. liepos 21 d. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti A. Š. palikimą – minėto valstybinio žemės sklypo naudojimo teisę. Teismo 2016-09-28 nutartimi pareiškimas buvo atmestas, o ši nutartis apskųsta apeliacine tvarka palikta nepakeista, įsiteisėjusi. G. B. teismui nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie šio žemės sklypo naudojimo teisę, todėl pareiškėja dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per įstatymo nurodytą terminą nesikreipė. Panevėžio apygardos teismas kritiškai vertino pareiškėjos nurodytą aplinkybė apie nežinojimą paveldėti žemės sklypo naudojimo teisę ir apie tai sužinojus tik 2015 m., gavus iš VĮ „Registrų centras“ A. Š. namų valdos techninės apskaitos bylą, nes dar 2006 m. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. 2006 m. teismui pateiktame pareiškime buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. tėvai nuosavybės teise turėjo šešis arus žemės sklypą, esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) ir prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismo 2006-10-16 nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau jų nepašalino ir pakartotinai, nedelsiant į teismą nesikreipė, o pareiškimą nagrinėjamoje byloje pateikė praėjus dar beveik 10 metų. Pareiškimas buvo atmestas, nes pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje, tokiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis paneigiami pareiškėjos paaiškinimai, jog ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus per 6 mėnesius po palikėjos mirties. Teismas vertino ir tai, kad 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjos sūnus A. B. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios A. Š. palikimą, t. y. minėto žemės sklypo naudojimo teisę, po palikėjos mirties ją faktiškai realizuodamas, valdydamas ir naudodamas šią turtinę teisę. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas, kadangi nustatyta, jog nuo 1988 m. iki 1990 m. pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą armijoje. Teismas vertino, kad tai taip pat rodo pareiškėjos paaiškinimų nenuoseklumą, kadangi tokioje byloje prašymas galėjo būti pateikiamas iš karto abiejų pareiškėjų, kurie manė atlikę aktyvius veiksmus po palikėjos mirties. Atsižvelgiant į nurodytus teismo motyvus bei į tai, kad nuo prašomų pareiškėjos faktų nustatymo nepriklausys pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, teismas civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-618-1026/2018 ir nepagrįstai nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-618-1026/2018 tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimu, nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, t. y. nagrinėjo klausimą iš esmės, todėl privalėjo priimti sprendimą dėl reikalavimo pagrįstumo, o ne civilinę byla nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972-12-07 sprendimu Nr.426, pripažino Š. A., P. asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą, paliekant naudotis 724 m² žemės sklypą, kurio tuometinis adresas buvo (duomenys neskelbtini), o dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini). Todėl, nepaisant to, jog gyvenamasis namas sudegė, tačiau A. Š. turtinė 724 m² žemės sklypo naudojimo teisė išliko iki pat A. Š. mirties ir galėjo būti paveldėta jos įpėdinių.Kadangi minėtą 724 m² žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972-12-07 sprendimu Nr.426 suteikė naudotis Š. A., apeliantė naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo Š. A. esant gyvai ir po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) iki šiol, todėl faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šią Š. A. turtinę žemės sklypo naudojimo teisę apeliantė priėmė jos palikimą. Šio fakto nustatymas teismo keliu patvirtintų apeliantės kaip A. Š. įpėdinystės faktą ir jos teisę šiuo pagrindu toliau teisėtai realizuoti minėto žemės sklypo naudojimo teisę plačiąja prasme. Todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi nurodė pirmos instancijos teismas, žemės sklypo naudojimo teisės paveldėjimo faktas neabejotinai sukels apeliantei teisines pasekmes ir civilinė byla dėl tokio fakto nustatymo gali būti nagrinėjama civilinėje byloje civilinio proceso ypatingosios teisenos tvarka.Pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog G. B. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. palikimą 724 m² ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šią turtinę teisę yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina valdė gyvenamąjį namą, o nenustačius pirmojo fakto, palikimo priėmimo fakto nustatymas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių yra visiškai nepagrįsta, nes žemės sklypo naudojimo teisė yra savarankiška teisė į savarankišką objektą ir šiuo konkrečiu atveju nepriklausoma nuo gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ar nenustatymo.Faktines aplinkybes, jog turtinę žemės sklypo naudojimo teisę po Š. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) apeliantė paveldėjo faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šią turtinę teisę patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-2244-488/2017 nurodydamas, jog <...> faktus, kad nurodytame sklype po A. Š. mirties dirbo ir jį tvarkė G. B. patvirtino visi bylos suinteresuoti asmenys. Analogiškas faktines aplinkybes patvirtino ir civilinėje byloje Nr.2YT-618-1026/2018 apklausti liudytojai. Todėl, faktinių aplinkybių, jog turtinę žemės sklypo naudojimo teisę po Š. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjo G. B. faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šią turtinę teisę niekaip negali eliminuoti ankstesni faktiniai įvykiai: G. B. teismui teiktas prašymas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ar 2006 metais pareiškimo trūkumų nepašalinimo faktas.Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-2244-488/2017 nustatyta faktinė aplinkybė, kad 724 m² žemės sklype po A. Š. mirties dirbo ir jį tvarkė G. B. yra prejudicinis faktas civilinėje byloje Nr.2YT-618-1026/2018, todėl neturėjo būti įrodinėjamas. Todėl, pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog civilinėje byloje Nr.2YT-618-1026/2018 apklausti liudytojai taip pat patvirtino pareiškėjos lankymosi tame sklype faktą, tačiau iš esmės tiek pareiškėja, tiek apklausti asmenys labiau liudijo pareiškėjos, jos motinos gyvenimo aplinkybes jai dar gyvai esant, bet negalėjo nurodyti konkrečių įrodomųjų aktyvių pareiškėjos veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. Š. palikimo priėmimą per 6 mėnesius po jos motinos mirties yra nepagrįsta.Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo aktyviais veiksmais, kadangi nebuvo pačio palikimo objekto, nekilnojamasis turtas neegzistavo, duomenų, jog pareiškėjos motina, po gaisro ar pati pareiškėja motinos vardu dar iki jos mirties siekė atkurti nuosavybės teises, nėra. A. Š. suteiktas naudoti 724 m² žemės sklypas niekada neišnyko, jis yra išlikęs ir jos prižiūrimas iki šiol. Todėl, A. Š. paveldėjimo objektas (žemės sklypo naudojimo teisė) buvo jos mirties momentu ir ši žemės sklypo naudojimo teisė galėjo būti ir buvo apeliantės paveldėta aktyviais veiksmais, kurie yra nustatyti prejudiciniu faktu Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-2244-488/2017.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, palaiko savo išsakytą poziciją atsiliepime bei teismo posėdyje. Pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-6457-837/2016 priėmė nutartį, G. B. 2016 m. liepos 18 d. pareiškime keliamus reikalavimus atmetė ir pareiškimo netenkino. Panevėžio apygardos teismas 2017 sausio 16 d. nutartimi atmetė G. B. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo nutartį paliko nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-46-278/2017).Pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2YT-2244-488/2017 Panevėžio miesto apylinkės teismas netenkino. G. B. 2006 metais kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismui 2006 m. pateiktame pareiškime dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo buvo keliami analogiški reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kaip ir 2016-07-18 pareiškime teismui dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-10-16 nutartimi buvo įpareigota pašalinti nurodytus teismo trūkumus, kurių nepašalino. Analogiški faktai buvo keliami ir civilinėje byloje Nr. 2YT-618-1026/2018 pagal pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės ir viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini). Taip pat, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios Š. A.. P., gim. (duomenys neskelbtini) palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m² žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio mieste naudojimo teisę, po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šias turtines teises.Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 193, adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), duomenimis, gyvenamas namas, plane pažymėtas l Al/m, 1972 m. gruodžio 15 d. buvo įregistruotas Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure A. Š. asmeninės nuosavybės teise Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 426 pagrindu. Šios bylos statinių kadastro duomenų dalies 1 lape 1991 m. liepos 24 d. yra uždėtas spaudas, kad šis gyvenamas namas yra sudegęs. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas nurodė, kad įregistruoti daiktines teises į nurodytą gyvenamąjį namą ar juridinius faktus negalės, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas šis nekilnojamasis daiktas, nes gyvenamas namas yra sudegęs.Dėl šių aplinkybių pareiškėja negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo aktyviais veiksmais, kadangi nebuvo pačio palikimo objekto, Nekilnojamojo turto registre 49,48 m2 bendro ploto gyvenamas namas, esantis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotas, kadangi jis yra sudegęs. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas neegzistavo, duomenų, jog pareiškėjos motina, po gaisro ar pati pareiškėja motinos vardu dar iki jos mirties siekė atkurti nuosavybės teises, nėra.Pažymėjo, kad Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimu A. Š. buvo pripažinta asmeninė nuosavybės teisę į gyvenamą namą bendrojo naudingo ploto 49,48 m², tame tarpe gyv. ploto 35,09 m², paliekant naudoti žemės sklypų, kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini) priklausantį valstybei. Nurodo, kad nesant nekilnojamojo daikto - pastato, nėra suteikta teisė naudotis žemės sklypu esančiu adresu (duomenys neskelbtini).Be to, naudojimosi žemės sklypu faktui nustatyti, svarbu įvertinti ar buvo mokamas žemės nuomos mokestis už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.552 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašą, kuris nustato žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 375, valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimas perduotas savivaldybėms, todėl nuo 2003 metų minimą mokestį Panevėžyje administruoja Panevėžio miesto savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 810 „Dėl turto perdavimo“ Panevėžio miesto savivaldybei buvo perduotas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos turtas, t.y. techninė įranga nuomos mokesčiui už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius administruoti. 2003 metais Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė jos duomenų bazėje turimus duomenis apie valstybinės žemės nuomininkus ir naudotojus, tarp kurių nėra duomenų, apie mokėtą žemės mokestį už sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini).Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos G. B. atskirojo skundo, nes gyvenamasis namas 49,48 m² adresu (duomenys neskelbtini) yra sudegęs, jo teisinė registracija nėra atlikta, reiškia, kad nėra išlikusio paveldimo turto objekto, be to pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie turto priežiūrą, mokesčių mokėjimą, jokių duomenų apie aktyvių veiksmų atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja G. B. siekia nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus: kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d. iki mirties - (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir naudojo 724 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)); kad G. B. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. palikimą - asmeninės nuosavybės teisę į 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 724 m² ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo teisę po palikėjos mirties faktiškai realizuodama, valdydama ir naudodama šias turtines teises.Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.Pareiškėja G. B., prašydama nustatyti nutarties 32 punkte nurodytus juridinius faktus, pareiškime nurodė, kad iki šiol minėtame žemės sklype, be gyvenamojo namo išlikusių dalių, yra A. Š. pradėtų, bet dar neužbaigtų statyti ir registruoti statinių, bei nėra tinkamai suformuotas bei įregistruotas pats žemės sklypas. Panevėžio mieste suformavimo ir įregistravimo procesų tęstinumui bei užbaigimui yra būtina teismo keliu nustatyti A. Š. palikimo priėmimo faktą ir palikimą priėmusį įpėdinį.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. nuo 1972 m. gruodžio 7 d. iki mirties - (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 49,48 m² bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nėra materialinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kurio pagrindu pareiškėjai G. B. atsiranda teisės ir pareigos, bet yra įrodomasis faktas, kurio pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą, todėl CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra tinkamai motyvuota ir apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo argumentams.Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra sudegęs, kaip pripažino pati pareiškėja, „<...> namas sudegė prieš 5 metus iki mamos mirties (galimai apie 1983 metų gegužės mėn.), po gaisro liko tik pamatai, mama gyveno su ja“ (b. l. 136, 140). Duomenų, kad namo savininkė A. Š. sudegusį iki pamatų gyvenamąjį namą bent iš dalies atstatė ir jame toliau gyveno, byloje nėra ir pareiškėja tokių įrodymų nepateikė.Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad sklype išliko A. Š. pradėtų, bet dar neužbaigtų statyti ir registruoti statinių, gyvenamojo namo dalių. VĮ Registrų centras 2017-12-29 rašte nurodė, jog 1991-07-24 kadastrinių matavimų duomenimis užfiksuota, kad šio gyvenamojo namo nebėra – sudegęs, todėl jokių daiktinių teisių į sunaikintą pastatą registruoti negali (b. l. 106). Duomenų apie pradėtus statyti ir neužbaigtus pastatus tuo laikotarpiu, nėra. Tačiau suinteresuotas asmuo A. B. prašyme Panevėžio apygardos administraciniam teismui nurodė, kad „<...> jis 2016 m. balandžio mėnesį ant išlikusių gyvenamojo namo pamatų pradėjo statyti sandėlį, kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius įpareigojo nugriauti iki 2016-11-21, kadangi jis pastatytas ant valstybei priklausančio žemės sklypo“ (b. l. 35). Taigi, apeliantės nurodytas aplinkybes apie A. Š. pradėtus statyti ir neužbaigtus pastatus bylos duomenys nepatvirtina.Kaip nustatyta byloje, Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 426 pripažino A. Š. asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamą namą bendrojo naudingo ploto 49,48 m², tame tarpe skaičiuje gyv. ploto 35,09 m², paliekant naudoti 724 m² žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) (b. l. 72). Pažymėtina, kad šiuo sprendimu A. Š. pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, o žemės sklypas paliktas naudoti, nes jame buvo gyvenamasis namas. Šis valstybei priklausantis žemės sklypas nebuvo išnuomotas namo savininkei A. Š., todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad po A. Š. mirties liko palikimas - turtinė valstybinio 742 m² ploto žemės sklypo teisė. Jei tokia teisė ir būtų likusi, pareiškėja turėjo šią teisę realizuoti per 6 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo motinos mirties arba per protingą terminą, bet ne po 30 metų. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6457-837/2016 dėl praleisto įstatymu nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, konstatavo, kad pareiškėja G. B. neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, o jos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo terminą atnaujinti.Pareiškėja teigia, kad 724 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini) po mamos mirties ir iki šiol naudoja, prižiūri kaip savo. Tačiau pareiškėja neatskleidžia svarbios žemės naudotojo pareigos, nuo kada, kam ir kokio dydžio žemės mokestį ji mokėjo per visą jos nurodomą laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)- iki šiol. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą ir atskirąjį skundą nurodė teisės aktus, kurių pagrindu nustatomas ir mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Taip pat nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, apie sumokėtą žemės mokestį už valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir naudojimą duomenų nėra (b. l. 48-51, 160-163). Pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė.Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2244-488/2017 nustatyta faktinė aplinkybė, kad 724 m² žemės sklype po A. Š. mirties dirbo ir jį tvarkė G. B. yra prejudicinis faktas šioje byloje. Apeliantės nurodomoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. B. priėmė 1988 metų gruodžio 6 dieną mirusios Š. A. palikimą – 724 m² ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo teisę – po palikėjos mirties ją faktiškai realizuodamas, valdydamas ir naudodamas šią turtinę teisę. Duomenų, jog byloje būtų nustatinėjama dėl apeliantės 724 m² žemės sklypo valdymo, nėra. Tai, kad teismas nurodė, jog suinteresuoti asmenys patvirtino faktą, jog po A. Š. mirties dirbo ir jį tvarkė G. B., negalima laikyti prejudiciniu faktu. Be to, ta aplinkybė, kad galimai pareiškėja minėtame žemės sklype dirbo ar tvarkė, nesukuria pareiškėjai jokių teisinių pasekmių dėl aukščiau išdėstytų argumentų.Apeliantė teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-618-1026/2018 teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimu, nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ir šioje byloje pareiškėjos pareiškimą spręsti iš esmės. Pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl vien ta aplinkybė, jog civilinė byla Nr. 2YT-618-1026/2018 buvo nagrinėjama, nesudaro pagrindo nagrinėti ir šią civilinę bylą.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinių faktų nustatymo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.