Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Jūratei Galginienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. (toliau ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024-07-02 nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-261-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024-07-02 nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-261-2024 M. S. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą už tai, kad Klaipėdos miesto sav., Klaipėda. Svepelių 3, 2023-09-22, 14 val. 59 min., būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir būdamas atsakingas už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, tinkamą pateikimą, Muitines deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis pateikė importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), deklaruojama prekė – naudotas automobilis MERCEDES BEKZ VITO, 2022 m., V1N: (duomenys neskelbtini), spalva – juoda, variklio talpa 1950 cm³, variklio galia – 140 k\V, degalų rūšis – dyzelinas. 2023-09-25 buvo atliktas automobilio muitinis tikrinimas. Automobilio MERCEDES BENZ VITO krovinių skyriuje buvo rasta – 3 automobilio ratai (3 ratlankiai ant kurių sumontuotos 3 padangos) ir 1 ratlankis, t. y., prekės, kurios nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Prekių vertė nustatyta pagal PREMI duomenų bazę, – 73,35 Eur. Tuo M. S. pažeidė prekių pateikimo muitinei tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. S. paskirta 200 Eur bauda. Nutarimą 2024-07-11 sankcionavo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, M. S. prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesiėmė veiksmų, nustatant faktinių duomenų visumą, nors visi paaiškinimai buvo pateikti. Paaiškinama, jog 2023-09-22, 14.56 val., per Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – MDAS) buvo pateikta importo deklaracija, kurios MRN yra (duomenys neskelbtini), deklaruojama prekė – naudotas automobilis 2022 m. MERCEDES BENZ VITO, automobilio kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini). 2023-09-22, 19.30 val. per MDAS buvo gautas pranešimas IEI60LT, kad Muitinės iniciatyva priimtas sprendimas patikrinti prekes importo įstaigoje. Su Klaipėdos krovinių postu telefonu buvo sutarta prekes patikrinti 2023-09-25. 2023-09-25, 8.43 val. paskambinus Klaipėdos krovinių posto pamainos viršininkei, buvo sutarta, kad importuojamą prekę aprodys darbuotoja K. J.. Po patikrinimo, K. J. M. S. informavo, kad buvo atvykęs pareigūnas, kaip vėliau paaiškėjo G. G., spaudo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėjo automobilį, padarė kelias fotonuotraukas ir išvykdamas nurodė, kad tolimesnius sprendimus priims Krovinių posto „Centras“ pareigūnai. Pareigūnas darbuotojai nieko neužsiminė apie tai kad kažkas yra negerai, jokių dokumentų apie atliktą patikrinimą nei susipažinti, pasirašyti nedavė. Tą pačią dieną, elektroniniu paštu 12.06 val. ir MDAS sistemoje 13.08 val., buvo gautas pranešimas, kad atlikus automobilio fizinį tikrinimą rasta nedeklaruotų prekių (4 naudoti ratai iš aliuminio su naudotomis padangomis) ir kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai planuoja priimti M. S. nepalankų sprendimą. Taip pat buvo paprašyta pateikti motyvuota rašytinį paaiškinimą. Kadangi M. S. patikrinime nedalyvavo, apie jokias rastas, galimai nedeklaruotas, prekes nežinojo, todėl paprašė Muitinės pareigūnų atsiųsti užfiksuotas nedeklaruotas prekes, tačiau pareigūnai nieko neatsiuntė, situacijos nekomentavo, nebandė analizuoti situacijos, nenustatinėjo faktinių aplinkybių iš kur automobilyje atsirado ratų komplektas ir koks subjektas už tai atsakingas. M. S. susisiekus su automobilio savininku, paaiškėjo, kad dėl eismo įvykio metu sudaužytų ratų ir nusimontavusių padangų importuojamo automobilio negalima buvo perstumti iš vienos vietos į kitą, todėl jie buvo nuimti ir sudėti į krovinių skyrių, o ant automobilio buvo uždėti kiti ratai. Išsiaiškinus situaciją ir paskambinus į Klaipėdos krovinių postą viršininkei A. Ž. buvo paaiškinta, kad tikrinimo akte (duomenys neskelbtini) pareigūno surašyta informacija yra neteisinga. Nurodyta, kad deklaruojamo automobilio krovinių skyriuje yra du sveiki naudoti aliuminio ratlankiai su padangomis, vienas sudaužytas aliuminio ratlankis su padanga ir vienas sudaužytas ratlankis be padangos. Pareigūnė paprašė visa tai surašyti ir atsiųsti MDAS priemonėmis, rugsėjo 26 dieną, 9.26 val. paaiškinimas apie visą situaciją buvo išsiųstas el.paštu lr10@lrmuitine.lt. 2023-09-26, 11.04 val. iš Klaipėdos krovinių posto buvo gautas laiškas, kuriame jau buvo pakeisti pirminiai tikrinimo rezultatai. Pažymima, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai pirminio tikrinimo metu neteisingai užfiksavo duomenis ir nepatikrino, neatsižvelgė į paaiškinimus. M. S. nuolat bendravo su Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnais, nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmais, pats nuvyko į Klaipėdos teritorinės muitinės postą aiškintis situacijos, tačiau paprašius parodyti foto nuotraukas, kitus užfiksuotus įrodymus, paaiškinti apie situaciją, jokių atsakymų deja negavo, priešingai jautė įtampą dėl vis jam keliamų bauginimų siekiant surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Skunde pažymima, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje kalbama apie prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei tvarkos pažeidimą, tačiau šioje situacijoje prekės neprivalėjo būti pateiktos muitinei, kadangi jos yra sužalotos importuojamo automobilio dalys, sudėtos krovinių skyriuje. Pagal 2013-10-09 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, 158 straipsnio 1 dalies nuostatas ir MD prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020-10-09 įsakymu Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“, ši veikla ir buvo įforminta kaip importo procedūra. Automobilio 2022 m. MERCEDES BENZ VITO ratai, kuriuos pareigūnas G. G. traktavo kaip nedeklaruotas prekes, priklauso importuotam automobiliui. Paaiškinime buvo parašyta, kad du iš jų yra sulaužyti, automobilį sunku stumdyti iš vienos vietos į kitą. Jie paprasčiausiai buvo nuimti ir sudėti į bagažo skyrių, kad nešiukšlint aplinkos, o ant automobilio buvo uždėti sveiki naudoti ratlankiai su padangomis. Skunde nurodoma, kad pateiktuose faktiniuose įrodymuose aiškiai matyti, kad kaip teigia pareigūnai, nedeklaruotos prekės (automobilio ratai) nebuvo nuslėptos, nes jie priklauso pačiam automobiliui, todėl administracinis protokolas surašytas ir bauda paskirta nepagrįstai, neatsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, remiantis tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose yra nepatvirtinta faktinė informacija. Taip pat pažymima, kad jei pareigūnas būtų informavęs M. S. patikrinimo metu, kad prekes deklaruoti būtina, nors jos ir nuimtos nuo nevažiuojančio automobilio, M. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, tą ir būtų nedelsiant padaręs, tačiau protokolą surašiusi institucija, taip ir nepateikė jokių įrodymų, jog rastos prekės turėjo būti pateiktos importo procedūrai. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, prašoma panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodoma, kad priešingai nei nurodo M. S. skunde, 2024-03-27 Tarnybiniame pranešime Nr. 8DE-854, G. G. 2023-12-30 Paaiškinime „Dėl papildomo tyrimo administracinio nusižengimo byloje atlikimo“ nustatytoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, neginčijamai nustatyta, kad pateiktame muitinei importo procedūrai įforminti automobilyje rastos prekės, kurios nebuvo nurodytos importo deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Pažymima, kad byloje, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurias nurodė M. S. rašytiniame 2023-09-26 paaiškinime, buvo atliktas papildomas išsamus administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas, kurio metu surinkti nauji rašytiniai įrodymai, nuotraukos. Tyrimo išvados patvirtino, kad M. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už deklaruotame automobilyje rastų naudotų prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui. Netikėti posto pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytais faktais, nėra pagrindo. Be to, muitinės pareigūnams nustačius, kad yra nedeklaruotų prekių, jos vėliau buvo pateiktos muitinei importo procedūrai įforminti pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). O tai patvirtina faktą, kad muitinio tikrinimo metu rastos prekės buvo nedeklaruotos ir kad jas deklaruoti privaloma. Iš skundo turinio suprantama, kad M. S. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad buvo rastos nedeklaruotos prekės, bet Institucija nesutinka, kad pareigūnai neužsiminė apie tai, kad kažkas yra negerai, jokių dokumentų apie atliktą patikrinimą nei susipažinti, nei pasirašyti nedavė, nes visa informacija apie tikrinimą ir jo rezultatus buvo pateikta MDAS, nurodyta 2023-09-22 patikrinimo akte ir iš esmės tai pripažino pats M. S. savo 2023-09-26 paaiškinime ir 2023-11-28 rašte Klaipėdos TM. Be to, M. S. skunde pažymi, kad jei pareigūnas būtų informavęs patikrinimo metu, kad prekes deklaruoti būtina, nors jos ir nuimtos nuo nevažiuojančio automobilio, M. S. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, tą ir būtų nedelsiant padaręs. Tačiau, muitinės tarpininko atstovo kompetencijoje yra deklaruoti visas importuojamas, eksportuojamas arba tranzitu per Bendrijos muitinės teritoriją gabenamas prekės suinteresuoto asmens pasirinktai muitinės procedūrai įforminti ir pateikti muitinei tikrinti, o ne muitinės pareigūnas turi nurodyti kokias prekes ir kokiai procedūrai deklaruoti. Apibendrinus tai, kas aukščiau paminėta, daroma išvada, kad M. S. tiesiog nepripažįsta padaręs nusižengimą, neigdamas nustatytas faktines aplinkybes ir prieštaraudamas visiems muitinės pareigūnų veiksmams ir sprendimams, nes pasirinko tokią gynimosi poziciją, tikslu išvengti atsakomybės už prekių nepateikimą muitinei.

Institucijos nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant sprendimą, buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes patvirtinantys įrodymai, atsižvelgta į administracinę atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes ir paskirta pagrįsta bei teisėta nuobauda, todėl teritorinės muitinės nutarimas turėtų būti paliktas galioti, o M. S. skundas atmestas.

M. S. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Institucija tik siekė jį nubausti, neišsiaiškinę jokių aplinkybių. Po jo pateikto paaiškinimo, Muitinė atliko papildomą tyrimą, tačiau jokių papildomų įrodymų nebuvo surinkta. Paprašius nurodyti, kokiu teisės aktu remiantis jis privalėjo deklaruoti ratus, jam buvo nurodyta tik tai, kad privalo deklaruoti. Atvykęs tikrinti automobilio pareigūnas neteisingai užfiksavo viską, ką jame rado. Todėl jam iškart kilo abejonių, ar pareigūnas kažko nesupainiojo, nes buvo rašoma, jog automobilyje rasta nedeklaruotų prekių – 4 naudoti ratai iš aliuminio su naudotomis padangomis. Po to kai pradėjo aiškintis, jau patikslino patikrinimo aktą, nurodant, kad rasta 2 ratai su padangomis, 1 defektuotas ratas ir 1 ratlankis be padangos. Bet ir ši informacija nėra tiksli, nes automobilyje buvo 2 ratai su padangomis, 2 ratai sudaužyti, iš kurių vienas – su padanga, kuri buvo prakirsta. Jis užklausė automobilio savininko iš kur tie ratai, ir šis paaiškino, kad automobilis po autoįvykio grįžo su tais sudaužytas ratais, o kadangi jo nebuvo galima pastumti iš vienos vietos į kitą, buvo uždėti sveiki ratai, su kuriais galėtų važinėti. Šią informaciją jis nurodė savo paaiškinime. Kas uždėjo ratus, jis nežino. Tačiau muitinės tai neįtikino ir ji reikalavo pateikti importo deklaraciją. Grasino, jog bus kviečiama Kriminalinė muitinė, areštuotas automobilis, todėl jis suformino importo deklaraciją. Jo įsitikinimu rastos sudaužytos automobilio dalys yra automobilio priklausiniai ir jų atskirai deklaruoti jis neprivalėjo, jos nėra įvežtos iš trečiosios šalies kaip atskira prekė. Juo labiau, kad joms nebuvo išrašyta sąskaita faktūra, įforminta tranzitinė, sandėliavimo procedūra, jos nebuvo muitinės priežiūroje. Tai patvirtina ir pareigūno G. G. paaiškinimas. Fakto, kad ratai buvo automobilyje neneigia, tačiau mano, jog jie neturėjo būti deklaruoti atskirai, nes jie buvo automobilio priklausiniai, o teisės akto, kurio pagrindu jis juos privalėjo deklaruoti, Institucija taip ir nenurodė.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Jūratė Galginienė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad į automobilio komplektaciją įeina 4 ratai ir vienas atsarginis ratas, todėl rasti papildomi ratai buvo traktuojami kaip papildomos naudotos dalys, įvežtos į Lietuvą ir privalėjo būti deklaruotos, nes visos iš trečiųjų šalių įvežtos prekės, kurios nėra ant automobilio, turi būti deklaruotos. Tai galėtų būti ir bet kokia kita detalė, jeigu būtų nuimta nuo automobilio. Automobilis negali būti su aštuoniais ratais, todėl rasti papildomi ratai turėjo būti deklaruoti. Be to, atlikus papildomą tyrimą ir iš pateiktų nuotraukų nustatyta, kad ratlankiai yra skirtingi, o ant automobilio sumontuoti ratai yra vienodi. Apskritai, muitinei automobilis turėjo būti pateiktas ne su pakeistais ratais, o su tokiais, kokiais buvo įvežtas. Dėl ratų pakeitimo tyrimas buvo atliktas, tačiau nepavyko nustatyti, kas juos pakeitė, todėl dėl to pažeidimas nebuvo inkriminuotas. Apie visus tyrimo veiksmus pareiškėjas turėjo būti informuotas, tačiau juos atliekant jis neprivalėjo dalyvauti. Pareiškėjas apskritai neneigia faktinių nusižengimo aplinkybių, o kaltės neprisipažįsta tik bandydamas išvengti atsakomybės, todėl mano, kad tenkinti skundo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

ANK 211 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikiną saugomų prekių nepateikimą muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, o jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023).

Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-628/2022, 2AT-71-628/2022, 2AT-4-628/2022).

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytą Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už tai, kad a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Pagal Reglamento (ES) 952/2013 158 straipsnio 1 dalį, visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti. Tai reiškia, kad visos prekės turi būti deklaruojamos, nežiūrint, kokia yra jų vertė ar būklė ir kam jos skirtos.

Nagrinėjamu atveju, išklausius bylos dalyvių paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ginčo, kad pareiškėjas M. S. nedeklaravo nutarime nurodytų autodetalių, nėra. Tai patvirtina ir deklaracijos kopija, kurią pateikė M. S., ir kurioje užfiksuoti tik transporto priemonė – naudotas automobilis MERCEDES BEKZ VITO (b. l. 24). Tačiau M. S. įsitikinęs, kad šių detalių – 3 automobilio ratų (3 ratlankiai, ant kurių sumontuotos 3 padangos) ir 1 ratlankio, neprivalėjo būti deklaruoti, nors tai ir padarė po patikrinimo, pateikdamas deklaraciją (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), nes jos yra automobilio priklausiniai, be kurių šis negalėtų būti eksploatuojamas, o Institucija negalėjo nurodyti teisinio pagrindo, kodėl jis privalėjo šias detales deklaruoti. Tačiau šiuo atveju nurodytos detalės nebuvo uždėtos ant automobilio, kaip jo eksploatavimui būtina dalis, bet sudėtos į krovinių skyrių, tuo tarpu ant automobilio buvo sumontuoti kiti ratai. O, kaip minėta, visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, privalo būti deklaruojamos.

M. S. patvirtino, kad susisiekęs su automobilio savininku, išsiaiškino, jog dėl eismo įvykio metu sudaužytų ratų ir nusimontavusių padangų importuojamo automobilio negalima buvo perstumti iš vienos vietos į kitą, todėl jie buvo nuimti ir sudėti į krovinių skyrių, o ant automobilio buvo uždėti kiti ratai.

Reglamento (ES) 952/2013 134 straipsnio 1 dalis nustato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Pagal šio Reglamento 147 straipsnis 2 dalį, nedarant poveikio 134 straipsnio 2 daliai, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tik tokias jų tvarkymo operacijas, kurių reikia nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, nepakeičiant prekių išvaizdos ir techninių charakteristikų. Šiuo atveju, ratų pakeitimas nebuvo būtinas nepakitusiai transporto priemonės būklei išsaugoti, o priešingai – pakeitė prekės išvaizdą ir technines charakteristikas, todėl bet kokiu atveju buvo nepagrįstas ir neleistinas veiksmas. Kita vertus, net ir sutinkant su M. S. argumentais, kad šie ratai buvo sumontuoti tik tam, kad importuojamą automobilį būtų galima perstumti iš vienos vietos į kitą, neatskiriama transporto priemonės detale tapo naujai uždėti ratai, o ne sudėti į krovinių skyrių, nes duomenų, kada šie ratai buvo pakeisti ir kas tai padarė, nėra. Nedeklaruoti ratai buvo rasti transporto priemonės krovinių skyriuje, kaip atskira prekė, atlikus prekės patikrinimą, todėl akivaizdu, kad jie ten buvo sudėti prieš pradedant muitinės procedūrą. Tai, jog ne visos rastos prekės galimai buvo tinkamos naudoti, taip pat neatleidžia nuo pareigos jas deklaruoti. Tokiu atveju privalėjo būti muitinei pateiktas prašymas išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą arba pateikti prašymą išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, t. y. utilizavimui arba tranzitui, kaip numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-04-28 įsakymu Nr. 1B-344 patvirtintos Leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklės.

Reglamento 139 straipsnio 5 dalis nurodo, kad jeigu muitinei pateikiamos ne Sąjungos prekės, nenurodytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išskyrus atvejus, kai pareiga pateikti tokią deklaraciją netaikoma, vienas iš 127 straipsnio 4a dalyje nurodytų asmenų, nedarydamas poveikio 127 straipsnio 6 daliai, nedelsdamas pateikia tokią deklaraciją arba vietoj jos pateikiamą muitinės deklaraciją ar laikinojo saugojimo deklaraciją.

Nors pareiškėjas tvirtino, kad pirmajame patikrinimo akte buvo neteisingai nurodytos nedeklaruotos prekės ir po jo paaiškinimo buvo surašytas kitas patikrinimo aktas, tai tik patvirtina, jog pareiškėjas aiškiai žinojo apie nedeklaruotas prekes, todėl matydamas, kad jos nebuvo nurodytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje, privalėjo jas deklaruoti. Pažymėtina, kad M. S., būdamas muitinės deklarantu, neabejotinai turi žinoti, kokiais teisės aktais turi vadovautis muitinės tarpininkas, pateikdamas muitiniam įforminimui įvežamas prekes (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-376-462/2019). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra svarbu dėl kokių priežasčių M. S. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes, nepriklausomai nuo to, ar duomenis apie jas surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis.

Pareiškėjo atsakomybės nešalina ir tai, kad jo veikoje nebuvo tyčios, kas jau buvo konstatuota nutarime, nes, kaip minėta, tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaraciją ir teikdamas ją muitinei, būtent pareiškėjas tapo atsakingas, kad visos gabenamos prekės būtų deklaruotos ir pateiktos pasirinktai muitinės procedūrai. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas, būdamas deklaranto atstovas ir deklaruodamas prekes, teikiamoje deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo dalies prekių, o tai parodo, jog jis elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, nes aiškiai žinojo apie nedeklaruotas prekes. Nors vėliau prekės buvo deklaruotos, tačiau tai buvo padaryta tik po to, kai, atlikus deklaruotų prekių muitinį tikrinimą, šios prekės buvo surastos. Taigi M. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nebuvo keliamas, be to, M. S., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta švelnesnė nei ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl teismas pagrindo keisti paskirtą nuobaudą neturi, dėl ko paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog Klaipėdos teritorinės muitinės 2024-07-02 nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-261-2024, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo ir pareiškėjo a argumentų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundo netenkinti, Klaipėdos teritorinės muitinės 2024-07-02 nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-261-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.