Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime, teistas:

1) 1995 m. spalio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 1996 m. birželio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

3) 1998 m. lapkričio 18 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

4) 2000 m. gegužės 22 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2003 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

6) 2008 m. birželio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

7) 2008 m. liepos 10 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2011 m. vasario 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu;

9) 2011 m. vasario 15 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

10) 2011 m. kovo 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

2011 m. birželio 27 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

11) 2014 m. liepos 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

12) 2015 m. balandžio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. liepos 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

13) 2021 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskiriant 90 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2021 m. kovo 5 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi subendrinta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

14) 2022 m. gegužės 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

16) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu – 1 metams;

17) 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 28 parų arešto bausme.

2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, subendrinta 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir su 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 4 mėnesiai 28 dienos laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga 2029 m. rugsėjo 21 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo džemperio kišenėje laikė trijuose popieriaus lankstinukuose tabaką, kurio masė 2,1301 g su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-PINACA, kurio grynasis kiekis nenustatytas iki kol 2024 m. lapkričio 13 d. apie 14.36 val., Pravieniškių 2-ojo KPP patalpoje, atlikus jo asmens kratą šias medžiagas rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai, tai yra buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį.

Iš A. S. kratos ir apžiūros atlikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad 2024 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. iš A. S. paimti 3 popieriaus lankstinukai su rudos spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga (1 t., b. l. 16).

Kalinamojo A. S. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte nurodyta, kad jam nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 17).

2025 m. kovo 17 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau – Policijos departamentas prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos) pateiktame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriuje nėra psichotropinės medžiagos ADB-PINACA pamatinės (standartinės) medžiagos ir 2025 m. šios medžiagos standartas nebus perkamas. Dėl šios priežasties nėra objektyvios galimybės nustatyti psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA gryn kiekio (2 t., b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje pareikštas kaltinimas A. S. nepasitvirtino, nes ištirtų įrodymų visumos analizė neduoda pagrindo pripažinti, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo padaryta.

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Taigi norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Kaltinimo A. S. šioje byloje esmė buvo ta, kad jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir nori tai daryti.

Kadangi nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijose, todėl jis turi įtakos konstatuojant nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko padarytoje veikoje ir įrodinėtinas kiekvienoje byloje.

Taigi išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, pagrįsti inter alia (be kita ko) būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 259 ar 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-813/2022).

A. S. inkriminuotos psichotropinės medžiagos buvo rastos 2024 m. lapkričio 13 d. atliekant jo asmens kratą Pravieniškių 2-ojo KPP patalpoje. Iš 2024 m. lapkričio 13 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų A. B. ir V. J. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos matyti, jog 2024 m. lapkričio 13 d. apie 13.30 val. Pravieniškių 2-ame kalėjime atlikus nuteistojo A. S. kratą jo džemperio kišenėje buvo rastos ir paimtos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos – 3 tualetinio popieriaus lankstinukai, kuriuose buvo rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 14–15). Specialisto išvadoje Nr. 11-3262(24) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose trijuose popieriaus lankstinukuose esanti augalinė medžiaga yra tabakas, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA – priemaišų. Tyrimui pateiktuose trijuose popieriaus lankstinukuose esančio tabako bendra masė yra 2,1301 g, nustatyti jame esančios grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA – kiekį negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra tokiam tyrimui reikalingos sintetinio kanabinoido ADB-PINACA pamatinės medžiagos (1 t., b. l. 24–25). 2025 m. kovo 17 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos pateiktame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriuje nėra psichotropinės medžiagos ADB-PINACA pamatinės (standartinės) medžiagos ir 2025 m. šios medžiagos standartas nebus perkamas. Taigi nustatyti tirti pateiktame tabake esančios psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA gryną kiekį nėra objektyvios galimybės (2 t., b. l. 38).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ nurodyta, kad sintetinių kanabinoidų darinių grupei priskiriamų medžiagų nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g. Šiose rekomendacijose taip pat pažymėta, kad medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją medžiagą (pvz., laisvosios bazės kiekį).

Nesant kitokio (pakeisto) teisinio reguliavimo, nukrypti nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos analogiškose bylose pagrindo nėra. Dėl to ir šioje byloje sprendžiant, ar yra įrodyti visi A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtina patikrinti ir įvertinti, ar yra nustatyta ne tik, kokia tai psichotropinė medžiaga, bet i9r tai, ar yra nustatytas jos kiekis pagal tai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos rekomendacijos „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“.

Kaip jau minėta, 2024 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3262(24) nurodyta, kad nustatyti tabake esančios grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA kiekio negalima. Siekiant išsiaiškinti, ar šiuo metu yra galimybė ištirti, koks yra grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA – kiekis, buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybą, tačiau 2025 m. kovo 17 d. gautame atsakyme nurodyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriuje nėra psichotropinės medžiagos ADB-PINACA pamatinės (standartinės) medžiagos. Dėl šios priežasties nustatyti tabako, kurio masė 2,1301 g su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-PINACA, gryną kiekį nėra objektyvios galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją medžiagą (pvz., laisvosios bazės kiekį), in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu bei atsižvelgus į tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti (daryti prielaidą), kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, konstatuotina, kad šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog 2024 m. lapkričio 13 d. apie 14.36 val., Pravieniškių 2-ojo KPP patalpoje atliekant A. S. kratą jo džemperio kišenėje buvo rastas nedidelis psichotropinių medžiagų – sintetinio kanabinoidu ADB-PINACA – kiekis. Nesant neabejotinų duomenų dėl nusikalstamos veikos dalyko, akivaizdu, jog negalima daryti išvados, kad buvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas neabejotinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalykas, akivaizdu, kad nėra nustatyti visi šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį negalima. Todėl nenustačius vieno iš būtinųjų BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymio – dalyko – A. S., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintinas, nes nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Darius Karabinas teikė antrinę teisinę pagalbą A. S.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 492,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kuomet asmuo yra išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, jog nenustačius A. S. veiksmuose visų būtinųjų BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatuotina, kad A. S. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl valstybės patirta ir prašoma priteisti už A. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma šiuo konkrečiu atveju yra neišieškotina iš išteisintojo (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – po tyrimo likę 1,8548 g tabako su nenustatytu kiekiu sintetinio kanabinoido ADB-PINACA, perduoti saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlį–saugyklą, esantį L. Sapiegos g. 1, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip daiktas, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

A. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nepriteisti iš A. S. 492,50 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – po tyrimo likusius 1,8548 g tabako su nenustatytu kiekiu sintetinio kanabinoido ADB-PINACA, perduotus saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlį–saugyklą, esantį L. Sapiegos g. 1, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.